Pirmieji egzemplioriai – olimpiečiams
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje susirinkę. olimpiečiai ir jų treneriai, kiti pajūrio sporto bendruomenės atstovai pasveikino A.Plungę, savo knygoje aprašiusį 33 įvairiais laikotarpiais uostamiesčiui atstovavusius olimpinių žaidynių dalyvius ir keturis paralimpiečius.
Istorinėmis fotografijomis gausiai iliustruotoje knygoje išryškinti klaipėdiečių sportininkų pasiekimai, reikšmingiausios jų pergalės, biografijų faktai, pateikta įdomių žinių apie olimpinį judėjimą pasaulyje ir Lietuvoje nuo tarpukario laikų.
Pirmieji knygos, kurią išleido Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokykla, egzemplioriai įteikti renginyje dalyvavusiems olimpiečiams ir jų treneriams.
Svajonė – suburti žaidynių dalyvius
A.Plungė šios knygos krikštatėviu vadina Lengvosios atletikos mokyklos vadovą, sporto renginių organizatorių, buvusį irkluotoją Darių Raišutį, kuris iš pradžių prašė jo parengti tik kuklų, šviečiamojo pobūdžio lankstinuką apie visų laikų Klaipėdos olimpiečius, kurių jaunimas jau nebeprisimena.
Paskui nuspręsta, kad miestą garsinę olimpiečiai verti kur kas solidesnio leidinio. Dar viena paskata išleisti tokią knygą – noras suburti visus olimpinėse žaidynėse dalyvavusius klaipėdiečius sportininkus, priminti jų nuopelnus.
Laikas bėga greitai – pirmąjį iš Klaipėdos kilusį Miuncheno olimpinių žaidynių (1968 m.) čempioną, legendinį krepšininką Modestą Paulauską, ir paskutinįjį uostamiesčio olimpietį, sunkiaatletį Aurimą Didžbalį, kuris Rio De Žaneiro žaidynėse (2016 m.) iškovojo bronzos medalį, jau skiria kone pusšimtis metų.
„Vyresniosios kartos olimpiečiai ir jų pėdomis žengiantys jauni sportininkai vieni kitų gal net ir nematę. Norėjau ne tik parašyti knygą, galvoje kirbėjo mintis, kad ir ją išleidus galbūt pavyktų juos suartinti, sukviesti į vieną vietą“, – dalijosi mintimis A.Plungė .
Įsimintina ir nuostabi praeitis
Tokia graži A.Plungės svajonė pasirodė esanti sunkiai įgyvendinama, nes olimpiečiai išsibarstė po visą pasaulį – dalis jų gyvena ir darbuojasi Prancūzijoje, Ispanijoje, JAV, Maltoje, kitose užsienio šalyse. Kai kurių knygoje paminėtų sportininkų jau nėra tarp gyvųjų.
„Vien tai, kad mes visi esame čia, yra svarbu ir reikšminga. A. Plungė kruopščiai atliko išties didžiulį darbą, kuris išliks ateities kartoms, nuguls Lietuvos sporto istorijos puslapiuose“, – pažymėjo knygos pristatymo renginyje dalyvavęs Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.
Vienintelis Lietuvos sportininkas, tose pačiose olimpinėse žaidynėse iškovojęs net du aukso medalius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrėjas Gintautas Umaras džiaugėsi, kad A.Plungės knygoje aprašytas ir būrys trenerio Narsučio Dumbausko uostamiestyje išugdytų olimpiečių – treko ir plento dviratininkų.
„Mūsų praeitis yra išties yra įsimintina ir nuostabi tuo, kad galime padėti ranką ant peties jaunesniems sportininkams, jiems patarti, prisidėti prie masinio sporto plėtros, kad mūsų vaikai ir anūkai augtų sveiki, stiprūs, siektų savo tikslų, – kalbėjo Seulo olimpinių žaidynių (1988 m.) nugalėtojas G.Umaras.
Nepamiršti ir paralimpiečių startai
M.Paulausko tradicijas pratęsę jau kitos kartos klaipėdiečiai krepšininkai Saulius Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Rytis Vaišvila atvežė į Lietuvą olimpinius bronzos medalius. Atėnų žaidynėse rungtyniavo iš pradžių Klaipėdos „Neptūno“, o vėliau sostinės „Lietuvos Ryto“ komandose sužibėjęs Arvydas Macijauskas.
Barselonos žaidynėse (1992 m.), kur po ilgos pertraukos vėl plėvesavo Lietuvos trispalvė, startavo penki klaipėdiečiai – pasaulio čempionatuose visų spalvų medalius nuraškęs irkluotojas Zigmas Gudauskas su partneriu Ričardu Bukiu, irkluotojos Violeta Bernotaitė ir Violeta Lastakauskaitė, kūjo metikas Benjaminas Viluckis, dviratininkas Saulius Šarkauskis.
Knygos autorių pasveikino Maskvos olimpinių žaidynių (1980) dalyvė ietės metikė klaipėdietė Jadvyga Putinienė, įrašyta į XX amžiaus geriausių Lietuvos lengvaatlečių dešimtuką. Sulaukusi 75 metų olimpietė sportuoja iki šiol – nepraleidžia aukščiausio rango veteranų varžybų Lietuvoje ir užsienyje.
A.Plungė sulaukė olimpiečius išugdžiusių klaipėdiečių trenerių Bronislavo Vyšniausko, Liudviko Mileškos (irklavimas) sveikinimų ir padėkos.
Knygoje nepamiršti ir paralimpiečiai – lengvaatletė Aldona Grigaliūnienė, Ramunė Adomaitienė, Malda Baumgartė, irkluotojas Augustas Navickas. Nušviesti jų startai Barselonos, Atlantos, Sidnėjaus, Atėnų, Pekino žaidynėse.
Brandina naujus sumanymus
Buvęs Klaipėdos lengvosios atletikos maniežo vadovas, Kūno kultūros ir sporto skyriaus vadovas, muziejininkas, sporto metraštininkas A.Plungė prieš kelerius metus miesto Sportininkų namų vadovo pareigas perleido kitam entuziastui Algirdui Vaicekauskui, bet pats ir toliau aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime.
Buvęs trumpųjų nuotolių bėgikas A.Plungė nesirengia sėdėti sudėjęs rankas. Sporto istorikas brandina kitą knygą apie mylimiausios sporto šakos lengvosios atletikos raidą Klaipėdoje nuo XIX a. pabaigos iki šių dienų.
Klaipėdos krašto sportininkai pirmieji etnografinės Lietuvos teritorijoje pradėjo telktis į irklavimo, buriavimo organizacijas. Dar 1864 metais čia įkurta vokiška Vyrų gimnastikos sąjunga („Manner Turn Varein“) veikė iki 1934 metų.
„Daug medžiagos naujai knygai jau surinkau, dar reikėtų giliau panaršyti sunkiau prieinamus Rytprūsių sporto archyvus“, – kalbėjo A.Plungė.
