Virtualiu bėgimu birželio 23 d. Lietuvoje bus paminėta Tarptautinė olimpinė diena, kuri šiais metais kitokia nei įprastai dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos ir karantino.
„Jau prasidėjus karantinui, aš mačiau, kaip profesionalūs ir neprofesionalūs sportininkai dalyvauja virtualiuose bėgimuose. Olimpinės mylios bėgimas – labai gera idėja. Užsiimantiems bėgimu vis tiek norisi turėti startų. Aš irgi noriu tų startų. Labai malonu stovėti su daugybe sportininkų tose pačiose gretose. Bet reikia ir kažką naujo pamėginti. Manau, organizuoti virtualų bėgimą yra tikrai labai gera mintis, kuri sudomins daug žmonių“, – svarsto A. Garunkšnytė.
Lietuvišką olimpinę mylią sudaro 1988 metrai. Taisyklės paprastos: įveikti atstumą, savo pasiekimą užfiksuoti bėgimo programėle, pasiekimu pasidalinti socialiniuose tinkluose su specialia grotažyme #OlimpinėDiena2020
Sieksiantiems aukštų rezultatų A. Garunkšnytė pataria rinktis trasą su kuo mažiau įkalnių, o pati ketina lietuvišką olimpinę mylią bėgti Vilniaus Vingio parke:
„Galvoju apie du keliukus Vingio parke. Ten dažnai bėgu, kai ruošiuosi varžyboms. Ta trasa atrodo greita. Be to, ten sužymėtas atstumas kas pusę kilometro, tai yra į ką orientuotis ir sekti laiką.
Kol kas tikslas – prabėgti simboliškai. Svarbiausia yra dalyvauti ir smagiai praleisti laiką. Tačiau nežinau, kaip čia bus, nes esu žmogus, kuris nori gero rezultato. Treniruotėse du kilometrus bėgu maždaug per 8 minutes ir 5 sekundes. Tai sako, kad tikslas turėtų būti nubėgti greičiau.“
A. Garunkšnytė mielai priimtų į kompaniją, jeigu atsirastų norinčių bėgti olimpinę mylią kartu.
„Prašau! Aš visada mėgstu kompaniją. Žinokite, jeigu būna kompanija, tai man atsiranda dar didesnis stimulas bėgti. Mėgstu varžytis. Vis tik kviečiu jungtis visus norinčius. Padėsime vieni kitiems bėgti ir gerai praleisime laiką“, – šypsosi Lietuvos stajerė.
A. Garunkšnytė turi taisykles, kurių laikosi kiekvienoje treniruotėje ir varžybose. Taip pat negaili patarimų bėgiojantiems rečiau ar tik pradedantiems užsiimti šiuo sportu.
„Pirmiausiai, žinoma, mankšta. Nesvarbu, kokį atstumą bėgsite, bet ją būtina padaryti, kad nebūtų traumų, kad organizmas nesikankintų. Pagrinde tai – tempimo pratimai. Siūlyčiau prasitampyti kojytes, šonelius, nugarytę, rankytes. Svarbiausia yra apšilti, nes kai išbėgi „šaltas“, tai organizmas yra sustingęs, galūnės nenori judėti, o tai trukdo lengviems judesiams.
Apranga ir avalynė? Kuo patogesnė, tuo geriau. Anksčiau galvodavau, kad bėgti gali su bet kokiais kedais, bet dabar žiūriu, kad jie būtų kuo patogesni ir kuo lengvesni. Aš patarčiau nebėgti su naujais kedais, nesvarbu, kokį atstumą. Gal nuotraukose atrodys gražiai, bet labai tikėtina, kad grįšite namo nutrintomis kojomis.
O kai pradėsite bėgti, tai tiesiog bėkite savo malonumui. Jeigu nenorite – neskubėkite. Svarbiausia džiaugtis tuo, ką darote“, – šypsosi Lietuvos paralimpietė.
Pernai kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes iškovojusiai 28-erių A. Garunkšnytei bėgimas – pagrindinis jos užsiėmimas ir darbas. Vis dėlto trenerio Lino Balsio auklėtinė įsitikinusi, kad šis užsiėmimas liktų jos gyvenime net jei ji nebūtų profesionali atletė.
„Manau, kad tikrai judėčiau, net jeigu nebūčiau profesionalė. Galbūt nebėgčiau greitai, daryčiau tai tiesiog savo malonumui. Bet vis tiek kažkas liktų. Bėgdama pabūnu viena, apie daug ką galiu pagalvoti. Tai ne visada pavyksta namie, nes ten yra sava rutina. O bėgant man gimsta naujų idėjų, naujų minčių. Tai – pabuvimas su savimi. Būna dienų, kai išeinu liūdna, tačiau bėgdama aš išsikraunu ir grįžtu laiminga“, – apie bėgimo naudą pasakoja A. Garunkšnytė.
