Tikras speigas ilgam sukaustė visų komandinių sporto šakų varžybas, kurių atnaujinimo turbūt galima tikėtis tik rudenį.
Individualių sporto šakų atstovai galėtų treniruotis ir net dalyvauti varžybose, tačiau tokios galimybės neturi dėl griežtų karantino sąlygų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Vis dėlto kelių sporto šakų mėgėjai pernelyg neliūdi – jie toliau sėkmingai treniruojasi ir pasigenda tik galimybės išbandyti jėgas su varžovais svarbiose varžybose.
Grįžo iš turnyro Anglijoje
Paskutinėmis praėjusių metų dienomis pasaulio smiginio („darts“) bendruomenę sudrebinęs kaunietis 43 metų Darius Labanauskas kol kas net negali išeiti iš namų, mat tik prieš dvi savaites grįžo iš Anglijos.
„Dalyvavau šioje šalyje vykusiame turnyre ir dar suspėjau grįžti į namus“, – pasakojo D.Labanauskas. Dėl atšaukiamų skrydžių kauniečiui teko skubiai ieškoti bilieto, tačiau jis sėkmingai pasiekė namus.
Pernai Londone (Anglija) vykusiame pasaulio čempionate 82-ąją vietą pasaulio reitinge užimantis Lietuvos atstovas „Alexandra Palace“ arenoje turnyro ketvirtfinalyje susitiko su varžovu iš Nyderlandų 30-mečiu Michaeliu van Gerwenu, tačiau pralaimėjo 2:5.
Nyderlandų atstovas nužygiavo iki turnyro finalo, tačiau jame nesugebėjo apginti pasaulio čempiono titulo.
D.Labanauskas tapo pirmuoju žaidėju Lietuvos istorijoje, patekusiu į pasaulio čempionato ketvirtfinalį. Laimėdamas aštuntfinalį kaunietis uždirbo 58,6 tūkst. eurų.
Nutarė kurį laiką atsikvėpti
Smiginio meistras sutiko, kad gali sėkmingai treniruotis ir namuose, tačiau kol kas nusprendė padaryti pertrauką, mat visos pavasarį suplanuotos varžybos atšauktos.
Artimiausias svarbus turnyras numatytas birželio mėnesį Vokietijoje – planuojama surengti pasaulio taurės varžybas, kuriose rungiasi šalių smiginio rinktinės. Lietuva turi labai geras galimybes į jas pakliūti, tačiau D.Labanauskas smarkiai abejojo, ar varžybos įvyks.
„Laiko liko nedaug, šalys taiko labai skirtingas karantino sąlygas, todėl sportininkams kiltų sunkumų net pasiekti turnyro vietą“, – svarstė kaunietis.
Pasaulio čempionatas numatytas tik gruodį Anglijoje, todėl D.Labanauskas viliasi, kad iki jo pradžios koronaviruso protrūkis bus sutramdytas.
Smiginio meistrai gali varžytis tiesiogiai transliuojant pasirodymą. D.Labanauskas tokią galimybę išbandė, tačiau ja nusivylė. Kodėl?
„Pasitaikė nesąžiningas varžovas“, – šypsojosi kaunietis, kuris dažniau treniruojasi naudodamas kompiuterinę programą. Tarp D.Labanausko namiškių taip pat nėra lygiaverčių varžovų.
Vyksta virtualūs turnyrai
„Treniruotis nėra jokių sunkumų, kompiuterinės šaškių programos buvo labai populiarios ir anksčiau“, – tikino nacionalinis šaškių sporto meistras Gintautas Petraitis.
Jis pažįsta vieno Latvijos šaškių klubo steigėjus, kurie vaikams rengia vaizdo treniruotes ant sienos pakabinę didelę šaškių lentą.
„Kur kas sunkiau patikrinti įgytus įgūdžius praktiškai, mat visi artimiausiu metu suplanuoti turnyrai buvo atšaukti“, – kalbėjo G.Petraitis.
Vis dėlto yra galimybių ir tai padaryti. Pasaulyje veikia kelios populiarios platformos, rengiančios šaškių turnyrus. Juose dalyvauja ir patyrę šaškių meistrai.
Kyla trikdžių dėl interneto
„Šachmatininkams sąlygos tobulinti įgūdžius dar labai geros. Tarkime, boksininkams gerokai blogiau – jie negali boksuotis virtualiai“, – įsitikinęs šachmatininkas, Kauno sporto mokyklos „Gaja“ treneris Donatas Vaznonis.
Treneriai auklėtiniams siunčia užduotis ir jų atsakymus įvairiomis internetinio ryšio priemonėmis. Galima dalyvauti ir įvairiuose internetiniuose šachmatų turnyruose, populiarumo nepraranda korespondenciniai šachmatai.
Pasak D.Vaznonio, didžiausia problema – dėl didelės apkrovos suprastėjusi interneto ryšio kokybė.
„Žinoma, bendraujant tiesiogiai treniruotė būtų efektyvesnė, tačiau mūsų darbas nesustojo – pasinaudojame ne mažiau kaip 80–90 procentų galimybių“, – tikino treneris.
Sportininkai stiprina tik fizinį pasirengimą
Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas teigia, kad sportuoti nuotoliniu būdu nėra pakankamai efektyvu.
„Nuotoliniu būdu gali treniruotis daugelio sporto šakų atstovai, tačiau dažniausiai tokios treniruotės nėra visavertės.
Sporto mokyklų treneriai siunčia sportininkams užduotis, kurios dažniausiai susijusios tik su fizinio pasirengimo stiprinimu.
Daugelio sporto šakų atstovai namuose neturi galimybių treniruotis, nes reikalinga speciali įranga ir patalpos, svarbus jų plotas ir aukštis.“
