Kovo 28-ąją turėjo vykti pirmasis čempionato turas, tačiau kol kas lieka tik laukti ir tikėtis, kad futbolas į stadionus galės sugrįžti artimiausiu metu.
Šiaulių ekipos garbę gina ne tik lietuvės, bet ir iš kitų pasaulio šalių atvykusios žaidėjos. Skirtingai nei kituose klubuose, „Gintros-Universiteto“ amerikietės neišvyko į namus Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir laikosi karantino sąlygų kartu su visais Lietuvos gyventojais. Tokį patį sprendimą priėmė ir Serbijos pilietė Jelena Čubrilo.
Šiais metais prie komandos prisijungusios McKenna Davidson bei Jessica Ayers ir po metų pertraukos sugrįžusi J.Čubrilo papasakojo apie savo motyvus likti mūsų šalyje ir kaip jos palaiko sportinę formą karantino metu.
- Kokia jūsų kasdienybė karantino metu?
M.Davidson: Per pastarąsias savaites rutina turi aiškias ribas. Keliuosi 8 val. ryte, pusryčiauju, tuomet atlieku rytinę mankštą. Apie 12 valandą einu į lauką, aikštę, ar kitą atokią vietą ir individualiai treniruojuosi. Remdamasi trenerių paruoštomis programomis atlieku pratimus, kurie skirti sportinei formai palaikyti. Vakare mėgstu skirti laiko savo netokiems aktyviems pomėgiams – paskaityti knygas, piešti, o taip pat žiūrėti žinias bei domėtis kas šiuo metu vyksta pasaulyje.
J.Čubrilo: Tradiciškai esu įpratusi savo rytą pradėti nuo individualios treniruotės. Šiuo atžvilgiu mano rutina nepasikeitė ir karantino metu. Pažįstu savo kūną ir žinau, kad man geriausiai krūvį jam skirti ryte, kai po nakties jis būna pailsėjęs. Šiuo metu yra daugiau laisvo laiko, todėl įdienojus galiu sau leisti pažiūrėti filmus ar serialus per „Netflix“, pasinaudojant virtualiomis programomis pabendrauti su šeima ar draugais. Vakare sau surengiu dar vieną individualią treniruotę arba bent jau atlieku pratimus naudojantis sportiniu kilimėliu.
J.Ayers: Mano rytas prasideda nuo kavos ir pusryčių. Tai neatsiejama gyvenimo malonumų dalis. Gyvename dviese su Jelena, todėl kartu valandai išlendame į lauką, sportuojame, atliekame pratimus. Pagal programą vieną dieną atliekame pratimus skirtus greičiui, kitą – koordinacijai, trečią – technikai, perdavimams ir pan. Po treniruotės keliaujame namo ir gaminamės pietus. Prisipažinsiu, esu prastoka virtuvės šefė, todėl maisto gaminimas šiuo metu yra nemažas iššūkis. Gerai tik tiek, kad maistui nesu išranki. Vėliau seka kiti pomėgiai – atokus pasivaikščiojimas mišku arba namuose užsiimu joga, meditacija. Prieš miegą dar virtualiai pasimatau su šeima, draugais.
- Šiuo metu informacijos srautas itin intensyvus. Po jūsų didinamuoju stiklu – ne tik Lietuva, bet ir jūsų tėvynės. Kokios mintys kyla apie situaciją gimtinėse?
McKenna: Situacija JAV mane labai neramina. Mano šeima, artimieji ir draugai yra už Atlanto, o ten šiuo metu užsikrėtimų skaičius auga sparčiausiai. Havajuose, iš kur esu kilusi, koronaviruso atvejai taip pat ima plisti. Visa mano šeima labai atsakingai vertina valstybės nurodymus, iš namų niekur nekeliauja, todėl labai tikiuosi, kad jie išliks saugūs.
Jelena: Serbija jau uždarė valstybės sienas, užvėrė oro uostų duris, visos parduotuvės taip pat uždarytos. Ten taip pat galioja griežtos sąlygos kada žmonės gali išeiti į lauką – tik nuo 5 ryto iki 17 valandos vakaro. Akivaizdu, kad tokios taisyklės palietė visų gyvenimus, ne išimtis ir mano šeima, bet šiuo metu svarbiausia yra žmonių sveikata. Gerbiu tokius sprendimus, jie griežti, bet tuo pačiu atliekami laiku ir vietoje. Kiekvieną dieną bendrauju su savo namiškiais ir laukiu iš jų gerų žinių.
Jessica: Kalbant atvirai, baiminuosi to, kas vyksta mano šalyje. Jau perėmėme estafetę iš kitų šalių ir net atsidūrėme viršūnėje pagal koronaviruso atvejus visame pasaulyje. Tai išties gąsdina. Tačiau visuomet stengiuosi įžvelgti ir teigiamų dalykų, kurie neleistų palūžti psichologiškai. Sietle, iš kur esu kilusi, įvedus griežtą karantiną, socialinio atsiribojimo taisykles, naujų atvejų fiksuojama mažiau, o tai teikia vilties. Viena aišku, kad laimėti kovą prieš pandemiją žmonija gali tik susivienijusi, visiems įsitraukiant ir į šį reiškinį žiūrint labai rimtai.
– Akivaizdu, kad priimdamos sprendimus likti Lietuvoje tarėtės su namiškiais. Kokie buvo jų patarimai?
McKenna: Su šeima turėjome ilgą pokalbį, ką turėčiau daryti. Įvertindami rizikas, kurios keliaujant per oro uostų patalpas, patikrų punktus yra itin didelės, nusprendėme, kad šiuo metu man saugiau yra pasilikti Lietuvoje.
Jelena: Mano šeima džiaugiasi, kad esu saugi Lietuvoje. Dėkoju klubo administracijai, kuri tinkamai sureagavo į šią situaciją ir leido apsispręsti individualiai – norime vykti ar pasilikti. Jaudinuosi dėl savo namiškių ir kasdien su jais bendrauju, vieni kitiems suteikiame patarimų, stiprybės. Labai nekantrauju juos pamatyti, tačiau šiuo metu kartu turime visa tai ištverti.
Jessica: Niekada nėra lengva būti toli nuo šeimos, bet kokios krizės atveju. Šiuo metu esu čia ir manau, kad turime išlikti ramūs bei apsišarvuoti kantrybe. Nėra svarbu kokiame pasaulio krašte šiandien esame, visi privalome laikytis nurodymų ir taip bandyti stabdyti viruso plitimą.
– Kokie būtų jūsų asmeniniai patarimai, rekomendacijos siekiant kuo greičiau užkirsti kelią viruso plitimui?
McKenna: Vienintelis ir pagrindinis mano patarimas yra, kad žmonės labai rimtai įsiklausytų į valdžios nurodymus. Juos formuoja specialistai, infektologai, todėl privalome jais pasitikėti. Nesiburiuokime žmonių grupėse, stenkimės kaip įmanoma labiau apriboti savo judėjimą, dažniausiai likime namuose. Eidami į parduotuvę dezinfekuokime rankas, dėvėkime veido kaukę, būkime socialiai atsakingi.
Pagrindinė mano žinia yra apie tai, kad kiekvienas jaunas žmogus turi saugotis lygiai taip pat, kaip ir vyresnio amžiaus gyventojas. Privalome suprasti, kad visi mes esame atsakingi ir už kitus ir jokiu būdu negalime mąstyti egoistiškai. Galbūt jaunam piliečiui virusas nebus mirtinas, tačiau ligos perdavimas mažiau sveikam asmeniui arba vyresnio amžiaus kategorijos žmogui gali kainuoti gyvybę. Tai suvokti itin svarbu.
Jelena: Atsakingai plaukite rankas, būdami viešojoje erdvėje stenkitės kontroliuoti savo judesius, neliesti veido. Šią ekstremalią situaciją galima palyginti ir su futbolu. Vienas pats rungtynių nelaimėsi, o dirbant kolektyviškai – pergalės ateina savaime. Taip ir čia – turime išlikti pozityvūs ir kovoti kartu vardan bendro didelio tikslo.
Jessica: Labai svarbu, kad kiekvienas atliktume savo vaidmenį kovojant su šia pandemija. Juk daugelis žmonių dirba skirtingus darbus, turi skirtingas atsakomybes. Didžiausias patarimas – laikytis kuo atokiau nuo kitų žmonių, nepaisant to ar jūs jaučiate kokius nors negalavimo požymius, ar ne. Ekspertų teigimu virusas perduodamas kosėjimo ar čiaudėjimo lašelių arba nešvarių paviršių būdu, todėl laikantis atokiau vienas nuo kito bei vengiant išėjimo iš namų galime pasiekti minimalių kontaktų rezultatą, o tai padės sukontroliuoti viruso plitimą. Taip pat labai svarbu dažnai ir atsakingai plauti rankas bei sekti tolimesnius specialistų nurodymus.
