Vyriausybės sprendimas A. Palšytę ir džiugino, ir stebino: „Toks dviprasmiškas jausmas“

2020 m. balandžio 29 d. 16:59
„Iš vienos pusės džiugu, kad duoti leidimai sportuoti, bet iš kitos pusės jie galėjo būti ir anksčiau“ , – tokiomis nuotaikomis švelnėjančio karantino sąlygas pasitinka šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė.
Daugiau nuotraukų (6)
Lietuvos vyriausybė nuo balandžio 27 dienos atrišo rankas aukščiausio meistriškumo sportininkams ir šie pagaliau gali žengti pirmuosius žingsnius visaverčio treniruočių proceso atnaujinimo link.
27-erių sportininkė dabar gali į savo planus įtraukti ir treniruotes Vingio parko stadione. Tiesa, jos gali vykti tik laikantis griežtų taisyklių, o patys lengvaatlečiai negali atvažiuoti čia treniruotis bet kada. Jiems yra sudarytas specialus grafikas.
„Jau nuo pirmadienio sportuoju pagal specialiai numatytas valandas. Federacijoms buvo išsiuntinėti laiškai dėl aukšto meistriškumo sportininkų poreikio sportuoti ir pagal tai buvo sudėliotos treniruočių valandos.
Dabar turime galimybę eiti į stadioną, tam tikru laiku galime užsukti į sporto sales. Taip pat gavome visą sąrašą reikalavimų, kurių turime laikytis sportuojant. Negalime būriuotis daugiau nei po du, lydintis asmuo turi dėvėti kaukę, prieš patenkant į stadioną yra matuojama temperatūra, tarp sportininkų privalo būti ne mažesnis nei 10 metrų atstumas.
Turime tokias taisykles, buvome paskirstyti į atskirus laikus treniruotėms, kad nebūtų sportininkų susibūrimo. Pagal grafikus galime sportuoti, bet tikrai turime laikytis daugybės taisyklių“, – lrytas.lt pasakojo A.Palšytė.
Dėl pasaulyje siaučiančio COVID-19 viruso įvestas karantinas Lietuvos sporto elitą buvo pusantro mėnesio uždaręs į namus. Sportininkams teko improvizuoti arba gelbėtis bėgimo treniruotėmis miškuose. Disko metikas Andrius Gudžius savo namuose įsirengė treniruoklių salę, žinomiausi šalies irkluotojai garažuose taip pat pasistatė treniruoklius, o pavyzdžiui geriausias 2019 metų Lietuvos sportininkas Danas Rapšys vandeniu džiaugtis galėjo tik savo namų vonioje.
Dabar aukšto meistriškumo sportininkams atrišamos rankos, tačiau A.Palšytė nusistebėjo, kodėl tai buvo padaryta tik dabar.
„Man keista, kodėl nebuvo galima to padaryti anksčiau. Matėme labai daug pavyzdžių, kuomet esant geriems orams, žmonės išeina pasivaikščioti į parkus, miškus. Čia lygiai tokia pati atvira erdvė, kalbu apie stadioną, kaip ir bet koks kitas viešas parkas ar vieta.
Ten matome, kad žmonės tikrai nesilaiko visų reikalavimų dėl saugaus atstumo, žmonių susibūrimo vienoje vietoje ir panašiai. Žinant, kad tai jiems nėra privaloma veikla, o mes, sportininkai, turime ruoštis varžyboms, tad man keista, kodėl neleido anksčiau mums eiti į stadioną, užtikrinant visas saugomo taisykles ir priemones.
Aišku, kiek esu treniravusis lauke, kai bėgiodavau miške, tai dažniausiai sutikdavau labai daug žmonių. Netgi kuomet bėgiodavau tam tikras atkarpas, tai turėdavau pralaukti 100 metrų atstume kol praeis kokie šeši žmonės, kad galėčiau prabėgti.
Toks dviprasmiškas jausmas. Labai smagu sugrįžti į tas vietas, kur dažniausiai treniruodavomės. Dar nėra viskas iki galo apgalvota, ne visi sektoriai stovi savo vietose. Aišku, oro sąlygos dar nėra tokios geros, gal tik šiandien kiek šilčiau.
Iš vienos pusės džiugu, kad duoti leidimai sportuoti, bet iš kitos pusės jie galėjo būti ir anksčiau. Dėl karantino apribojimų geras treniruočių mėnuo tikrai nukentėjo“, – treniruočių įspūdžiais karantino metu dalinosi tituluota šuolininkė į aukštį, kuri 2016 metais Europoje iškovojo sidabro medalį, o 2017 metais tapo senojo žemyno uždarų patalpų čempione.
2019-ieji A.Palšytei nebuvo patys sėkmingiausi metai karjeroje. Sportininkei pasiekti aukščiausių rezultatų trukdė vasarą patirta trauma. Pilnai po jos atsigauti nepavyko ir šuolininkė rudenį pasaulio čempionate Katare liko 22-a. Tad pasak A.Palšytės, sprendimas nukelti Tokijo olimpines žaidynes ir Europos čempionatą jai išeis tik į naudą.
„Jaučiuosi lyg lengvai laimėjus kažkokioje loterijoje. Gavosi taip, kad visos aplinkybės susiklostė daugiau ar mažiau palankiai man. Žinant, kad praėjusią vasarą gavau tikrai labai rimtą traumą, kurios padarinius jaučiu iki dabar. Tai man kiekviena diena, kuomet galiu pasirūpinti savo sveikatos būkle, yra auksinės vertės. Jeigu būtų reikėję ruoštis tokiomis sąlygos olimpinėms žaidynėms jau šiais metais, tai būtų labai sudėtinga.
Man tiek atidėtos žaidynės, tiek ir atšauktas Europos čempionatas, asmeniškai išeis į naudą.
Aš nemanau, kad šią vasarą vyks kažkokios tarptautinės varžybos. Esu girdėjusi visokių pasvarstymų ir norų, bet nelabai įsivaizduoju, kaip tai galėtų atrodyti, nes skrydžiai yra ribojami, žmonių susibūrimams apribojimai išlieka.
Labai daug yra kabliukų šiame sezone ir manau jis tikrai bus išskirtinis. Daugiausiai, ko galime tikėtis, tai nacionalinių varžybų. Mūsų federacija tikrai stengsis esant galimybei vykdyti visas varžybas Lietuvoje, tačiau tam vis tiek reikia palankių sąlygų. Klausimas kada jos galės būti, kada karantinas bus sušvelnintas tiek, kad bus galima rengti masinius renginius.
Man asmeniškai šis sezonas bus labiau pasiruošimas 2021-iems metams, nes greičiausiai visos varžybos, kurių galime tikėtis šį sezoną, bus tik Lietuvoje. Manau, kad šiuo metu svarbiausia susitelkti į traumų išsigydymą ir tinkamą pasirengimą kitiems metams, tad esant reikalui varžybas Lietuvoje galėčiau ir praleisti, bet kaip viskas bus toliau – pamatysime laikui bėgant“, – pasakojo A.Palšytė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.