„Jei pasaulyje siaučia vienas žudantis koronavirusas, tai mano atveju federacijoje dabar yra dar vienas mirtinas koronavirusas – tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas neskirti čiuožimo federacijai pinigų. Tai yra tragedija.
Mums belieka tik uždaryti federaciją – aš nežinau, apie tai kalbėti tiesiog siaubinga, tačiau tai skaudi tiesa.
Blogiausia, kad federacija viską padarė, pateikė reikiamus dokumentus, bet ministerijoje, greičiausiai, užsimetęs vienas popieriukas tapo mūsų duobkasiu“, – nevilties apimta kalbėjo ilgametė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė 70-metė Lilija Vanagienė, kurios atstovai šalį garsino šešiose olimpiadose.
Per pastaruosius trejus metus iš šalies biudžeto šokėjai ant ledo buvo gavę 34, 52 ir 39 tūkst. eurų sporto šakos plėtrai, dalyvavimui pasaulio ir Europos pirmenybėse, o dabar priversti stovėti prie sulūžusios geldos.
Šiemet dailiojo čiuožimo ir šokių ant ledo atstovai vylėsi gauti bent 50 tūkst. eurų valstybės paramos savo sporto šakai.
Čiuožimo federacija net nepaminėta
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kovo 27-ąją išdalino 7 milijionus eurų valstybės lėšų aukšto meistriškumo sporto programoms.
Keturiolikai strateginių sporto šakų federacijų skirta 4 mln. eurų, į olimpinių žaidynių programą įtrauktoms 19 sporto organizacijų atseikėta daugiau kaip 1 mln. eurų, o į olimpinių žaidynių programas neįtrauktoms federacijoms atriekta 980 tūkst. eurų.
Neįgaliųjų organizacijų sporto programoms paskirstyta 840 tūkst. eurų.
Tad pinigus gavo 58 sporto federacijos ir penkios neįgaliųjų sporto organizacijos.
Ministro įsakyme įvardintos dar 7 sporto federacijos – futbolo, beisbolo, golfo, motorlaivių, vandens slidininkų, žirginio sporto bei universalių kovų, kurioms ministerija dėl problemų su įstatų atitikimu šalies įstatymams neskyrė pinigų.
Beveik visų „neįtikusių“ federacijų įstatuose nebuvo apibrėžtas vadovų kadencijų skaičius, tik motorlaivių sporto organizacija nepripažinta nevyriausybine, nes jos valdyme dalyvauja viena iš savivaldybių.
Tad visos organizacijos, padavusios paraiškas gauti valstybės lėšų, tačiau likusios už finansinio borto dėl tam tikrų niuansų – įvardintos.
Bet kovo 26-sios ministro A.Monkevičiaus įsakyme apie Lietuvos čiuožimo federaciją nėra nė žodžio.
Mat jos vadovei L.Vanagienei kovo 13-ąją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos biurokratai parašė žinutę elektroniniu paštu, kad „nebuvo pateikti dokumentai aukšto meistriškumo programai“ ir pinigai nebus skirti, nors tai visiškai neatitiko tikrovės.
Pati įteikė dokumentus
Dėl situacijos beviltiškumo Čiuožimo federacijos vadovė žada belstis į visas įmanomas visų lygių valstybės vadovų duris – kitos išeities, kad nesužlugtų federacija, garsioji L.Vanagienė nemato.
„Kaip sakau, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi būti federacijoms kaip tėtis ir mama – turime jausti meilę, šilumą, rūpestį, tačiau to nėra“, – guodėsi čiuožėjų ant ledo vedlė.
Vasario 20-ąją ji su federacijos generaliniu sekretoriumi Vygantu Bemovu į ministeriją atvežė visus prašomus dokumentus gauti valstybės paramą aukšto meistriškumo programai.
Maža to, tie patys dokumentai, tačiau jau nuskenuoti, į ministerijos privalomąją internetinę platformą pateko dar vasario 19 dieną.
Visą dokumentaciją ir aprašus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl skiriamų lėšų federacijos privalėjo pateikti iki vasario 26-osios – tad čiuožėjai tai padarė savaitę iki nustatyto termino.
„Atvežę į ministeriją dokumentus perdavėme Sporto grupės patarėjai ir paprašėme, kad viską sužiūrėtų, surašytų dokumentus, būtų jų kažkoks perdavimo-priėmimo aktas. Bet tai pas juos nepraktikuojama, nors dar iki tol pagrindinėje šalies sporto mekoje – Kūno kultūros ir sporto departamente tai buvo privaloma.
Buvo pasakyta, kad mes nepergyventume, viskas bus atiduota komisijai. Dar savaitę lyg kažką blogą nujausdama vis klausiau skambindama, ar viskas gerai, tai man buvo pasakyta, kad per darbus dar nieko nežiūrėta, bet nereikia panikuoti“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo praėjusiais metais „LTeam“ apdovanojimuose už viso gyvenimo nuopelnus prizą atsiėmusi L.Vanagienė.
Pasibaigus dokumentų padavimo terminui Lietuvos čiuožimo federacijai buvo pranešta, kad tarp trylikos paraiškos lapų nėra vieno. Nors ir nelabai svarbaus, tačiau vieno ir todėl paraiška atmesta ir nenagrinėta.
„Jei aš nebūčiau pati visus dokumentus dėjusi į voką, juos pažymėdama pas save lapelyje pliusukais, jei nebūčiau vežusi jų į Vilnių, pati neperdavinėjusi iš rankų į rankas, gal ką ir kaltinčiau – dabar negaliu kaltinti savęs, nes nesijaučiu kalta ar kažką pamiršusi. Vokas nebuvo užklijuotas, gal ministerijoje kažkur, kažkaip...
Kvailiausia, kad tai vienas lapas, ant kurio yra parašyta, kiek federacija prašo skirti lėšų, o visi privalomieji dokumentai dėl federacijos rengiamų varžybų, sportininkus, ketverių metų veiklos tęstinumą, pasiekimus ir administravimą buvo vietoje, o būtent jie generuoja įskaitinius taškus, kurie galiausiai virsta eurais“, – savo kaltės nematė ilgametė federacijos vadovė.
L.Vanagienė tikina, kad net ir pradingus vienam lapui, ministerijos atstovai galėjo iškart pranešti, kad kažko trūksta, būtina papildoma informacija – reikėjo tik normalaus požiūrio, kad finansiškai nenukentėtų sporto šaka.
„Kaip ir sakiau, visi tie patys dokumentai vasario 19 dieną dar buvo patalpinti ministerijos internetinėje platformoje.
Atsidarai ir matai, kad viskas vietoje – ir tas lapas yra, kurio popieriniame variante voke nėra. Tiesiog tuomet atsispausdini jį ir pridedi.
O dar geriau pasakai, kad yra tam tikrų keblumų. Aš ir pati su tuo popieriumi dar kartą į Vilnių būčiau atvažiavusi, bet kad niekas nieko neaiškino ir nesakė“, – kalbėjo L.Vanagienė.
Nežino ateities
Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė L.Vanagienė nenori prognozuoti savo vedamos į priekį organizacijos ateities, nes be valstybės pinigų čiuožėjai neišgyvens.
„Mes skolinomės pinigų iš anksto pirkti bilietus į Kanadoje turėjusį kovo 15 dieną startuoti, tačiau dėl koronaviruso atšauktą pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatą. Rezervavome viešbučius. Ne visus pinigus mums gražino.
Galvojau, kad atiduosime gavę valstybės finansavimą. O kur dar metų pradžioje vykęs Europos čempionatas Austrijos Grace ir pasaulio jaunimo dailiojo čiuožimo pirmenybėse Estijos sostinėje Taline.
Esame dabar pačioje blogiausioje situacijoje, kai skolų dėl varžybų daug, o pinigų šiemet iš valstybės, greičiausiai, negausime“, – kalbėjo garsi sporto moteris.
– Kokios gali būti prognozės jūsų federacijai?, – lrytas.lt paklausė L.Vanagienės.
– Čia dabar koronavirusas, sėdime karantine, tačiau jis baigsis, o tada šokėjos turėtų vykti į „Grand Prix“ taurės varžybas rinkti įskaitinius taškus, ISU turnyruose, dalyvauti atrankoje į Pekino olimpiadą.
Ir lyg tyčia tokia situacija susiklostė, kad mano mergaitės pradėjo šluostyti nosis favoritėmis laikomoms rusėms. Nežinau, kas bus. Užsidarysime, nematau kitos išeities.
– Jūs rimtai?
– Gavome labai rimtą smūgį iš ministerijos. Neįsivaizduoju, kas bus, nes šiomis dienomis labiau galvojau apie mūsų šokėjų porą, kuri buvo įstrigusi Amerikoje. Reikėjo ją gelbėti.
– Kalbate apie Saulių Ambrulevičių ir amerikietę Allison Reed?
– Ne. Nelabai žinome, kokia galėtų būti situacija su pilietybės suteikimu A.Reed, tad sausį suformavome naują šokėjų porą – Deividą Kizalą ir Paulina Ramanauskaitė. Jie taip pat yra potencialūs Penkino žaidynių dalyviai.
Ji yra geriausia Lietuvos jaunoji šokėja ant ledo, o Deividas atsisveikino su buvusia partnere Mira Polishook.
Naujoji pora treniravosi Amerikoje pas garsųjį Igorį Špilbandą ir jau turi ilgąjį privalomąjį šokį. Namo turėjo jie sugrįžti balandžio 2 dieną, bet kai prasidėjo koronaviruso pandemiją, visais įmanomais būdais siekėme, kad jie sugrįžtų į Lietuvą.
Su Lietuvos ambasados JAV pagalba ir švedų pastangomis suradome kaip tuos vaikus susigrąžinti – antradienį Klaipėdą jie pasiekė keltu iš Stokholmo.
Tam reikėjo vos ne savaitės pastangų, bendravimo, pinigų, bet jie jau namie ir tai pirmoji gera žinia per pastarąsias kelias savaites.
Savo atsakymą pateikė ir ministerija
Lrytas.lt pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos poziciją:
„1. 2020-02-19 el. paštu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojui Čiuožimo federacijos atstovai atsiuntė informaciją apie čiuožimo sporto šakos nacionalinių aukšto meistriškumo sporto varžybų sistemoje 2019 m. metais dalyvavusių sportininkų skaičių, informaciją apie 2019 m. metų Lietuvos čiuožimo federacijos organizacinės, vadybinės ir administracinės veiklos metinius rezultatus, informaciją apie Lietuvos čiuožimo federacijos per paskutinius ketverius metus į atitinkamas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas deleguotų sportininkų pasiekimus ir duomenų interneto svetainėje lentelę.
2020 m. aukšto meistriškumo sporto programa nebuvo pridėta.
2. 2020-02-20 ministerijoje gauta (atnešta į kanceliariją) dalis dokumentų iš Čiuožimo federacijos dėl 2020 m. aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo. 2020 m. aukšto meistriškumo sporto programa nebuvo pridėta.
3. 2020-03-02 ministerijos darbuotoja pasiteiravo el. paštu federacijos, ar jie tikrai el. paštu nebuvo siuntę 2020 m. aukšto meistriškumo sporto programos. 2020-03-02 iš federacijos gautas neigiamas atsakymas.
4. 2020-03-13 Čiuožimo federacija informuota raštu, kad finansavimas 2020 m. aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimui neskiriamas, nes nebuvo pateikta 2020 m. aukšto meistriškumo sporto programa. Nurodyta apskundimo tvarka.
5. 2020-03-17 Ministerijoje gauta (atnešta į kanceliariją) 2020 m. čiuožimo aukšto meistriškumo sporto programa. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą, jei aukšto meistriškumo sporto programa pateikiama praleidus nustatytą terminą, finansavimas atitinkamai programai įgyvendinti neskiriamas.
Dokumentus 2020 m. aukšto meistriškumo sporto programų finansavimui sporto šakų federacijos turėjo pateikti iki vasario 26 d. Sausio 27 d. federacijoms buvo pateikti dokumentų šablonai, kad pradėtų pildyti ir pateikti informaciją, pagal kurią skaičiuojamos lėšos. Sporto šakų federacijos, kaip ir anksčiau, privalėjo pateikti duomenis apie joms priklausančių sportininkų skaičių, pasiektus rezultatus, pateikti labai trumpą programos aprašymą ir nurodyti lėšų poreikį“, – rašoma ministerijos laiške.
