D.Anakinas, Peteris Kirby ir broliai Johnas bei Vicas Emery 1964-ųjų žiemos žaidynėse Insbruke iškovojo vienintelį aukso apdovanojimą Kanadai ir pirmąjį apdovanojimą Kanados bobslėjaus istorijoje.
Niekas net negalvojo, kad Kanados ketvertas Austrijoje per žaidynes sugebės bet laimėti medalį, nes kanadiečiai ne tik neturėjo patirties, jie net negalėjo treniruotis savo šalyje – nė vienos trasos nebuvo.
J.Emery pilotuojamas bobas sugebėjo skrieti greičiau už favoritais laikytų italų ir austrų bobus.
Už šį pasiekimą dar tais pačiais metais ketvertas buvo įtrauktas į Kanados sporto Šlovės muziejų.
D.Anakinas dar žaidynėse Austrijoje dalyvavo rogučių nusileidimo varžybose, tačiau po dviejų bandymų nutarė visas jėgas skirti bobslėjaus kovoms.
Baigęs karjerą 1967-siais D.Anakinas dirbo Monrealio aukštojoje pilotų rengimo akademijoje, turėjo savo sporto prekių parduotuvę.
Jis taip pat tapo Kanados bobslėjaus ekipos vadovu 1972 metų olimpiadoje Japonijoje Sapore.
D.Anakinas paliko žmoną Mary ir dvi dukras.
