Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) iki birželio mėnesio irgi atšaukė visas planuotas savo varžybas, įsivyravo visiškas štilis. Tačiau Lietuvoje pavyko surengti visas planuotas žiemos varžybas.
„Paskelbus karantiną reikėjo spręsti klausimą, kaip sportininkus sugrąžinti namo. Keli mūsų atletai pasiliko užsienyje ir negrįžo, o paskutiniaisiais reisais iš Portugalijos ir Turkijos parvykę lengvaatlečiai privalėjo 14 dienų saviizoliuotis.
Portugalijoje kurį laiką dar liko treniruotis maratonininkas Ignas Brasevičius ir 400 m bėgikas su barjerais Artūras Jonauskas, kurie sugrįžo vėliau. Simas Bertašius nuo kovo 8-osios treniravosi Slovakijoje ir į namus grįžo tik paskelbus karantino pabaigą.
Nuo kovo pradžios iki šiol Valensijoje (Ispanija) treniruojasi Modesta Morauskaitė, o keli jaunieji lengvaatlečiai – Amerikoje. Labai džiaugiamės, kad atletams duris pagaliau atvėrė šalies stadionai, kur jau gali treniruotis visi lengvaatlečiai.
Viliamės ir tikimės, kad toliau sportuos visi mūsų lengvaatlečiai, nors daug kam buvo kritusi nuotaika ir motyvacija, ypač ištvermės sportininkams, kurie visą žiemą praleido treniruočių stovyklose ir intensyviai rengėsi sezonui“, – apgailestaudama dėl ėjikės Živilės Vaiciukevičiūtės pasitraukimo sako LLAF viceprezidentė ir generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.
– Kitąmet vyksiančioms Tokijo olimpinėms žaidynėms gali ramiai rengtis trys mūsų lengvaatlečiai – Andrius Gudžius, Diana Zagainova ir Edis Matusevičius, kelialapį turi ir netikėtai apie karjeros pabaigą paskelbusi Ž.Vaiciukevičiūtė. Visiems kitiems – nerimo dienos. Kas dar gali tapti olimpiečiais?
– Situacija pasikeitė: į olimpines žaidynes pateks ir tie lengvaatlečiai, kurie įvykdys normatyvus, ir pagal reitingo taškus. Viso pasaulio lengvaatlečiai šiemet iki gruodžio mėnesio negalės vykdyti normatyvų ir rinkti reitingo taškų. Tarptautinė lengvosios atletikos federacija priėmė teisingą sprendimą, nes sportininkai turėjo nevienodas treniruočių ir varžybų sąlygas: vieni galėjo treniruotis ir rungtyniauti, o kiti ne. Visas vyksmas buvo sustabdytas ir dabar sąlygos bus visiems vienodos.
Tie mūsų lyderiai, kurie šiemet rengėsi Tokijo olimpinėms žaidynėms, liks ir kitąmet. Vyresniems sportininkams kiekvieni metai ypač brangūs. Išliks stipriausi – tie, kurie sieks savo tikslo, jį ir pasieks.
Jeigu šiemet būtų vykusios Tokijo olimpinės žaidynės, be jau minėtų keturių mūsų atletų, įvykdžiusių normatyvus, į jas būtų patekę ir šuolininkai į aukštį Airinė Palšytė, Adrijus Glebauskas, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, bėgikai Agnė Šerkšnienė, Simas Bertašius, ėjikai Brigita Virbalytė-Dimšienė, Marius Žiūkas, Arturas Mastianica, trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė-Kilty.
Šiemet neturėjo galimybių startuoti mūsų maratonininkai, bet vylėmės, kad bent vienas būtų pelnęs olimpinį kelialapį. Pagal reitingą vilčių iškovoti bilietą į žaidynes turėjo disko metikės – sparčiai tobulėjanti Ieva Zarankaitė ar po motinystės atostogų į sektorių vėl sugrįžusi Zinaida Sendriūtė.
– Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvavo 18 mūsų lengvaatlečių. Kokią komandą tikitės matyti Tokijuje?
– Realiai vertinant situaciją, Tokijuje komanda, manau, bus mažesnė. Labai aukšti ir sugriežtinti olimpiniai normatyvai, ypač maratono. Mūsų sportininkams juos įvykdyti nelengva. Anksčiau per olimpines žaidynes dalyvaudavo keli mūsų maratonininkai, o dabar džiaugtumės, jei į Tokiją patektų vienas ar du bėgikai.
Jiems vienintelis kelias į žaidynes – įvykdyti normatyvą, nes patekti pagal reitingą sudėtinga, ypač Dianai Lobačevskei, kuri ilgai gydėsi traumą ir nebėgo maratonų, negavo reitingo taškų. Maratonininkams sunku ką nors planuoti, nes atšaukti visi rudens maratonai.
– Anksčiau daug vilčių siejote su moterų 4×400 m estafečių komanda, o kaip yra dabar?
– Nėra realu, kad mūsų bėgikių kvartetas patektų į Tokijo olimpines žaidynes. Trūksta vienos stiprios bėgikės, tokios kaip A. Šerkšnienė ar M. Morauskaitė, tada būtų galima rimčiau galvoti. Tačiau vilčių neprarandame, tikimės, gal užaugs jauna sportininkė, kuri įsilies į kvartetą.
– Prasidėjo vasaros sezonas, bet nukeltas pagrindinis metų startas – Europos čempionatas Paryžiuje. Kokiose tarptautinėse varžybose žada dalyvauti Lietuvos lengvaatlečiai?
– Jeigu neatsitiks kas nors ekstremalaus, gausūs tarptautinių startų turėtų būti rugpjūtis ir rugsėjis. Vyks prestižiškiausios lengvaatlečių komercinės varžybos – vienuolika Deimantinės lygos etapų (deja, šiemet iš programos pašalintos disko metimo ir trišuolio rungtys, o finalinės varžybos Ciuriche nebus surengtos). Tie mūsų sportininkai, kurie yra patekę į elitą, turės galimybę varžytis tarptautinėje arenoje. Į spalio 17 d. nukeltas pasaulio pusės maratono čempionatas, o gruodžio mėnesį turėtų vykti Europos kroso čempionatas.
Glaudžiai bendradarbiaujame su Baltijos šalių lengvosios atletikos federacijomis ir tariamės rengti visų amžiaus grupių čempionatus, suaugusieji į kovą turėtų stoti rugpjūčio viduryje.
Jau pradėjome gauti kvietimų iš įvairių šalių federacijų dalyvauti jų rengiamose tarptautinėse varžybose. Jos visos numatytos rugpjūtį ir rugsėjį. Sportininkams varžybos labai reikalingos.
Šiemet nesitikime stebuklingų rezultatų, tačiau jiems būtinai reikia kuo daugiau varžytis, nes praleidus pusmetį ar metus kūnas nesupras, ko iš jo norima, ir grįžti į buvusį lygį bus sudėtinga. Vietinio pobūdžio varžybose jau birželio mėnesį Šveicarijoje rungtyniavo A. Šerkšnienė.
– Kokios varžybos bus surengtos Lietuvoje?
– LLAF tarybos posėdyje peržiūrėjome ir iš naujo patvirtinome varžybų kalendorių. Nuo liepos iki rugpjūčio rengsime nacionalinius suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių čempionatus, Lietuvos taurės varžybas, o klubai, miestai savo sportininkus pakovoti galbūt pakvies ir anksčiau. Šis lengvaatlečių sezonas bus truputėlį ilgesnis, tikrai tęsis iki rugsėjo vidurio, o gal ir ilgiau.
– Ar mūsų sporto bazėse lengvaatlečiams sudarytos geros sąlygos rengtis artėjančioms kovoms? Sunkiausia gal kauniečiams, nes rekonstruojamas Dariaus ir Girėno stadionas.
– Kol rekonstruojamas pagrindinis Kauno stadionas, A. Gudžius ir L. Jasiūnaitė treniruojasi Ąžuolyne, jiems to pakanka. Tačiau dauguma mūsų sportininkų jau nuo birželio antrosios pusės rinkosi į treniruočių stovyklas. Prieš Lietuvos čempionatą visi pagrindiniai mūsų sportininkai kovoms rengsis Palangoje.
LLAF nori juos suburti, kad visi pabūtų kartu ir pasitreniruotų, nes būnant atskirai trūksta bendruomeniškumo. Vasarą treniruočių stovyklos vyks Lietuvoje, nematome prasmės jų rengti kur nors užsienyje. Vieni sportininkai stovyklaus Palangoje, Druskininkuose, kiti – Birštone, treti – dar kažkur.
Dabar būtinai reikia pasirūpinti ir mūsų jaunaisiais lengvaatlečiais, jiems organizuoti daugiau stovyklų, nes jaunimas labiausiai nukentėjo ir turėjo mažiausiai galimybių treniruotis. Kuo dažniau juos subursime kartu, neprapuls motyvacija toliau intensyviai treniruotis ir siekti gerų rezultatų.
– Birželio 20-ąją jums sukako 60 metų. Buvote didelio meistriškumo lengvaatletė: 1985 m. per pasaulio uždarųjų patalpų čempionatą šuolių į tolį rungtyje pelnėte bronzą, dalyvavote Barselonos olimpinėse žaidynėse, geriausias jūsų rezultatas šuolių į tolį sektoriuje įspūdingas – 7 m 14 cm. Kiek metų atidavėte lengvajai atletikai?
– Didžiajam sportui atidaviau 21 metus. Gimiau ir augau Kelmėje, tačiau jau nuo septintos klasės treniravausi Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. Turėjau puikių mokytojų: Kelmėje Povilą Sabaitį, Panevėžyje Juozą Šapalą, Vilniuje – Janą Gadovičių.
Vaikystė buvo ypač aktyvi, energija per kraštus liejosi, kieme netgi įsirengėme šuolių į aukštį sektorių, rengdavome varžybėles. Mano karjera Panevėžyje prasidėjo nuo daugiakovės, patekau į Sovietų Sąjungos jaunimo rinktinę. Kai studijavau tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute, pagrindine rungtimi tapo šuoliai į tolį.
Per savo karjerą net 14 kartų šokau toliau nei 7 m, o geriausią rezultatą – 7 m 14 cm pasiekiau 1988-aisiais per Rygos taurės varžybas. Triskart tapau Sovietų Sąjungos čempionatų prizininke. Iki šiol dar nepagerintas man priklausantis Lietuvos uždarųjų patalpų rekordas (7 m 1 cm).
Baigusi aktyvųjį sportą 15 metų buvau dingusi iš lengvosios atletikos, dirbau įvairiose kompanijose. 2008 m. buvau išrinkta LLAF viceprezidente, o dar po metų – LLAF generaline sekretore.
Naujovė
Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) ir Lietuvos paralimpinis komitetas (LPAK) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta, jog nuo šiol neįgalieji sportininkai galės varžytis su sveikaisiais ir pretenduoti į medalius Lietuvos čempionate ir LLAF taurės varžybose. Jei sportininkui bus reikalingos specifinės sąlygos, tokios kaip lengvesnio svorio įrankis, jis galės dalyvauti be konkurencijos. Lietuva taps vos trečiąja šalimi pasaulyje, kurioje neįgalieji ir sveikieji galės varžytis kartu – taip varžybos rengiamos tik Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Artimiausios varžybos:
Liepos 13–14 d. – LLAF disko ir ieties metimų taurė (Vilnius) Liepos 17 d. – LLAF kūjo metimo taurė (Alytus) Liepos 18 d. – Lietuvos 100 km bėgimo čempionatas (Vilnius) Liepos 21 d. – SK „Cosma“ taurės varžybos (Vilnius) Rugpjūčio 7–8 d. – Lietuvos čempionatas (Palanga) Rugpjūčio 14–15 d. – Baltijos šalių čempionatas (Uogrė) Rugpjūčio 22 d. – LLAF taurės varžybos (Vilnius) Rugsėjo 12 d. – Lietuvos 10 km sportinio ėjimo čempionatas (Druskininkai) Rugsėjo 13 d. – Lietuvos maratono čempionatas (Vilnius) Rugsėjo 18 d. – „EA Permit Meeting“ sportinio ėjimo varžybos, Lietuvos 20 km sportinio ėjimo čempionatas (Alytus) Rugsėjo 26 d. – Lietuvos pusės maratono bėgimo čempionatas (Nida) Spalio 10 d. – Lietuvos rudens kroso čempionatas (Smiltynė)
