Nuo penktadienio Vilniuje prie Baltojo tilto įsibėgės pastaruoju metu retas net ir pasaulio mastu renginys – Lietuvos sostinė gavo teisę surengti Tarptautinės tinklinio federacijos pasaulio paplūdimio taurės etapo vienos žvaigždutės turnyrą.

Tiesa, jis neapsiėjo be nesklandumų. Pranešama, kad vienai iš Lietuvos sportininkių nustatytas koronavirusas.

Kaip teigė organizatoriai, dėl šios priežasties iš varžybų buvo pašalinta dalis mūsų sportininkių ir Damoklo kardas kabėjo virš geriausios šalies paplūdimio tinklininkės 26-erių Ievos Dumbauskaitės. Vis dėlto ji kovos turnyre, tačiau turės naują porininkę.

„Yra pakitimų FIVB turnyro Vilniuje tvarkaraštyje. To priežastis – prieš turnyrą buvo atlikti COVID-19 testai visiems žaidėjams, vienos iš Lietuvos tinklininkių testas buvo teigiamas, skelbiama turnyro rengėjų pranešime. – Pagal CEV nurodymus ir taisykles tokiu atveju ta žaidėja su partnere išbraukiama iš turnyro, taip pat dėl saugumo išbrauktos ir žaidėjos, kurios treniravosi kartu.

Dėl to turnyre nebeliko seserų Gerdos ir Rugilės Grudzinskaičių ir dar poros žaidėjų pavardžių, nors jų testai ir neigiami. Likusios žaidėjos susibūrė ir kitas poras ir turnyras bus tęsiamas“.

Ketvirtadienį buvo pranešta, kad dėl koronaviruso teigiamo testo iš kovų pašalinta pora – šalies čempionės G Grudzinskaitė ir I. Dumbauskaitė, tačiau to neįvyko. I.Dumbauskaitė liko turnyre ir dabar kovos ne su G.Grudzinskaite, o su Karole Virbickaite.

Nuo penktadienio iki sekmadienio vasarą atnaujintame sostinės paplūdimio tinklinio aikštyne varžysis 16 vyrų ir tiek pat moterų komandų, kurios galutinėje įskaitoje ne tik laimės medalius bei susikraus reitingo taškų, tačiau ir išsidalins 10 tūkst. eurų prizinį fondą.

Į Lietuvą atvyko Latvijos, Estijos, Čilės, Prancūzijos, Lenkijos, Šveicarijos ir Italijos sportininkai.

Prieš turnyrą I.Dumbauskaitė davė interviu lrytas.lt, kuriame kalbėjo ir apie pasirengimą kovoms.

„Na, šis sezonas aiškus – tai balaganas. Mūsų situacija niekuo neišsiskiria nuo kitų sportininkų. Tik džiugu, kad vis dėlto buvo vasarą Lietuvos čempionatas, o dabar vargais negalais pavyko suorganizuoti ir šį pasaulinio turo turnyrą“, – šypsojosi I.Dumbauskaitė.

– Kaip galima suprasti, konkurencinė kova turnyre bus rimta – suvažiavo nemažai komandų iš kitų šalių. Nebaugu?, – buvo paklausta I.Dumbauskaitė.

– Pirmą kartą Lietuvoje bus dvi čiliečių merginų komandos – net keista, kad pandemijos metu iš taip toli atvyko. Bus ir italės, šveicarės, estės – turėsime ką veikti, tačiau nerimo didelio nėra.

– Sudėtinga buvo treniruotis tiek karantino metu, tiek ir dabar?

– Tai kad tos sąlygos pastaruoju metu niekuo nesiskyrė – galima buvo naudotis salėmis, aikštynais lauke.

Aš pastaruoju metu per treniruotes labai gerai jaučiuosi, neturiu rimtesnių sveikatos problemų, tad jei mums pasiseks gerai žaisti su Gerda, galime kalbėti ir apie aukščiausius tikslus turnyre.

– Bet kaip ir sakėte, šis varžybinis sezonas bei treniruotės nebuvo tas pats, palyginus su praėjusiais metais...

– Na, taip. Iš pradžių buvo šokas, bet jis buvo kovo-balandžio mėnesiais. Bet jei teisingai mąstai, supranti, kad nuo tavęs šiemet mažai kas priklauso ir belieka tik prisitaikyti prie situacijų bei sąlygų. Man mano veikla nėra vargas, todėl kaip anksčiau su šypsena ėjau į treniruotes, taip ir dabar einu.

– Karantino laiką praleidote Klaipėdoje?

– Jei būtų įprastiniai metai, tai pavasarį leisčiau Vilniuje su treneriu, po to vyktume į stovyklas Turkijoje ir Ispanijoje.

Esant koronaviruso pandemijai teko būti tėvelių dideliame name Klaipėdoje, kur yra ir didelis kiemas. Tad miškas, riedučiai, dviratis, bėgiojimas, kamuolio daužymas į sieną – sukausi iš situacijos ir taip bandžiau išlaikyti sportinę formą. Žinoma, ji būtų viskai kita, jei nebūtų COVID-19.

– Namų sienos jums buvo dažniausiai pergalingos. Kaip šįkart gali būti?

– Stengiuosi prieš turnyrą neturėti jokių lūkesčių. Su treneriu esame aptarę, jog nėra dažniausiai svarbu, prieš ką tu žaidi, kur kas svarbiau – kaip tu žaidi ir koks bus tavo psichologinis nusiteikimas tą dieną.

Todėl į kiekvieną turnyrą važiuoju galvodama, kad norėčiau jį laimėti, pasistengsiu jį laimėti, bet nekeliu perdėtų lūkesčių.

Nes jei tokie lūkesčiai atsiranda, tu apsikrauni save psichologiškai, susikaustai ir dar atsiranda baimė. Mūsų sporte, kaip ir daugelyje, negalima turėti baimės jausmo, nes tuomet bus priimami neteisingi sprendimai.

– Ar buvo kolegių tinklininkių iš užsienio, kurios teiravosi, kaip atvykti į Lietuvą, kaip reikalai su koronavirusu?

– Taip. Atvyksta kelios sportininkų poros, su kuriomis palaikome draugiškus santykius. Izraelio atstovės rašė kaip ir ką reikia daryti, norint startuoti – nukreipiau į mūsų federaciją, tačiau galiausiai jos nutarė, kad yra per sunku įvykdyti visus Lietuvos valdžios reikalavimus.

Kitą vertus, šveicarės, kurios jau atvyko, klausinėjo, ar viskas pas mus uždaryta, ar yra labai blogai. Susakiau joms viską ir merginos atvyko.

Šiaip mūsų sporte yra daugiau draugystės nei priešpriešos. Visoms natūralu, kad pamačiusi pažįstamą, labai pasidžiaugi, apsikabini, pabučiuoji ispaniškai į žandą. Dabar su tais apsikabinimais jau nekas...

Bet štai, šveicarė trečiadienį parašė, kad jos kolegė užmiršo namie žaidybinius akinius nuo saulės, klausė, ar galiu paskolinti – parašiau, kad be problemų. Ir šveicarė penktadienį kovos su mano akiniais.

– Buvo nemažai klausimų dėl nekokybiško smėlio, kuris yra Vilniaus aikštyne. Jis jus tenkina?

– Smėlis pakeistas jau pirmadienį. Mes sportavome ir galiu pasakyti, kad neturiu jokių priekaištų smėlio kokybei: jis yra, galima sakyti, idealus. Jis nėra klampus ir nėra kietas, nėra ir akmenukų – sveikatai grėsmių tikrai nėra.

Tas smėlis, kuris nėra pakeistas prie Baltojo tilto tinklinio aikštynuose taip pat nėra toks jau blogas – toks smėlis su mažais smulkiais akmenukais yra varžybose tiek Turkijoje, tiek ir Kipre. Ir ten tai normalu. Viena blogybė ten yra ta, jog po smėliu gludi arba dideli akmenys, arba molio gabalai. Tai jau yra pavojinga sveikatai. Tad pakeitus pas mus aikštyne smėlį, tikrai neliūdime dėl jo kokybės.