Sportininkais save vadinti Lietuvoje gali vos keliolika banglentininkų. Kitiems tai – pabėgimas nuo kasdienybės, meditacijos forma, gyvenimo būdas. Bet ne sportas.
„Reguliarus banglentininkų branduolys – apie 30-40 žmonių“, – sako prieš kelerius metus Lietuvos bangų sporto asociaciją (LBSA), atstovaujančią banglenčių, irklenčių ir puslenčių sportui, su bendraminčiais įkūręs Girmantas Neniškis. Nuo 2017 m. LBSA yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narė, priklauso ir Tarptautinei banglenčių asociacijai (ISA). Banglentininkus mūsų šalyje treniruoja keturios mokyklos.
Tiesa, G. Neniškis įvardija ir kitus skaičius: „Nuo 2008 m. Lietuvos pajūryje mano rengiamose nemokamose „Surf Camp“ stovyklose banglentes jau išbandė tūkstančiai žmonių – kasmet iki 400–500. Juos mokydavome saugaus elgesio vandenyje taisyklių, supažindindavome su pagrindais ir žmonės pagaudavo savo pirmąją bangą. O pernai „LTeam START UP“ programos finansavimą laimėjusioje stovykloje per tris savaitgalius surengėme 700 pamokų ir pirmąsias vaikų varžybas „Talentų iššūkis“.
Nors lietuviai gaudo bangas visame pasaulyje – Balio, Airijos, Ispanijos, Meksikos, JAV pakrantėse, pirmuosius žingsnius dažniausiai žengia Baltijoje. Nors čia bangos kone perpus mažesnės nei vandenyne, niekada netrūksta norinčiųjų jas pasikinkyti.
Net karantino metu didžiausi entuziastai velkasi hidrokostiumą, ant galvos užsimaukšlina gobtuvą, neretai ir batus bei plaukia į šaltą jūrą medžioti bangų. Bet tokių drąsuolių dabar vos keli. O iki pandemijos įsisiautėjimo Melnragėje buvo galima sutikti dešimtis banglentininkų, nes žiemą ir rudenį banguotumas Baltijoje – tinkamiausias sportui.
„Geriausios sąlygos plaukti banglentėmis yra Klaipėdoje prie uosto molo. Būtent ten lūžta aukščiausios ir stačiausios bangos“, – paaiškina G. Neniškis, kasmet daugiau nei po pusmetį plaukiojantis banglente Meksikoje.
– Kiek Lietuvoje yra rimtai sportuojančių banglentininkų?
– Lietuvos čempionate, kurį rengėme jau tris kartus, lietuviams rezervuota 16 iš 24 vietų. Ir jie nė karto neišnaudojo šios kvotos.
Mūsų čempionatas atviras, tad čia atvažiuoja sportininkų iš kitų šalių. Tai labai gerai, nes norint kelti banglenčių sporto lygį, mūsiškiams reikia pavyzdžių, į kuriuos būtų galima lygiuotis. Lietuviai per trejus metus dukart buvo treti, o čempionais yra tapę Latvijos ir Rusijos atstovai. Lietuvos banglenčių čempionatas tapo rimčiausiomis varžybomis regione, į jas atkeliauja visi geriausi aplinkinių šalių banglentininkai, nes jau tapo prestižu čia dalyvauti ir nugalėti.
Mūsiškiai dažnai lipa ant podiumo ir Latvijos čempionate, tačiau kitose tarptautinėse varžybose kol kas beveik ne. Banglenčių sportas mūsų šalyje dar tik pradeda savo kelią. Planavome šiemet išbandyti jėgas pasaulio čempionate, bet jis buvo nukeltas ir neaišku, ar iš viso įvyks.
Mūsų penki ar šeši banglentininkai aktyviai plaukioja visus metus Lietuvoje ir kitose šalyse. Vienas jų – Marius Ščerbinskas, kuris yra pagavęs ir 8-10 m aukščio bangas. Tai jau aukšto lygio pasiekimas.
– Ar yra sportuojančių merginų?
– Piramidės apačioje – banglenčių stovyklose – merginų yra daugiau nei vaikinų. Bet sunku jas įkalbėti žengti antrą žingsnį – pabandyti dalyvauti varžybose ar reguliariai treniruotis.
Viskas dar ankstyvos stadijos. Moterų susidomėjimas šia sporto šaka tikrai kyla. Ir tos merginos, kurios pernai ar užpernai dalyvavo moterų čempionate, kalbina savo drauges prisijungti, nes tai puikus būdas tobulėti.
Tikiuosi, kad šis sportas per artimiausius dvejus trejus metus sėkmingai plėtosis ir į treniruotes įtrauksime daug daugiau merginų, vaikų, jaunimo.
– Kaip toli Lietuva yra nuo olimpinių žaidynių?
– Lietuva buvo gana arti, nes planavome natūralizuoti išeivijos lietuvį, kuris yra profesionalus banglentininkas – vieną iš trijų brolių Gudauskų, gyvenančių Kalifornijos valstijoje. Jie yra dalyvavę aukščiausio lygio varžybose. Bet galiausiai dėl moralinių principų nusprendė nekeisti pilietybės. Tačiau jie mus palaiko kitais būdais.
Mano nuomone, jei mes kalbame apie olimpinius startus, tai turime šnekėti ne apie kažkokias vienas žaidynes, o apie sistemą.
2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių programoje banglentės patvirtintos. Ir būtų visiškai nerealu, jei 2028 m. Los Andželo žaidynėse nebūtų banglenčių, nes ten jos labai populiarios. Tad šiandien turime aštuonerių metų programą. Tai reiškia, kad bet kuris dešimties-dvylikos metų berniukas ar mergaitė, pradėję treniruotis šiandien, per aštuonerius metus gali pasiekti pasaulinį lygį ir galvoti apie dalyvavimą olimpinėse žaidynėse.
Žinoma, tam reikia ir infrastruktūros, ir tėvų pasiryžimo bei indėlio, nes vien Lietuvoje užauginti olimpietį banglentininką neįmanoma. Reikėtų keliauti ir treniruotis kitose šalyse.
Turime labai perspektyvią merginą iš banglentininkų dinastijos – Beatą Valatkaitę. Ji pernai, būdama aštuonerių, per „Talentų iššūkį“ tapo amžiaus grupės iki 16 metų varžybų nugalėtoja. Yra keli talentingi vaikinai nuo 10 iki 14 metų. Jie puikiai valdo banglentę ir leidžia laiką prie jūros. Matau perspektyvų jiems kažką pasiekti.
– Kiek Lietuvoje yra banglenčių sporto trenerių?
– ISA sistema išskiria trenerius ir instruktorius. Yra pirmojo lygio instruktoriai, kurie daugiausia užsiima pramoginiu plaukimu banglente. Antrojo lygio specialistai – tai treneriai, kurie į banglentes žiūri iš sporto pusės ir rūpinasi visais aspektais: fiziniu pasirengimu, mityba, psichologija, technika.
Pernai Lietuvoje vyko antrojo lygio trenerių kursai. Po jų aš esu vienintelis sertifikuotas šio lygio treneris, dar du kandidatai turi atlikti praktiką ir su juos prižiūrinčiu kursų pranešėju atsiskaityti už ją. Tada turėsime Lietuvoje tris antrojo lygio trenerius.
– Ar bangos Lietuvos pakrantėje labai skiriasi nuo tų, kurias galima pagauti kitose jūrose ar vandenynuose?
– Lyginti pirmiausia reikėtų ne bangas, o vandens telkinius. Kai Ramiajame vandenyne užsisuka didžiulės audros, kyla milžiniškos bangos ir jos keliauja 15 tūkst. kilometrų iki Meksikos krantų. Per visą vandenyną perkeliavusios bangos – lygios, ilgos, tvarkingos, tarp jų dideli tarpai. Tokios, kokios yra filmuose ar banglenčių reklamose. Jos visiškai nepaveiktos vietinio klimato reiškinių.
Baltijos jūra maža. Čia banga ateina tik su stipriu vėju. Jis įkočioja, kaip mes sakome, didesnę bangą ir jos aukštis gali būti iki 5–6 metrų. Bet čia bangos nėra tokios tvarkingos kaip vandenyne. Tačiau nuo Danijos krantų iki Klaipėdos yra visiškai atvira erdvė ir vakarų vėjas atneša dideles bangas per visą Baltijos jūrą. Ir kartą ar du per metus, toms bangoms pasiekus mus ir vėjui pasisukus pūsti nuo kranto, sąlygos tampa panašios į vandenyno.
Bėda ta, kad vandenyne tos bangos gali būti tris ar keturias dienas, pas mus – tik tris ar keturias valandas. Turi atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Atvažiuosi valanda vėliau – ir jau nebepagausi tų bangų. Bet jei padarai namų darbus ir atsiduri laiku reikiamoje vietoje, galima paplaukioti puikiomis sąlygomis.
– Ar Lietuvoje yra pakankamai banglenčių sporto teisėjų?
– Čia didžiausia padėka LTOK, nes drauge su jo finansavimu atsirado realios galimybės kurti ir plėtoti banglenčių sporto sistemą Lietuvoje. Vienas pirmųjų darbų – suorganizavome teisėjų sertifikavimo kursus. Tuo metu buvau LBSA prezidentas, ir mano vienas svarbiausių tikslų buvo sukurti varžybų sistemą, kuria dalyviai pasitikėtų.
Vandens sporto pasaulyje esu daugiau nei 20 metų, mačiau įvairaus teisėjavimo. Ir tokio, kai viską lemia ne meistriškumas, o gražios akys. Mano požiūris buvo griežtas – privalome apsibrėžti, pagal kokią sistemą teisėjaujame. Turime išmokyti mūsų teisėjus, kad galėtume užtikrinti kokybišką varžybų organizavimą ir dalyviams nereikėtų dvejoti, ar vertinimas yra teisingas.
Dabar esame sertifikavę apie dešimt teisėjų. Iš jų keturi yra pasiekę antrojo lygio tarptautinę teisėjo kvalifikaciją. Mūsų teisėjai dažnai vadovauja Latvijos čempionatams, nes žvelgiant į sporto šakos plėtrą Lietuva žengia pora žingsnių priekyje nei mūsų kaimynai.
Inventorius
Pasak Girmanto Neniškio, pradedantiesiems tinkama lenta ir hidrokostiumas gali kainuoti apie 600–700 eurų. Perėjus į profesionalų lygmenį, tiek kainuoja vien lenta.
„Lietuvoje su viena lenta galima plaukti trejus ketverius metus. Aišku, kai pradedama plaukti didesnėse bangose ir atlikti sudėtingesnius manevrus, kyla grėsmė sulaužyti įrangą. Aš per dvejus metus sulaužau vieną lentą. Bet profesionalūs sportininkai, būna, per sezoną sulaužo ir 80 lentų. Dažniausiai tie lūžiai įvyksta po manevrų ore. Lietuviai kol kas tokių nedaro“, – paaiškina G. Neniškis.
