Šis buvęs sportininkas gimė 1974 metais Norvegijoje, Drameno miestelyje. 1993 metais tapo pirmuoju biatlonininku, viename pasaulio jaunimo čempionate laimėjusiu tris aukso medalius.
1994 metais jis debiutavo olimpinėse žaidynėse, o dar po ketverių metų Nagane iškovojo pirmąjį savo aukso medalį. Šiam sportininkui olimpiniu čempionu tapti nesutrukdė ir tai, jog sprinto lenktynių rezultatai dėl prasidėjusios pūgos pradžioje buvo anuliuoti ir vėliau varžybos buvo surengtos iš naujo kitą dieną. Jis buvo pirmas abi dienas.
2002 metų olimpiadoje šis norvegas tapo absoliučiu savo sporto šakos čempionu, sugebėjęs laimėti visas keturias biatlono rungtis. Nors tiek 2006 metų Turino, tiek 2010 metų Vankuverio olimpinės žaidynės jam nebuvo pačios sėkmingiausios, bet be medalių neliko. Vėliau, praėjus šešiolikai metų nuo savo pirmojo iškovoto medalio, dalyvaudamas jau šeštoje olimpiadoje, jis iškovojo dar du olimpinius aukso medalius ir tapo vyriausiu žiemos olimpinių žaidynių nugalėtoju.
Po 2014 metų Sočio olimpinių žaidynių šis žmogus atsidūrė net penktoje vietoje tarp daugiausiai olimpinių medalių laimėjusių sportininkų. Jo sąskaitoje – 8 aukso medaliai, o iš viso jis iškovojo jų 13-a. Būtent norvegą Olę Einarą Bjoerndaleną daugelis žiemos sporto gerbėjų vadina tiesiog biatlono karaliumi.
Padeda Kinijai siekti stebuklo
Dabar 46-erių norvegas kartu su savo žmona, taip pat olimpine čempione Darja Domračeva, intensyviai ruošia 2022 metų Pekino olimpinėms žaidynėms Kinijos biatlono rinktinę. Darbuotis su kinais O.E.Bjoerndalenas pradėjo 2019 metais.
„Tai jauna komanda su didelėmis ambicijomis, kuri turi perspektyvas augti ir tobulėti“, – taip pradėdamas darbą su Kinijos rinktine kalbėjo norvegas.
Nuo paskutinės Kinijos atstovų pergalės pasaulio biatlono taurės varžybose prabėgo jau beveik 20 metų, o per tą laikotarpį buvo išgyventas ne vienas pakilimas ar nuopolis. Tačiau vis labiau artėjant Pekino žiemos olimpinėms žaidynės nuspręsta nerizikuoti, mesti visus resursus ir rinktinės vairą patikėti biatlono legendai.
Jaunos komandos atstovai šį sezoną karts nuo karto prasibraudavo tarp 30-ies stipriausių, tačiau iki pergalių jiems dar trūko. Tad artimiausi metai ir parodys, ar O.E.Bjoerndalenui pavyks perteikti kinams visą savo patirtį.
Biatlono genijus
Norvegas buvo būtent tas fenomenalus žmogus, kuris motyvacijos ir noro būti geresniu už kitus rasdavo ir būdamas jaunuolis, ir įkopęs į penktą dešimtį.
Nuo pat savo profesionalaus sporto pradžios, O.E.Bjoerndalenas pasižymėjo atkaklumu, noru būti geresniu už kitus. Į kiekvieną treniruotę, į kiekvienas varžybas jis žiūrėdavo, kaip į galimybę tobulėti. Norvegas ilgai dirbo ir tobulino savo šliuožimo techniką, kol galiausiai tapo ikona ir pavyzdžiu visiems kitiems ištisus dešimtmečius. Jis būdavo pavyzdys vadovėliuose.
Tačiau net ir karjeros pabaigoje paklaustas apie savo šliuožimo techniką lakoniškai atsakytų – tobulėti yra kur.
Olimpinį čempioną visos karjeros metu masino naujovės, būdai, kaip tapti pranašesniu. Jis kiekvieną kartą stengdavosi sugalvoti kažko naujo: nesvarbu ar tai būtų treniruočių proceso metodikos, ar sportinio inventoriaus patobulinimai.
Būtent jis pirmasis sugalvojo mažinti kvėpavimo dažnį tarp šūvių iki vieno įkvėpimo. Iki tol buvo manoma, kad reikia įkvėpti ir iškvėpti tarp šūvių bent du ar tris kartus. Tai leido jam sutaupyti dešimtis sekundžių, o kuomet biatlone prizines vietas neretai skiria vos kelios akimirkos, nesunku suprasti, koks svarbus kiekvienas patobulinimas, leidžiantis sutaupyti bent sekundę.
2014 metų sezono pradžioje O.E.Bjoerndalenas pristatė savo sukurtas lenktas slidinėjimo lazdas, teigdamas, jog šios leis jam sutaupyti bent 10-15 sekundžių šliuožiant dešimties kilometrų distancijoje. Motyvacijos sugalvoti kažką naujo per ilgą sportinę karjerą karalius niekada neprarado.
Daugelis biatlonininkų pripažino, kad norvegas privertė visus pasitempti.
Įspūdinga karjera
Nuo 1992-1993 metų sezono, kuomet O.E.Bjoerndalenas debiutavo pasaulio taurės varžybose, jis sugebėjo iškovoti net 95 asmenines pergales ir dar 84 kartus patekti ant podiumo. Dar reiktų pridėti ir daugybę pergalių komandinėse rungtyse. Taip jo pergalių kraitis išaugtų iki 133-ejų. Karaliavo norvegas ir slidinėjimo trasose. O.E.Bjoerndalenas sugebėjo laimėti šios sporto šakos pasaulio taurės etapą bei dar kelis kartus sėkmingai finišavo prizininkų gretose.
Olimpinėse žaidynėse, kuriose dalyvavo nuo 1994 metų Lilehamerio iki 2014 metų Sočio, norvegas iškovojo net 13 medalių (8 aukso, 4 sidabro bei 1 bronzos). Nedaug trūko, jog norvegas būtų iškovojęs ir 14 medalį varžydamasis su slidininkais 2002 metais, bet 30 kilometrų bendrojo starto lenktynėse užėmė 5-ąją vietą.
Ir nesvarbu kiek medalių būdavo jo kišenėje, jis visuomet sakydavo, kad pamiršta savo amžių ir jaučiasi tarsi 20-ies.
O.E.Bjoerndalenas karjerą užbaigti planavo 2016 metų sezone, kuomet jo pabaigoje pasaulio čempionatas vyko Norvegijoje, Osle. Tačiau jis ten sugebėjo nuskinti keturis medalius. Po tokios sėkmės ryžosi dar vienai avantiūrai – patekti į septintąsias savo olimpines žaidynes ir galbūt laimėti medalį būnant 44-erių metų amžiaus 2018 metais Pjongčange.
Deja, bet po ganėtinai sėkmingo 2016-2017 metų sezono, O.E.Bjoerndaleno rezultatai suprastėjo ir jis liko už Norvegijos olimpinės rinktinės borto. Tuo pačiu jis ir baigė savo įspūdingą sportininko karjerą.
Treniravosi Lietuvos pašonėje
Norvegas savo gyvenime buvo vedęs du sykius. Pirmoji santuoka su Italijos biatlonininke Nathalie Santer truko nuo 2006 iki 2012 metų. O.E.Bjoerndalenas po kelių metų pradžioje slapčia ėmė susitikinėti su Baltarusijos rinktinės lydere D.Domračeva. Vėliau oficialiai viešumoje pora kartu prisistatė 2016 metų balandžio mėnesį. Tais pačiais metais jie ir susituokė.
Nieko nuostabaus, kad biatlono karalius vis dažniau treniruočių stovyklas planuodavo šalia Minsko esančiame Raubičių biatlono centre. 2016 metų rudenį O.E.Bjoerndalenui stovyklaujant Baltarusijoje, jo keliai susikirto ir su Lietuvos biatlono rinktine. Mūsų šalies geriausi biatlonininkai kartu su juo varžėsi Baltarusijos čempionate.
O.E.Bjoerndalenas mielai bendravo ir su lietuviais. Jis tuomet atskleidė, kad čia teks jam praleisti daugiau laiko, nes tuo metu D.Domračeva jau buvo devintą mėnesį nėščia. Norvegas gyrė trasas Baltarusijoje, tačiau prisipažino, kad nei rusų, nei baltarusų kalbos dar nepramoko. Ši jam pasirodė gana sunki.
Pakviestas užsukti į Lietuvą, olimpinis čempionas buvo smalsus ir išklausinėjo apie treniruočių sąlygas mūsų šalyje bei pažadėjo kada nors apsilankyti.
