Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) rinkimuose trečią kartą nugalėtojos vardą išgirdo 54-erių Daina Gudzinevičiūtė. Penktadienį vykusioje LTOK Generalinės asamblėjos ataskaitos-rinkimų konferencijoje olimpinė čempionė šaulė D.Gudzinevičiūtė delegatų balsavime 49:17 įveikė plaukiką Emilį Vaitkaitį.

Šiek tiek įkaitintoje atmosferoje vykusiame sporto bendruomenės susirinkime „Litexpo“ rūmuose buvo ir priekaištų, ir nusistebėjimų, ir sarkastiškų replikų.

Kandidatas E.Vaitkaitis tikino, jog jam vadovaujant LTOK optimistiškiausiu variantu gali surinkti ir 32 milijonų eurų biudžetą vietoj esamų 12,4 mln.

Užduodant klausimus kaip kandidatei į prezidentus D.Gudzinevičiūtei, LFF viceprezidentas Arūnas Pukelis pareiškė, kad netobuli organizacijos įstatai verčia ne tik dviprasmiškai jaustis visiems galimiems kandidatams į įvairius postus, dar blogiau, prezidento kadencijų skaičiaus nebuvimas žlugdo pasitikėjimą LTOK kaip demokratiška organizacija.

Kandidatė atkirto, kad ir Lietuvos futbolo federacijoje, kurį iškėlė A.Pukelį į Vykdomojo komiteto narius, taip pat turi problemų su įstatais: jų nėra internetiniame puslapyje bei jie netobuli. Todėl LFF nėra gavusi valstybės paramos.

„Gal ne visi moka naudotis kompiuteriu“, – net ir be mikrofono garsiai kandžiai atšovė A.Pukelis.

Daug juoko ir nepasitenkinimo sulaukta ir po buvusio kadaise LTOK viceprezidento Arvydo Juozaičio replikos, jog atėjus į valdžią D.Gudzinevičiūtei buvo lyg peiliu nupjautas bendradarbiavimas su Latvijos olimpiniu komitetu. Kai buvo tam paprieštarauta, A.Juozaitis be skrupulų pasakė, kad jis jaučiasi dabar lyg Baltarusijoje.

„Jausmas lyg čia būčiau Lukašenkos Baltarusijoje“, – pareiškė ūžiant salei A.Juozaitis.

„Taip, OMON jau stovi už durų“, – iš tribūnos staigiai ironizavo D.Gudzinevičiūtė.

„Kokie darbai lauks manęs? Jau esu sakiusi – artėja atidėtos olimpinės žaidynės, tačiau turime ne pačią geriausią situaciją su jose dalyvausiančiais sportininkais. Reikia ją taisyti ir turime parengę veiksmų planą. Turi seną svajonę, kad kada nors olimpiadoje startuotų 100 Lietuvos olimpiečių.

Dabar turime tik 23 olimpinės rinktinės kandidatus. Tuo tarpu prieš Rio de Žaneiro olimpiadą tokiu pačiu metu – metai iki žaidynių, turėjome 48 atletus, kurie turėjo kvietimą į žaidynes.

Dabar turime tik 57 procentus sportininkų, kurie įvykdė normatyvus ir natūralu, jog vargu ar sugebėsime Tokijo žaidynėse turėti net ir 2016 metų Lietuvos rinktinę“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.

– Ką tuomet darysite?

– Priežastys aiškios: panaikintas olimpinis medicinos centras. Jei didžiosios federacijos dar kažkaip susitvarko su medicinos aptarnavimu, tai mažosios, kaip čia švelniau išsireiškus, mediciniškai apleistos.

Tai pagrindinis faktorius, kodėl turime tokį nedidelį skaičių žmonių, kurie turi galimybę startuoti Tokijuje.

– Ką norėtumėte pasiskolinti sau iš Emilio Vaitkaičio programos?

– Iš tikrųjų jis nepasakė nieko naujo. Nenoriu kritikuoti. Darome tą patį: viešumas, skaidrumas, ėjimas į priekį. Tiesiog mes nedaliname nepamatuotų pažadų – aš taip pat esu visiškai nepriklausoma kandidatė. Einu nuoseklia, tačiau su komanda.

– Balsavimo rezultatai jums buvo netikėti?

– Oponentas gavo dviem balsais daugiau nei aš prognozavau.

– Kuo ši kadencija skirsis nuo buvusių?

– Pirmoje savo kadencijoje pradėjau viską nuo nulio – reikėjo viską kurti iš naujo. Kas dabar asocijuojasi su gerojo valdymo principais, jo 2012-siais nebuvo, viską teko organizuoti iš naujo.

Šiai dienai traukinys įsivažiavęs – negaliu sakyti, kad galima ramiai miegoti vagone. Šiuo metu yra labai rimtas veiksnys ir užduotis yra turėti rimtus tarptautinius ryšius, kuriuos nebuvo taip lengva greitai atrasti.

– Vienas pagrindiniu priekaištų, žeriamų LTOK – neribojamos vadovo kadencijos. Darysite kažką su įstatais?

– Įstatai bus keičiami ir kadencijų skaičių įrašyti tikrai nematai jokių problemų. Tą galima padaryti – prieš ketverius metus, kai vyko diskusijos dėl šių įstatų, ekspertai įvardino tiek pliusus, tiek pliusus, tiek ir minusus dėl kadencijų ribojimo.

Žinote, jei kalbėsime apie sporto federacijas, ten tikra nestovi eilė norinčių būti prezidentais. Jei žmogus, kuris nori ir gali, yra po dviejų kadencijų patraukiamas iš veiklos – tai man atrodo toks žingsnis visiškai nelogiškas.

Juolab, kad kalbame ne apie skyrimus, o apie rinkimus, kai turi išsikovoti sau vietą. Tai jei labai jau būtume kritiški, tuomet pasižiūrėkime į Seimą – ten nėra kadencijų ribojimo.

– Ką dar reikėtų keisti įstatuose?

– Tikrai reikia kritiškai pasižiūrėti į A.Pukelio kalbas, kur jis turėjo pretenzijų ne tik į kadencijų skaičių, bet ir žmonių amžių.

Manome, kad vienas iš svarbių naujų įstatų punktų būtų nepriekaištinga žmogaus, renkamo į LTOK vykdomąją valdžią, reputacija.

Nors žinote, teisiškai „nepriekaištinga reputacija“ yra neapibrėžta sąvoka – ją gali sugadinti ir pletkai. Bet šiai dienai neturiu žinių, kad kas nors be vieno žmogaus Asamblėjoje neatitiktų šios sąvokos.

– Neįžeidė A.Pukelio pasisakymai tiek apie jus, tiek ir amžių?

– Asmeninių įžeidimų nefiksuoju ir nekreipiu dėmesio. Tačiau nemanau, kad A.Pukelio buvimas LTOK Asamblėjoje ar bandymas kandidatuoti į Vykdomąjį komitetą kelia LTOK prestižą, kurį mes taip sunkiai išsikovojome per aštuonerius metus.

– Kaip paaiškintumėte situaciją, kad vis dėlto pasikvietėte žmogų į savo komandą – N.Nasvytį, kuris, kaip aiškėja, buvo abejose komandose?

– Mes neskirstome žmonių į savus ir svetimus. Prieš aštuonerius metus LTOK prezidento rinkimai buvo gerokai aršesni ir tikėjausi, kad pasiseks suvienyti bendruomenę. Dalinai pavyko, tačiau neturiu iliuzijų, kad ateityje būsime visi vieningi.