Ankstyvą popietę informacija pasklido žiniasklaidoje, skambėjo visų televizijos kanalų laidose, mirgėjo interneto svetainėse.
Pasaulio imtynių bendruomenę pasiekė liūdna žinia apie galimą jų mėgstamos sporto šakos pašalinimą iš olimpinių žaidynių.
Tiesą sakant, Lietuvos imtynių federacija šią žinią išgirdo iš žiniasklaidos, kai vienas mūsų žurnalistas paskambino ir atsargiai pradėjo teirautis apie perspektyvas.
Operatyvūs veiksmai
Pasklidus žiniai po pasaulį, buvo imtasi neatidėliotinų veiksmų – visuose žemynuose telkiama imtynių bendruomenė, kad šiai sporto šakai padėtų išlikti olimpinėje programoje.
Reaguodamas į liūdną žinią, Tarptautinės imtynių federacijos (FILA) biuras (dabar Jungtinis imtynių pasaulis – „United World Wrestling“, UWW) skubiai susirinko į susitikimą Tailande ir ėmėsi ryžtingų veiksmų.
Buvo akivaizdu, kad praleista daug progų tobulinti organizacijos veiklą, nebuvo išnaudotos visos galimybės bendraujant su TOK. Biuras skubos tvarka pasiūlė atstatydinti FILA prezidentą Raphaelį Martinettį. Su girgždesiu, bet balsavimas praėjo sėkmingai.
Laikinai organizacijos vadovo pareigas pradėjo eiti Serbijos verslininkas Nenadas Lalovičius. Po dviejų mėnesių Maskvoje vykusiame neeiliniame kongrese balsavimo teisę turinčių narių dauguma N. Lalovičius buvo išrinktas laikinuoju prezidentu. Ten pat buvo nubrėžtos bendradarbiavimo su TOK gairės. Visų darbų tikslas vienas – išsaugoti imtynes olimpinėje programoje.
„Tai, kas vyksta šiame kambaryje šiandien ir artimiausias dienas, lems, ar po 2016 m. liksime olimpine sporto šaka. TOK mums perdavė stiprią žinią. Tai, kaip atsakysime į šią žinią, nulems mūsų ateitį olimpinėse žaidynėse.
Turime įtikinti TOK, kad įsiklausysime į jų rekomendacijas. Esame pakankamai stiprūs, kad galėtume keistis“, – sakė N. Lalovičius.
Iki birželio mėnesio visame pasaulyje buvo organizuojami reklaminiai renginiai. Japonijoje buvo pasirašyta peticija, sulaukusi daugiau nei milijono parašų. JAV ir Rusija surinko milijonus dolerių imtynių sporto vertybėms propaguoti, konsultacijoms, rinkodaros ir žiniasklaidos departamentams sukurti.
Užtikrino lyčių lygybę
Lietuvos imtynininkai neliko paraštėse. Įvairiuose miestuose buvo rengiamos palaikymo akcijos. Įspūdingai atrodė 2013 m. Lietuvos paplūdimio imtynių čempionato momentas, kai marškinėliais su užrašu „Save Olympic Wrestling“ vilkintys dalyviai susikibę rankomis įsiamžino nuotraukose ir vaizdo klipuose. Šios akcijos vaizdai apskriejo pasaulį, buvo peržiūrėti tūkstančius kartų.
Pačiame kovos dėl vietos po olimpine saule įkarštyje imtynių bendruomenei buvo suteikta galimybė atsitiesti.
Netrukus po 125-osios TOK sesijos 2013 m. rugsėjo mėnesį, kai sesijos nariai pritarė TOK vykdomajam komitetui dėl imtynių išbraukimo iš olimpinės programos, turėjo vykti dar vienas balsavimas. Tai buvo vienas iš kertinių momentų, nes balsavimo rezultatai būtų leidę naujai sporto šakai užimti atsilaisvinusią olimpinę vietą. Imtynės, kaip ir kitos kandidatės, turėjo vienodas teises.
N. Lalovičius ir imtynių bendruomenė maksimaliai suaktyvino kampaniją dėl TOK narių balsų. Dar reikėjo įvykdyti nemažai TOK reikalavimų. N. Lalovičius kartu su įkvėpimą pagavusiais imtynių lyderiais federacijoje atliko pakeitimus, atitinkančius gerojo valdymo principus.
Pirmiausia buvo užtikrinta lyčių lygybė – vyrų klasikų ir laisvūnų sąskaita moterų imtynės išsiplėtė iki šešių svorio kategorijų. Tad visos trys imtynių olimpinės disciplinos gavo po vienodą svorio kategorijų skaičių.
Antra, manyta, kad imtynių varžybų taisyklės pernelyg sudėtingos žiūrovams, todėl buvo sukurtas naujas supaprastintas taisyklių rinkinys. Pagal TOK rekomendacijas buvo privalomas didesnis moterų atstovavimas vadovaujamose pozicijose.
Imtynių teisėjams suteikta didesnė savivalda, jie visiškai atskirti nuo federacijos biuro kontrolės. Daugiau dėmesio skirta antidopingo švietimo sričiai. Sukurtas profesionalus sporto šakos pristatymas.
2013 m. rugsėjo 8 d. per 125-ąją TOK sesiją buvo atsižvelgta į daugybę imtynių iniciatyvų bei patobulinimų ir balsuota grąžinti imtynes į 2020 m. žaidynių programą bei vėliau leisti joms įsitvirtinti kaip kertinei olimpinės šeimos sporto šakai. Imtynės jau po pirmojo balsavimo turo užsitikrino vietą olimpinėse žaidynėse.
„Šiandien pati svarbiausia diena per du tūkstančius mūsų sporto istorijos metų, – po balsavimo žiniasklaidos atstovams pareiškė N. Lalovičius. – Mes jaučiame tos istorijos svarbą. Mūsų išlikimas olimpinėje programoje nepaprastai reikšmingas imtynių gyvavimui dabar ir ateityje. Šis balsavimas parodė, kad veiksmai, kurių ėmėmės siekdami pagerinti savo sportą, prisidėjo prie teigiamų pokyčių. Mes ir toliau sieksime būti geriausi olimpinio judėjimo partneriai.“
Tobulėjo ir modernėjo
Nuo 2013 m. imtynės toliau tobulėjo, augo ir modernėjo. Organizacijoje į vadovaujamas pozicijas įsiliejo daugiau moterų, suaktyvėjo bendradarbiavimas su partneriais bei rėmėjų paieškos, pasirašytos sutartys su įvairiomis TV kompanijomis dėl tiesioginių transliacijų, pasikeitė organizacijos informacijos sklaida – tai dalis nuveiktų ar patobulintų darbų.
Dabar Jungtinis imtynių pasaulis – tai organizacija, turinti naują, pasaulines rinkodaros iniciatyvas atitinkantį prekės ženklą.
Buvę geltoni ir mėlyni imtynių kilimai taip pat pakeitė spalvą ir tapo akiai mielesni – tamsiai mėlyni su oranžiniais akcentais. Naujosios taisyklės imtynininkus sugrąžino į pirmapradę būseną, kai vėl galima džiaugtis techninių veiksmų įvairove, aršiomis kovomis ir nesijaudinti dėl atletų likimą lemiančių burtų.
UWW prezidento N. Lalovičiaus iniciatyvos nutiesė jam kelią į TOK VIP ložę – 2018 m. serbas išrinktas į TOK vykdomąjį komitetą.
„Niekada negalime pamiršti savo praeities klaidų. Tačiau šio dešimtmečio pabaigoje jaučiuosi optimistiškai. Mūsų sportas yra stipriausias, koks kada nors buvo, ir džiaugiamės, kad galėsime parodyti savo imtynininkų kovas Tokijuje, Paryžiuje ir Los Andžele. Imtynės yra ir visada bus olimpinės programos dalis „, – neabejoja N. Lalovičius.
Mūsų olimpinės viltys
Europos imtynininkų atranka į Tokijo olimpines žaidynes vyks kitų metų kovą Budapešte, o paskutinis pasaulinis atrankos turnyras bus rengiamas gegužę Sofijoje. Abiejuose turnyruose olimpinius kelialapius iškovos pirmas ir antras vietas užėmę atletai.
Mūsų imtynininkai kol kas kelialapių neturi. Didžiausi lūkesčiai siejami su klasikinių imtynių komandos ir patyrusios Danutės Domikaitytės pasirodymais.
Olimpinių žaidynių nukėlimas metams atgaivino viltis, kad iki atrankos kovų po peties traumos atsigaus talentingas sunkiasvoris Mantas Knystautas (svorio kategorija iki 130 kg).
Tikimasi, kad ir Justas Petravičius (60 kg) kūrybingai išnaudos papildomą laiką. Aštriam atakuojančio stiliaus lengvasvoriui koją kartais pakišdavo fiziškai galingesni varžovai. Karantino metu Justas savo fizinės jėgos lavinimą derino su pedagoginiu darbu – paskatintas pirmojo trenerio Jono Sabučio jis apie imtynių specifiką ir treniruotes nuotoliniu būdu pasakojo Tauragės M.Mažvydo progimnazijos auklėtiniams.
Pirmieji olimpiniai kelialapiai buvo dalijami pernai Nur Sultane vykusiame pasaulio imtynių čempionate. Ten iš mūsiškių aukščiausią septintą vietą užėmė Paulius Galkinas (77 kg). Iki olimpinio kelialapio jam pritrūko vieno žingsnio. Gal tą žingsnį pavyks žengti kitąmet?
Savo pranašumą prieš kitus svorio kategorijos iki 87 kg komandos draugus sėkmingai įrodinėja Eividas Stankevičius. Bet rankų nenuleidžia ir Julius Matuzevičius su Martynu Nemsevičiumi. Galutinio žodžio dar nepasakė tituluotas veteranas Laimutis Adomaitis.
Buvęs pasaulio jaunimo čempionas Vilius Laurinaitis (97 kg) dabar jau yra vienas vyresnių graikų-romėnų imtynių rinktinės narių. Sukauptas patirties bagažas nuteikia viltingai. Karantinas suteikė jam galimybę pakeisti monotonišką profesionalaus sportininko kasdienybę. Ar šis priverstinis laisvės gūsis pridės sėkmės, matysime artimiausiuose turnyruose.
Kristupas Šleiva (67 kg) ir D. Domikaitytė (68 kg), ko gero, nesijaučia laimingi. Šiais metais laimėti Europos čempionato bronzos medaliai byloja apie puikų jų pasirengimą.
Kristupas yra minėjęs, kad jo priešas yra svoris, kurį būtina nuolatos reguliuoti. Jei nori išvykti į Japoniją, teks su tuo susitaikyti ir kentėti. Į pergalių ritmą grįžusiai D. Domikaitytei metų trukmės atostogos taip pat nėra palankios.
Laisvūno Edgaro Voitechovskio (97 kg) olimpinė kelionė priklausys nuo to, kaip jam pavyks išsigydyti traumas. 34-erių šalies laisvųjų imtynių veteranui kompaniją palaikys dešimčia metų jaunesnis Andrius Mažeika (74 kg). Abu klaipėdiečiai yra neabejotini rinktinės lyderiai.
