Kaunietė be poilsio ruošėsi svarbiausiam pasaulio sporto renginiui nuo praėjusių metų birželio, kai Marselyje (Prancūzija) tapo Pasaulio buriavimo taurės varžybų finalo nugalėtoja – iškovojo didžiausią karjeros pergalę.
Olimpinėje moterų „Laser Radial“ jachtų klasėje lietuvė laimėjo 6 plaukimus iš 9, du sykius finišavo antra ir kartą liko 5-a. Iš viso tąkart V.Andrulytė surinko 10 baudos balų ir aplenkė visas varžoves.
Nemažinant apsukų prasidėjo ir 2020-ieji, kurie turėjo tapti itin įsimintinais jaunajai sportininkei. Sausio pabaigoje 12 vietą savo klasės reitinge užimanti V.Andrulytė su kitu olimpiečiu buriuotoju Juozu Bernotu dalyvavo Pasaulio buriavimo taurės etape Majamyje (JAV).
Sportininkams jos tapo pirmosiomis sezono varžybomis ir svarbia pasiruošimo Tokijo olimpinėms žaidynėms dalimi.
Vėliau V.Andrulytė planavo startuoti Europos čempionate bei Pasaulio buriavimo taurės finale, tačiau visus planus aukštyn kojomis apvertė visą pasaulį įbauginęs koronavirusas bei paskelbtas karantinas.
– Ar sprendimas metams nukelti Tokijo olimpines žaidynes buvo netikėtas ir smarkiai nuliūdino? – „Laikinoji sostinė“ paklausė V.Andrulytės.
– Net apsidžiaugėme, kad nukėlė. Dar prieš karantiną atšaukėme stovyklą, matėme prastėjančią situaciją. Būtume susidūrę su su dideliais iššūkiais.
Australijos ir Kanados atstovai jau anksčiau paskelbė, kad neleis savo sportininkų į žaidynes.
Buriuotojai gyvena atskirai nuo kitų olimpiečių, tačiau vis tiek susirenka daugybė žmonių ir jeigu bent vienas būtų užsikrėtęs virusu, kiltų rimtas pavojus.
Man tai turėjo būti debiutinės žaidynės. Ką gi, tiek laukusi dar metus palauksiu.
Negalime tinkamai rengtis varžyboms, nes buriuotojams reikia vandens. Lietuvoje šalta, o išvykti į užsienį nėra galimybių.
– Ar galėtumėte treniruotis Lietuvoje, jeigu būtų šilčiau?
– Mokykla uždaryta, bet gal kaip nors galėtume sutarti, kad galėtume išplaukti. Ant vandens net saugiau. (Juokiasi.)
Pasiruošimas apsiriboja bendro fizinio pasirengimo gerinimu namuose ar lauke, tačiau negalime tobulinti savo įgūdžių ant vandens.
Kasdien išeinu bent dviem valandoms į lauką, važinėju dviračiu, riedučiais, atlieku įvairius pratimus.
Dviračiu per dieną nuvažiuoju nuo 25 iki 50 kilometrų, su riedučiais per 20 kilometrų.
Namuose treniruojasi ir visos varžovės, visi esame nusiteikę optimistiškai. Jeigu ko nors negali kontroliuoti, lieka tik laukti.
– Kaip prognozuojate, kiek truks ši situacija ir kada bus galimybė rengti įprastas treniruotes?
– Tokia situacija turbūt truks mažiausiai iki birželio, o tuomet turėtų pagerėti. Kalbu apie pagerėjimą pasauliniu mastu, nes tik tokiu atveju galima tikėtis sporto renginių atgimimo.
Visą vasarą varžybų nebus rengiama, artimiausios – spalio mėnesį Graikijoje numatytas Europos čempionatas, kuris turėjo vykti gegužę. Atšauktas Pasaulio buriavimo taurės finalas, kuris turėjo vykti birželį Japonijoje.
Dar buvo suplanuotos svarbios varžybos Prancūzijoje, kurios taip pat nukeltos, o nauja data nepaskelbta.
– Ar labai pasiilgote buriavimo?
– Žinoma, beveik du mėnesius neburiavau. Dalyvavau varžybose JAV, o grįžtant dar užsukome į stovyklą Gran Kanarijoje, tačiau užpuolė smėlio audra, kuri kelias dienas trukdė treniruotis.
Trumpam grįžome į Lietuvą ir kovo 12 dieną turėjome vėl išvykti į Gran Kanariją. Tik kelionės išvakarėse treneris nusprendė, kad neskrisime.
Dabar matyti, kad jo sprendimas buvo labai teisingas, nors ir sunkus. Ispanai tuomet kalbėjo, kad viskas gerai ir galime atvykti. Turbūt būtume ten įstrigę labai ilgam laikui.
– Gal atsirado kokių nors naujų pomėgių, kam anksčiau trūkdavo laiko?
– Labai smagu vien tai, kad galiu skirti sau daugiau laiko, išsimiegoti. Norėjau pailsėti po praėjusio itin intensyvaus sezono.
Galėjau išsigydyti traumą, kurią patyriau praėjusių metų pabaigoje.
Turiu laiko ir knygoms paskaityti, ir gitara pagroti, ir filmų pažiūrėti, ko tikrai niekada nedarydavau dėl laiko stygiaus. Atrandu naujų dalykų, įgūdžių. Yra ir pozityvių dalykų šioje situacijoje.
