Praėjusią savaitę Latvijos nacionalinė sporto taryba priėmė sprendimą, jog padės sporto sektoriui sugrįžti į vėžes po rimtų finansinių praradimų pandemijos metu.
Išklaususi Latvijos olimpinio komiteto, Latvijos sporto federacijų tarybos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktą informaciją, Taryba nutarė ne tik nemažinti valstybės paramos sporto organizacijoms, tačiau skubiai skirti papildomą 5 mln. eurų dotaciją.
Ją sporto organizacijos galės panaudoti COVID-19 pasekmėms švelninti, papildomai finansuoti aukšto meistriškumo programas, paremti olimpinių sporto šakų individualiai sportuojančius atletus, papralimpinio komiteto sporto šakų veiklai.
Taip pat dalis lėšų bus nukreipta ir į socialiai svarbių nacionalinių, mokyklų ir universitetų sporto renginių organizavimui Latvijoje.
„Gaila tačiau tokios paramos Lietuvos sportas nesulaukė ir nežinia, ar sulauks. Kol kas matome, kad idėjos pagelbėti į nepavydėtiną padėtį per karantiną patekusiam šalies sportui nesklando.
Manau, klausimai turėjo būti sprendžiami mūsų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lygmeniu ir jį turėtų kreiptis į Vyriausybė dėl pagalbos sporto bendruomenei, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
LTOK vadovė tikino, kad net ir pandemijos sukeltos krizės akivaizdoje olimpinis komitetas išlaikys numatytas finansavimo programas bei stipendijas geriausiems šalies atletams.
„Mes nemažiname skiriamų lėšų olimpiniam sportui. Kaip suprantate, per karantiną nukentėjo ir mus remiančios ir padedančios gyventi bendrovės, todėl ieškome įvairių galimybių stabilizuoti biudžetą, nors tai tikrai nelengva.
Tačiau matome, jog kitoms sporto organizacijoms yra dar sunkiau nei mums, tad mes palaikytume Latvijos pavyzdį finansiškai padėti Lietuvos sportui.
Todėl ir neprašome iš šalies Vyriausybės pagalbos, nes federacijoms ar asociacijoms finansin parama yra „gyvybės ir mirties“ klausimas“, – tikino LTOK prezidentė.
Pagal „Invegos“ pateiktą informaciją, finansine pagalba COVID-19 metu pasinaudojo tik keletas sporto bendrovių, kurios paprašė dalinio palūkanų kompensavimo.
Tarp jų buvo uždarosios akcinės bendrovės „Sportpoint“, „Sporto iššūkis“ ir jos valdoma Šiaulių „Kanes arena“, „Sportinių automobilių servisas“ bei „Sporto klubų investicijos“.
„Blogiausia, kad iš esmės nebuvo vedama jokia statistika kaip nukentėjo šalies sportas pandemijos metu“, – sakė Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovas Rimantas Kveselaitis.
LSFS prezidentas patikino, kad Vyriausybė yra gavusi tik Lietuvos krepšinio lygos ir futbolo A lygos vadovybės prašymus padėti joms dėl COVID-19 sukeltų finansinių pasekmių.
„Kiek žinau, šioms organizacijoms planuojama padėti per tam tikrus fondus, tačiau dėl kitų sporto federacijų ir asociacijų yra visiška ramybė – kažkas kažkiek paverkė dėl to, kad yra sunku, bet jokių darbų nesiėmė“, – tikino R.Kveselaitis.
– Latvijoje švelninti pandemijos pasekmes sportui skirta 5 mln. eurų. Kodėl Lietuvoje niekas negalvoja padėti nukentėjusiam šalies sportui?, – lrytas.lt paklausė LSFS prezidento R.Kveselaičio.
– Mūsų organizacija kėlė klausimą dėl paramos sportui COVID-19 metu. Tačiau Vyriausybė mus nukreipė į „Invega“ – ši valstybinė finansinė organizacija sprendė bendrąsias karantino pasekmių pagalbos problemas.
Ir iš esmės tai tikrai pasiteisinęs dalykas toms organizacijoms, kurioms reikėjo ir reikia finansinės pagalbos. Pasižiūrėkime, juk karantino metu nevyko nei sporto renginiai, nei varžybos, tad sporto organizacijos – kalbu apie federacijas, neturėjo kur išleisti turėtų lėšų, jos kaip ir nebuvo naudotos. Be to federacijos galėjo pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčių lengvata karantino metu.
Kitas dalykas yra privatūs klubai, komandos, kurios turėjo laikytis sutarčių, mokėti pinigus, nors pajamų neturėjo.
Tai šiuo atveju kalbame apie verslą ir Vyriausybės požiūris nebuvo kažkuo išskirtinis.
– Tikinate, kad sporto federacijos nebuvo linkusios prašyti pagalbos iš valstybės?
– Mes daugeliui organizacijų išsiuntinėjome raštus su prašymu pateikti savo problemas, kad su jomis galėtume kreiptis į Vyriausybę. Gavome kelis atsakymus, jog blogai, kai viskas uždaryta, negalima sportuoti.
Tačiau apie finansinius nuostolius apskritai niekas nekalbėjo išskyrus futbolą ir krepšinį. Kaip jau sakiau, kai nevedama jokia nuostolių statistika sporte, tu neturi jokių argumentų reikalauti išskirtino dėmesio arba pagalbos.
– Šiuo atveju tikėtis finansinės paramos sportas šiemet neturėtų?
– Kiek jau žinau, iš šiemet valstybės federacijoms skirtų 6,5 mln. eurų aukštojo meistriškumo programoms nebus paimta nė cento. Kitąmet tie pinigai ne tik nesumažės, o dar ir padidės.
Tad skriaudos sportui nepadaryta – niekas nenurėžia valstybės skiriamų pinigų. Todėl, mano manymu, parama reikalinga daugiau klubiniam-komandiniam sportui, varžybų rengėjams, o ne Lietuvos sportui apskritai.
