Jam Lietuvos antidopingo agentūra skyrė net 10-es metų bausmę. Šiais metais teismas jam skyrė ir 5000 eurų baudą už dopingo platinimą.
Ir nors mūsų šalies sunkiaatlečiai daugiau kartų naujienų antraštėse mirgėjo dėl dopingo taisyklių pažeidimų, o ne dėl pergalių, tačiau visi šie skandalai nublanksta prieš bėdas tarptautinėje sunkiosios atletikos federacijoje (IWF).
Žymus kanadiečių teisininkas Richardas McLarenas, kuris atskleidė Rusijos valstybinę dopingo vartojimo schemą, birželio mėnesio pradžioje paviešino 122 puslapių ataskaitą apie korupciją ir nusižengimus šioje organizacijoje.
Nuslėpti dopingo atvejai, pasisavinti milijonai, kyšiai – tokie žodžiai mirga minėtoje ataskaitoje. Jau šių metų pradžioje kilo didžiulis skandalas, kuomet dar 2014 metais pasauliui apie aukščiausių valdžios pareigūnų globojamą Rusijos dopingo sistemą pranešusi Vokietijos ARD televizija tą kartą atvėrė duris į dopinge išsimurkdžiusį sunkiosios atletikos pasaulį. Plačiau apie tai buvo rašyta lrytas.lt portale.
Kaip ir dokumentiniame filme „Slaptas dopingas – sunkiaatlečių valdovas“, taip ir šioje ataskaitoje didžiausi kaltinimai mesti IWF lyderiui Tamasui Ajanui. Tiesa, po dokumentinio filmo pasirodymo 81-erių vengrui teko atsisveikinti su federacijos prezidento postu, tačiau jis toliau visą kontrolę bandė išlaikyti savo rankose.
Ataskaitoje pranešama, kad T.Ajano valdymu metu daugiau kaip 11 milijonų eurų buvo išslapstyti Vengrijos bankuose, kurie nesuteikė informacijos. T.Ajanas buvo vienintelis, kuris galėjo pervesti pinigus iš ir į IWF sąskaitas. Tačiau visos sunkiosios atletikos pinigus vengras leido kaip panorėdamas: ar tai būtų savo sąskaitų pasipildymas, ar balsavimo metu mokami kyšiai, ar kontrolės išlaikymas.
Be to, pranešama, kad T.Ajanas mėgo su savimi laikyti itin stambias sumas grynaisiais pinigais, o ataskaitoje atskleidžiama skandalinga istorija apie šantažuojamą Albanijos federaciją. Po grasinimų neleisti jiems dalyvauti Rio de Žaneiro žaidynėse, keturi Albanijos atstovai skirtingais keliais iš Tiranos į Budapeštą vežė 100 tūkstančių JAV dolerių kyšį, kurį įteikė asmeniškai T.Ajanui.
Galiausiai atskleidžiama ir plati dopingo vartojimo schema, kurioje tiesiogiai dalyvaudavo ir pats T.Ajanas. R.McLareno komandai pavyko surasti net 40 nuslėptų dopingo vartojimo atvejų, kurie buvo perduoti Tarptautinei antidopingo organizacijai (WADA).
Tiesa, skirtingai nei dokumentiniame filme, šioje ataskaitoje buvo išteisinta Vengrijos antidopingo agentūra (HUNADO), kuri tiesiogiai nebuvo atsakinga už padarytus nusižengimus.
T.Ajanas tarptautinėje federacijoje svarbiausius postus paskirdavo savo žmonėms, o likusiųjų balsus paprasčiausiai nusipirkdavo. Net ir kilus skandalui bei jam nusišalinus nuo prezidento posto, jis ir toliau laikė kontrolę savo rankose. T.Ajanas tiesiog blokuodavo naujosios prezidentės Ursula Garza Papandrea veiksmus.
R.McLareno komanda pripažino, kad vykdant šitą tyrimą buvo labai sunku rasti asmenų, kurie sutiktų bendradarbiauti. Iš aštuonių Vykdomojo komiteto narių tik du sutiko bendradarbiauti, o likę kenkė tyrimui ir bandė slėpti korupcijos įrodymus.
Tyrėjai bandė bendradarbiauti ir su žemynų federacijų vadovais, tačiau tą sutiko padaryti vos vienas. Ne ką geriau sekėsi ir su nacionalinėmis federacijomis. Iš viso pasaulio vos keturios atsakė į tyrėjų klausimus, o naudingą informaciją pateikė vos viena.
Dar didesne tylos siena atsivėrė patys sportininkai ir tik vienas sutiko viską papasakoti tyrėjams.
Nieko nuostabaus, nes sunkioje atletikoje dopingo vartojimo mąstai tokie didžiuliai, kad kontrolieriams antrą kartą patikrinus 2008 ir 2012 metų olimpinių žaidynių mėginius įkliuvo per 60 sunkiaatlečių. Tokie skaičiai sukėlė ir diskusijas dėl sporto šakos ateiteis.
Buvęs WADA vadovas Richardas Poundas, kuris yra ir IOC narys, reikalauja griežčiausios bausmės.
„Susidūrus su tokiais faktais būtų logiška sunkiąją atletiką laikinai pašalinti iš olimpinių žaidynių programos ir suspenduoti federaciją, kol ji užtikrins, kad atitinka visas olimpinio judėjimo vertybes“, – savo pranešime sausio mėnesį paskelbė R.Poundas.
