Greičiausiai be penkių minučių Vilniaus sporto skyriaus vadovas – iš Lietuvos futbolo federacijos prezidento posto prieš trejetą metų išprašytas Edvinas Eimontas konkurso metu sulaukė „techninės“ pagalbos.
Balandžio viduryje Valstybės tarnybos departamento portale paskelbus konkursą į jau senokai atsilaisvinusias sporto ir sveikatingumo skyriaus vadovo pareigas savo jėgas panoro išbandyti apie 80 kandidatų, tarp kurių buvo nemažai sporto pasaulyje žinomų žmonių.
„Pirma mintis, išbandyti save, pasižiūrėti kas tai ir kaip viskas vyksta“, – tikino į bendrų gebėjimų testo dalį atėjęs žinomas šalies krepšininkas ir buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos kapitonas Steponas Babrauskas.
Be jo į sostinės sporto vadovo pareigas pretenduoti savo paraiškas pateikė ir buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas, dabar Seimo nario Virgilijaus Aleknos patarėjas Edis Urbanavičius, buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas 44-erių E.Eimontas, Sostinės krepšinio mokyklos vadovas Andrius Čerškus, „Impuls“ tinklo vadovas Antanas Sakalauskas, Seimo nario Kęstučio Smirnovo patarėjas Renatas Mizeras, MRU profesorė daktarė Vilma Čingienė, žinomesni krepšinio, bokso bei plaukimo sporto šakų atstovai.
Valstybės tarnybos departamentas po 5 dienų pateikė išvadas, kad pirmajame konkurso etape – testus prie kompiuterio galės atlikti tik 30 pretendentų.
Kiti pateikę dokumentus respondentai neatitiko konkurso reikalavimų ir negalėjo pretenduoti į Vilniaus sporto ir sveikantingumo skyriaus vadovo pareigas su 2110 eurų atlyginimu.
Sugedo kompiuteris
„Žinote, kai žinai, kad nuo tavęs nieko nepriklauso, nes viskas sudėliota iš anksto, tuomet tik belieka stebėti tą farsą ir tą apsimetinėjimo meną. Ir stebėtis išmone“, – be užuolankų apie konkursą kalbėjo vienas iš realių pretendentų užimti kabinetą sostinės savivaldybėje SKM vadovas A.Čerškus.
Didžioji dalis konkurso dalyvių buvo gerokai nustebę, jog vienam iš kandidatų teko galimybė kitaip pildyti testus nei kitiems.
Prie kompiuterio susėdus visiems 29 pretendentams ir pasirengus atsakinėti į testo klausimus, vėliausiai į Valstybės tarnybos departamento patalpą įžengė dabartinis Lietuvos sporto universiteto doktorantas, Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedros dėstytojas E.Eimontas.
Jis tiesiog vėlavo.
E.Eimontui buvo nurodyta sėstis prie paskutinio buvusio laisvo kompiuterio, tačiau visiems pradėjus atsakinėti į klausimus, E.Eimontas pareiškė, kad jo kompiuteris paprasčiausiai neveikia.
Tuomet komisija, sudaryta iš 3 narių, kurios priešakyje buvo ir Vilniaus miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas, po pasitarimo nusprendė, kad būtent E.Eimontas vienintelis galės atsakinėti į klausimus ne kompiuteryje, o atspausdinus juos ant popieriaus lapų.
„Aš nieko apie tai negalvoju, nes savo gyvenime mačiau labai daug stebuklų, todėl mane nustebinti sunku (juokiasi).
Galima tik pasvarstyti, kad tas kandidatas gal ir turėjo pranašumą – jis galėjo pasižiūrėti į savo atsakymus, paanalizuoti, o pas mus kompiuteryje – atsakei, sekantis klausimas ir atgal sugrįžti nebuvo galimybių“, – nenoriai apie įvykius konkurso metu kalbėjo S.Babrauskas.
„Iš esmės, sunku komentuoti ir norisi pasakyti „be komentarų“. Bet tai būtų blogas sprendimas. Kuo esu kaltas, kad atsitiko tokia situacija su kompiuteriu?
Komisija nutarė taip, vadinasi pagal įstatymus galima, aš sėdėjau visų akivaizdoje priekyje, testus pildžiau – visi matė.
Pirma mintis, kylanti sąmokslo teorijų gerbėjams: jei žinai klausimus, kam tada reikia visų tų „sugedusių kompiuterių“?, – apie galimą užkulisinę konkurso dalį prispirtas kalbėjo E.Eimontas.
Favoritai buvo aiškūs
Po bendrųjų testų į tolesnį etapą pateko ir pakviesti buvo 11 pretendentų, kurie turėjo praeiti pokalbį su trijų žmonių komisija. Paskambinta buvo tiems kandidatams, kurie testuose surinko ne mažiau kaip 16 balų iš 27 galimų.
Tačiau jau tuomet sklandė aiški nuostata tarp likusių kandidatų, jog pokalbis naudingas bus tik dviem pretendentams – E.Eimontui ir Seimo nario K. Smirnovo padėjėjui R.Mizerui.
„Girdėjau tas kalbas, kad aš ir Edvinas aiškūs favoritai, nes vieną palaiko kažkas iš Vilniaus vadovų, o už mano nugaros – Seimo narys.
Pasakysiu, kad K.Smirnovas paskutinis išgirdo apie mano ketinimus eiti į sostinės sporto skyriaus vadovo postą. Esu ne vieną dieną šalies sporto gyvenime ir galiu pats įrodinėti savo vertę. Man nereikia užtarimų“, – tikino šalies Sporto enciklopediją rengęs R.Mizeras.
Po pokalbio-interviu jis ir E.Eimontas surinko daugiausiai konkursinių balų ir Valstybės tarnybos departamentas rinksis iš šių dviejų kandidatų.
Galutinis sprendimas turėtų būti paskelbtas kitą savaitę. Tačiau kalbama, kad darbą miesto sporto vedėjo poste jau turi E.Eimontas.
Planuoja apskųsti konkursą
2017-siais Lietuvos futbolo federacijos vykdomasis komitetas apkaltino tuometį prezidentą E.Eimontą korupcijos apraiškomis: įtarė jį nuslėpus tikrąją federacijos finansinę situaciją, suklastojus dokumentus ir neadekvačiai padidinus savo atlyginimą, LFF įdarbinus artimus žmones.
Paties E. Eimonto įsitikinimu, federacijos senbuvių ataką išprovokavo jo inicijuotos įstatų reformos, kurios būtų radikaliai demokratizavusios itin uždarą ir konservatyvią futbolo federaciją.
Vis dėlto, spaudžiamas tam tikrų įkalčių E.Eimontas buvo priverstas paskelbti, kad jis traukiasi iš vadovo pareigų, gavęs už tai UEFA etikos ir disciplinos inspektoriaus postą.
Jis išliko ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto nariu, nors LFF reikalavo jį pašalinti. Tačiau tai gali padaryti tik LTOK Generalinės Asamblėjos delegatai.
„Patikėkite, turiu kompetencijos, esu ne tik dėstytojas, bet ir ekspertas.Esu kviečiamas kaip sporto vadybininkas tiek padėti šalies sporto struktūroms, tiek ir užsienio. Ir konkurse dalyvavau turėdamas tą bagažą, kurį turiu – jis solidus, žinau, ką būtina daryti miesto labai“, – tikino E.Eimontas.
Tačiau gali būti, kad konkurso sprendimai bus užprotestuoti. Mat penktąją vietą jame užėmęs A.Čerškus, sakė, jog ne vienas kandidatas yra pasipiktinęs farsu virtusiu konkursu. Šeta tarp kandidatų buvo MRU profesorė V.Čingienė, o septintas – krepšinio treneris Mindaugas Noreika.
„Ta istorija su sugedusiu kompiuteriu... Tai tuomet visi turėjome atsakinėti testus popieriuje arba sulaukti atnešto kito kompiuterio.
Ne paslaptis, jog praėjusį mėnesį sporto visuomenė buvo sukilusi prieš Vilniaus savivaldybės ketinimus skriausti privačias sporto įstaigas, kad jos negalėtų pilnateisiai naudotis miesto infrastruktūra.
Tą Vilniaus savivaldybės potvarkį be abejo palaikė administracijos pavaduotojas A.Bužinskas. Tiek SKM, tiek ir kitos privačios sporto organizacijos tam pasipriešino ir buvau vienas iš šios akcijos iniciatorių.
A.Bužinskas sėdėjo konkurso komisijoje ir vedė interviu su manimi. Kiek šansų duotumėte, kad tokiu būdu nebuvo atsikratyta žmogumi, kuris nėra parankus miesto administracijai? Dar svarstau apskųsti šio konkurso sprendimus“, – kalbėjo SKM vadovas.
