Tai rodo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) užsakymu atlikta bendrovės „Kantar“ analizė.
Vyrų sportas smarkiai dominavo ir kalbant apie pirmuosius spaudos puslapius, TV sporto žinių vedamuosius reportažus ir apskritai apie bendrą publikacijų kiekį.
„Gerokai daugiau publikacijų yra apie išskirtinai vyrų sportą. Didžiausias atotrūkis yra futbole: apie vyrų futbolą skelbta per 10 kartų daugiau nei apie moterų, plaukimo srityje skirtumas siekia 4,5 karto. Tik dviračių sporte publikacijų apie moterų pasiekimus maždaug ketvirčiu daugiau (28 proc.)“, – sakė Linas Spėčius, „Kantar“ Komunikacinės analizės vadovas.
Pasiekimai neproporcingi dėmesiui
Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės, tyrimo rezultatai rodo nemalonią tendenciją.
Pasak jos, lyčių lygybės sporte kreivė Lietuvoje kyla į viršų, tačiau iki tikrosios lygybės dar laukia ilgas ir nuoseklus darbas.
„Kad bus atotrūkis nušviečiant vyrų ir moterų olimpines sporto šakas, žinojome, tačiau kai kur jis siekia 5–10 kartų. Tai nėra gerai. Įtraukus vyrų krepšinį, skaičiai išvis būtų nepalyginami. Per 30 Nepriklausomybės metų Lietuva iškovojo 25 olimpinius medalius, 9 iš jų – moterys. Iš 6 olimpinių aukso medalių 3 Lietuvai iškovojo sportininkės moterys. Praėjusiais metais vykusiose Europos žaidynėse du iš trijų medalių Lietuvai parvežė Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė. Tad linkstu prie išvados, jog tarp pasiekimų pagal lytį nėra tokio atotrūkio kaip nušviečiant sportininkus“, – sakė LTOK prezidentė.
Pasak jos, reaguodami į situaciją, LTOK parengė Lietuvos sporto žiniasklaidai skirtą rekomendacijų rinkinį. Jį LTOK atstovai pristatė seminare „Lyčių lygybės link su žiniasklaida“, vėliau išsiuntė visų didžiųjų žiniasklaidos kanalų vadovams ir sporto skyrių vyr. redaktoriams.
Dominavo lengvoji atletika
Analizuojant pagal sporto rūšis, daugiausia pranešimų apie moterų sportą sulaukė lengvoji atletika. Toliau sekė plaukimas ir dviračių sportas. Tačiau net daugiausiai paminėjimų turėjusi lengvoji atletika apie triskart atsilieka nuo pirmaujančių vyrų sporto šakų: teniso, futbolo ir plaukimo. Beje, lengvojoje atletikoje yra menkiausias skirtumas tarp moterų ir vyrų sporto paminėjimų – 7 proc. daugiau minėti vyrai.
Iš viso išskirtinai moterų sportui analizuotoje žiniasklaidoje pernai buvo skirta per 2,4 tūkst. paminėjimų, o išskirtinai vyrų – 3,3 karto daugiau (per 8 tūkst. paminėjimų). Dar apie 3,7 tūkst. paminėjimų skirti vyrų ir moterų sportui.
Labiausiai ignoruojamos televizijoje
Individualios sporto šakos žiniasklaidą domino labiau nei komandinės – apie pirmąsias skelbta 1,8 karto dažniau.
„Čia taip pat pastebimas skirtumas: moterų atstovaujamos komandinės sporto šakos buvo minimos 4,5 karto rečiau, o individualios – triskart rečiau palyginti su vyrų. Apskritai, išimtinai vyrų sportui skirtų publikacijų kiekis sudarė 57 proc. visų pranešimų, o TV žinių pradžioje apie moterų pasiekimus pranešta 6 kartus rečiau palyginti su vyrais“, – sakė L.Spėčius.
Žiūrint pagal kanalus, mažiausias atotrūkis apžvelgiant vyrų bei moterų sportą fiksuotas spaudoje – 2,6 karto.
Internete publikacijų apie vyrų sportą buvo 3,5 karto daugiau.
Televizijoje – beveik 3,8 karto daugiau.
Priklauso nuo autoriaus
Pastebėta, kad moterys autorės apie moterų sportą rašo santykinai daugiau: penktadalis (21 proc.) visų moterų autorių sporto publikacijų buvo skirta moterų sportui, tuo tarpu vyrai moterų sportui skyrė apie 16 proc. savo publikacijų.
„Sporto žurnalistės jaučia, kad moterų sportui ir pasiekimams skiriama mažiau dėmesio negu vyrų. Jų požiūryje į darbą jaučiamas savotiškas solidarizavimasis. Tačiau vidaus taisyklės, „click‘ų“ ir reitingų vaikymasis ir čia suriša rankas“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.
Priežastys – nuo stereotipų iki tradicijų
Pasak LTOK prezidentės, tokį atotrūkį nušviečiant vyrų ir moterų sportą lemia kompleksinės priežastys.
„Žiniasklaida yra visuomenės veidrodis, joje – tie patys iššūkiai, tie patys stereotipai: vyrai gali sportuoti, o moterims užtenka būti gražioms, suktis namuose ar meno, pramogų pasaulyje. Toks požiūris lemia tai, kad į profesionalų sportą ateina mažiau moterų negu vyrų ir kad sportą stebėti labiau mėgsta vyrai. Antras dalykas – vyrai užima daugelį svarbiausių su sportu susijusių pareigų. Trečias aspektas – mūsų šalyje sporto žurnalistikoje dominuoja žurnalistai vyrai, čia vyrų-moterų santykis maždaug 8 prie 1“, – apibendrino LTOK vadovė.
Lyčių lygybės sporte tyrimą žiniasklaidoje „Kantar“ atliko 2020 kovą, analizuodama 2019 metais interneto portaluose skelbtas sporto publikacijas; spaudos ir televizijos monitoringas apėmė pernai birželio–gruodžio mėnesius, radijo – birželio–liepos mėnesius. Iš viso analizuota per 14 tūkst. pernai skelbtų sporto publikacijų ir reportažų žiniasklaidoje apie dešimt vasaros olimpinių žaidynių sporto šakų. Vyrų krepšinis kaip dominuojantis sportas, užimantis absoliučią daugumą sporto publikacijų paminėjimų, į žiniasklaidos analizę trauktas nebuvo.
