Jau šį šeštadienį bušido ir boksų kovų išsiilgę žiūrovai „Siemens“ arenoje vėl galės išvysti besigrumiančius sportininkus, o vakarą vainikuos dvi titulinės kovos. Pirmoje pagal MMA bušido taisykles susikaus Žygimantas Ramaška ir Osvaldas Fiodorovičius.
Antroji titulinė kova vyks bokso ringe dėl Baltijos šalių geriausiojo vardo tarp 19-mečio Estijos sportininko Semiono Kamanino ir olimpinio prizininko E.Petrausko.
Pastarasis atskleidė, kad jam tai būtų pirmasis nugalėtojo diržas profesionaliame bokse, tad motyvacijos prieš kovą nestinga.
– Koks jausmas po ilgesnės pertraukos vėl ruoštis kovoms su žiūrovais?, – buvo paklausta E.Petrausko.
– Labai geras jausmas. Apskritai, tai kovoti yra labai geras jausmas. Tik į ringą norint išeiti, reikia jau save 100 procentų atiduoti, kad nebūtų taip, kad kažko nepadarei. Sugrįžti tikrai smagu, bet reikės daug dirbti.
– Kokios kovos žiūrovai gali tikėtis?
– Aš dirbau tam, kad galėčiau suduoti stiprius smūgius, galėčiau parodyti efektingą ir gerą kovą bei aukštą meistriškumą. Stengsiuosi nokautuoti savo varžovą, profesionaliame bokse aš noriu tą daryti. Tačiau reikia labai daug dirbti, kad išmokčiau tą daryti.
Aš visą gyvinimą tikiuosi anksčiau užbaigti kovą. Niekada neinu į ringą galvodamas, kaip apsiginti iki pat galo. Einu kovoti taip, kad kuo greičiau ir efektingiau, bet kovoje jau kaip gaunas, taip gaunas.
– Kaip vertinate savo varžovą? Ar teko daug jo kovų stebėti?
– Truputį žiūrėjau, kaip boksuojasi. Mačiau, kaip nokautuoja, mušasi, yra aukštesnis už mane. Gal kiek ir greitesnis yra už mane, bet aš naudosiu savo ginklą – jėgą. Eisiu daug judėdamas nugara, darysiu, kaip daro Mike'as Tysonas.
Iš tikrųjų, tai teko matyti vieną jo kovą. Ją analizavau, šiaip dar jaunas sportininkas, neseniai į suaugusiųjų boksą perėjo. Tačiau jis tikrai turėjo ką analizuoti prieš šitą dvikovą. Tai bus jam pliusas, man minusas.
– Vadinasi, gerokai didesnė atsakomybė slėgs jūsų pečius?
– Gula labai didelė atsakomybė. Man reikia labai laimėti kovą, nes tokia jau ta šalis, kur tik kažką ne taip padarysi, iškarto suvarys.
– Kiek motyvacijos prideda galimybė po dvikovos iškelti čempiono diržą?
– Tikrai prideda. Jau anksčiau buvau užsiminęs LBF vadovui, kad noriu per savo karjerą iškovoti diržą. Aš to noriu, nes dar neturiu jokio, tai labai stipriai motyvuoja ir yra didelė garbė.
– Turbūt jau esate pripratę, kad tenka boksuotis su aukštesniais už save?
– Aš net nemoku su savo ūgio varžovais boksuotis, net nežinau, ką daryti, o su aukštesniais – aišku, kur palįsti, kaip prieiti, kur suduoti. Su mažiukais yra sudėtinga.
– Varžovas iš Estijos per pristatymą užsiminė, kad būdamas vaiku sekė jūsų karjerą. Paglostė širdį tokie jo žodžiai?
– Parodysim, kaip mes suaugę mokame muštis. Šiaip smagu, malonu, kad užsieniečiai stebi, kaip aš boksuojuosiu, seka mano karjerą. Tikrai malonu.
– Kaip apskirtai vyko pasiruošimas ir ar nebuvo daug trikdžių dėl COVID-19 viruso situacijos?
– Buvo iš tikrųjų daug visokių trikdžių. Buvo sunku sparinguotis su partneriais, buvau susižeidęs petį, tad daug laiko teko dirbti ties ištverme, judėjimu, gynyba. Tik paskutinę savaitę pradėjau intensyviai dirbti rankomis, bet dabar jos laisvos, greitos ir staigios.
– Pastaruoju metu žmonės matė jus dainuojantį. Gal prieš ar po dvikovos irgi užtrauksite kokią dainą?
– Ne, aš balso neturiu, jei žmonės išgirs, tai šaukt pradės, kad išjungtų. Buvo smagus realybės šou, kur dalyvavo garsūs žmonės, ne dainininkai. Man pasitaikė tokia proga, tai gyvenime reikia naudotis visais suteiktais šansais. Buvo tikrai smagu, ir šiaip jaudulys buvo didesnis, nei ringe. Tu nežinai, ką daryti reikia, o tau dainuoti reikia. Buvo šioks toks smūgis, bet per televizorių į save žiūrint gėda nebuvo.
