Iki šiol du Lietuvos badmintonininkai dalyvavo olimpinėse žaidynėse: Kęstutis Navickas kovojo Pekino olimpiniame turnyre, o Akvilė Stapušaitytė – Londono ir Rio de Žaneiro.
„Bet tikrai turime perspektyvių žaidėjų, kurie dar ne kitąmet, bet ateityje galėtų atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse“, – sakė trečią kadenciją Lietuvos badmintono federacijai vadovaujantis Vilmantas Liorančas.
– Kas trukdo Lietuvoje išugdyti didelio meistriškumo badmintonininkus?
– Nesakyčiau, kad trukdo, greičiau nepadeda. Kalbu apie finansinius dalykus. Siekiant išugdyti pajėgų badmintono žaidėją reikia didelių investicijų.
Sportininkas turi žaisti įvairiuose turnyruose užsienyje, dalyvauti treniruočių stovyklose, planuoti savo pasirengimą. Jam dar reikia trenerio, medikų. Negalima pamiršti ir sporto bazių stokos.
Darome viską, ką galime, bet skiriamos lėšos tokioms sporto šakoms kaip badmintonas nėra pakankamos, todėl ir užauginti pajėgų sportininką sudėtinga.
– Vilniuje pernai vasarą pradėjo veikti K.Navicko badmintono akademija. Tikriausiai tai nemenka paspirtis?
– Džiugu, kad Kęstutis įkūrė akademiją, subūrė trenerių komandą, organizuoja turnyrus, stovyklas. Bet kokia iniciatyva yra sveikintina.
Viltingai nuteikia ir šioje akademijoje dirbantis sportininko karjerą jau baigęs vienas pagrindinių akademijos trenerių Povilas Bartušis.
Manau, pradėjęs darbuotis jaunas treneris, kad ir kokios sporto šakos atstovas jis būtų, negali nedžiuginti.
– Ar Lietuvoje tai vienintelė Badmintono akademija?
– Kol kas ji vienintelė, bet tikėkimės, kad nebus paskutinė.
Intensyviai su didelio meistriškumo sportininkais dirbama Klaipėdos, Vilniaus „Capital“ ir Kauno badmintono klubuose.
– Kiekviena sporto šaka šalyje turi savo prestižinius turnyrus, varžybas. Ar jų turi badmintonininkai?
– Kasmet birželio pradžioje rengiame Tarptautinės badmintono federacijos reitingo turnyrą. Jis vyksta 4 dienas, į jį susirenka apie 250 dalyvių iš 30–40 šalių.
Badmintonininkai kovoja dėl pasaulinio reitingo taškų. Pastarasis turnyras vyko Panevėžyje, o šiemet dėl COVID-19 jis nebuvo surengtas.
Be Lietuvos čempionato, rengiame ir tradicinį tarptautinį reitingo turnyrą žaidėjams iki 19 m. Šiemet „Lithuanian Junior 2020“ šeštajame turnyre rugsėjo pradžioje Vilniaus „Delfi“ arenoje dominavo ispanai.
Sukūrėme Lietuvos reitingavimo sistemą, Lietuvos badmintonininkai pradėjo ypač aktyviai dalyvauti visuose turnyruose.
Anksčiau per metus vykdavo tik 20 varžybų, o pernai jų buvo surengta gal 120, kiekvieną savaitgalį įvairaus amžiaus grupių atstovams vykdavo po du tris turnyrus.
Anksčiau badmintoną žaisdavo 200–300 sportininkų, o dabar turime daugiau nei 2 tūkst. licencijuotų žaidėjų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 40 badmintono klubų, 25 iš jų yra Lietuvos badmintono federacijos nariai.
Tačiau turime problemų dėl motyvacijos – ir žaidėjų, ir trenerių. Labai norėtume, kad pakiltų ne tik atlygiai, bet ir mūsų sportininkų meistriškumas.
