„Norint bet ko gyvenime pasiekti, reikia didžiulio užsispyrimo, kantrybės ir juodo darbo. Neretai būna, kad būtent likimo smūgiai užgrūdina ir paskatina dar labiau siekti savo užsibrėžtų tikslų. Tai įrodo ir mano gyvenimo patirtis: esu laužytas, klijuotas, lipdytas, bet nuo to mano užsispyrimas tik didesnis“, – akcentavo olimpietis.
Jis savo pasakojimu ir gyvenimiška patirtimi įkvėpė bemaž tris dešimtis Klaipėdos pedagogų.
Projektą „Svajonių komandos“ organizuoja Britų taryba Lietuvoje kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK). Šiais metais projekte dalyvauja 14 Klaipėdos mokyklų, 28 pedagogai ir 55 jaunieji lyderiai.
Birželio 2 dieną uostamiestyje projektą vainikuos finalo renginys, kuriame jaunieji lyderiai ves edukacinius užsiėmimus Klaipėdos šeštokams ir septintokams.
Iš naujo mokėsi vaikščioti
M.Bružas kaip šiandien pamena lygiai 30 metų senumo kraupų auto įvykį. Iš treniruotės su tėčiu einant namo, pėsčiųjų perėjoje juos partrenkė automobiliu lėkęs girtas vairuotojas. Berniukui septyniose vietose lūžo koja, jo tėčiui buvo sutrenkta galva ir kelis.
„Man tada buvo 13 metų, dabar man jau 43-eji. Tad praėjo 30 metų. Lygiai pusę metų gulėjau ligoninėje. Darė sudėtingas operacijas, į koją dėjo strypus. Keturis mėnesius pragulėjau lovoje ant čiužinio ir lentos.
Raumenys buvo visiškai suglebę, lyg pliušinio meškiuko. Pirmąjį kartą atsistojęs, akimirksniu susmukau ant žemės. Teko beveik iš naujo mokytis vaikščioti. Gydytojai sakė, kad geriausiu atveju vaikščiosiu tik su lazdele“, – ne itin malonaus periodo detales pasakojo sportininkas.
M.Bružas ligoninėje naktimis sapnuodavo plaukimą, varžybas.
„Kai sužinojau, kad mane rengiasi paleisti iš ligoninės namo, mamai pasakiau: atvežk plaukimo aprangą, važiuosime ne namo, o į baseiną“, – klaipėdietis prisiminė sunkius išgyvenimus.
„Nuvežė mane su ramentais, įkėlė į baseiną, o širdis iš džiaugsmo spurdėjo. Panašūs įvykiai labai pakeičia mąstyseną ir požiūrį į gyvenimą“, – teigė daugkartinis Lietuvos plaukimo rekordininkas.
Nuo tos dienos vaikinas kasdien dar intensyviau sportavo ir, kaip pats sakė, tiesiog akyse keitėsi.
„Po trijų savaičių atėjau pas gydytoją be ramentų ar lazdelių. Gydytojai žiūrėjo į mane išpūtę akis, lyg į stebuklą.“
Po patirtos skaudžios avarijos praėjus dviem mėnesiams, M.Bružas jau dalyvavo 14-15 metų vaikinų šalies čempionate.
„Tuo metu dar negalėjau šokti nuo pakylos. Teisėjai žinojo mano bėdą ir leido atsispirti nuo sienelės. Nors dėl šios priežasties starte gerokai atsilikau, tačiau savyje buvau sukaupęs tiek sportinio pykčio ir jėgų, kad pajėgiau iškovoti pirmąją vietą. Tuomet pirmąjį kartą apie mane rašė laikraščiuose. Manyje įsiplieskė dar didesnė ugnis. Taip buvau užsivedęs, kad progresuodavau kone dienomis“, – pasakojo M.Bružas.
Mindaugui dar nebuvo nė šešiolikos metų, kai jį įtraukė į Lietuvos suaugusiųjų rinktinę.
Studijavo Amerikoje
Po likimo smūgio atsitiesęs plaukikas varžėsi Baltijos šalių čempionate su 5-7 metais vyresnėmis pasaulinio lygio varžybose dalyvaujančiomis plaukimo žvaigždėmis.
Užsispyręs ir darbštus vaikinas vėliau dalyvavo Europos, pasaulio čempionatuose ir 1996 metais pateko ten, apie ką daugelis sportininkų gali tik pasvajoti – į Atlantos olimpines žaidynes.
„Dalyvauti olimpinėse žaidynėse yra neapsakomas jausmas, ten gausu sporto žvaigždžių. Jei gatvėje pamatytum Michaelą Jordaną, visą savaitę apie tai galvotum. O ten kas minutę matai žvaigždę.
Išgirsti tiek daug informacijos, pamatai tiek daug įspūdžių, kad ten nuvykęs vos nepamiršti, ką išvis veiki ir kokiu tikslu atkeliavai“, – bendraudamas su projekto „Svajonių komandos“ pedagogais juokėsi olimpietis.
„Po Atlantos olimpinių žaidynių buvau išsekęs. Gydytojai patarė kurį laiką pailsėti. Tiesą pasakius, nuplaukti per dieną 16-17 kilometrų nėra paprasta. Daugiausia per dieną esu nuplaukęs 21 kilometrą. Po tokių treniruočių būni „išgręžtas“, nieko nesinori. Tiesiog kaip lapas krenti į lovą“, – pasakojo M.Bružas.
Kiek pailsėjęs ir susitvarkęs sveikatos reikalus M.Bružas priėmė JAV trenerių pasiūlymą studijuoti ir treniruotis JAV.
„Studijavau tarptautinį verslą. Ten universiteto sportininkai yra labai gerbiami. Nuolat būdavo rengiami susitikimai su komandos gydytojais, dietologais. JAV studijuojantys sportininkai gauna didžiules stipendijas, apmokami mokslai. Pačiam sumokėti 17 tūkstančių dolerių už semestrą būtų buvę neįmanoma“, – pripažino M.Bružas.
Net ir būdamas JAV, klaipėdietis nuolat domėjosi šalies plaukimo sporto įvykiais, gynė jos garbę Europos čempionate ir gerino šalies rekordus.
„Kartą grįžau Kalėdų atostogų, o Anykščiuose vyko Lietuvos čempionatas. Ir vėl pagerinau šalies rekordą bei iškovojau keturias prizines vietas. Tuomet treneriai jau buvo mane primiršę, atsiradau vos ne iš dangaus ir visiems nušluosčiau nosis“, – neslėpdamas emocijų pasakojo atletas.
M.Bružas Amerikoje išbandė ir plaukimo trenerio duonos.
„Treniravau vaikus ir studentus, kurie jau buvo aukštame lygyje. Supratau, kad tai galiu, bet tai nėra tai, ką aš noriu daryti. Norėjau kažko kito ir pasukau į verslą. Dabar sėkmingai dirbu verslo srityje ir tuo džiaugiuosi. Lietuva – mano žemė. Norėjau grįžti į gimtinę ir čia jaučiuosi laimingas“, – akcentavo M.Bružas.
Tokį patirties bagažą turintis vyras savo įžvalgomis pasidalino su projekto „Svajonių komandos“ pedagogais, ne vieną įkvėpė ir motyvavo tolimesniems darbams.
Apie projektą „Svajonių komandos“
Pedagogams skirtuose projekto „Svajonių komandos“ mokymuose M.Bružas apsilankė ne atsitiktinai.
Tai – savotiška tradicija, kurią praėjusiais metais užkūrė dviratininkas, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis Ramūnas Navardauskas.
Fizinio ugdymo pedagogus pokalbiai su kitos srities profesionalais motyvuoja, o išgirstą informaciją, atletų patirtį, darbo metodikas, istorijas apie užsispyrimą, komandinį darbą ir tikslų siekimą galima pritaikyti kasdienėje veikloje.
„Svajonių komandos“ – tai unikalus projektas, skirtas per sportines veiklas ugdyti mokinių lyderystę, organizacinius gebėjimus, bendradarbiavimo, darbo komandoje įgūdžius bei suteikti žinių ir gebėjimų pedagogams ugdant mokinių tarpe lyderystę ir kitas XXI amžiaus kompetencijas. Nuo 2017 metų šis projektas vyksta Klaipėdos regione, skatina šio krašto mokyklų bendradarbiavimą.
„Mokymuose praleistas laikas buvo labai naudingas: daug teorijos, praktikos, bendravimo. Jau įvyko dvi mokymų sesijos. Patirties ir įgūdžių semiamės tiek mes, tiek mokiniai. Visa tai mus nuves į finalinį Klaipėdos mokiniams organizuojamą renginį. Jis skirtas parodyti, ko išmokome, kokių įgūdžių ir kompetencijų įgavome, ir visu tuo pasidalinti“, – pasakojo į projektą „Svajonių komandos“ įsiliejęs Hermano Zudermano mokyklos fizinio ugdymo mokytojas Rokas Aukštikalnis.
Jam antrino „Žaliakalnio“ gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja Svetlana Morozova, akcentavusi pedagogų, kaip mentorių, kvalifikacijos kėlimą.
„Užsiėmimuose daug kalbėjome apie motyvaciją užsiimti sportu, sveika gyvensena, siekti lyderystės. Visa tai tam, kad jaunimui degtų akys. Dabar šiuolaikinių technologijų amžius, tad jaunąją kartą motyvuoti, išjudinti nėra paprasta. Džiaugiuosi, kad dalyvauju šiame projekte, mokymų vadovai rodo naują požiūrį į vertybių ugdymą. Nekantriai laukiame finalinio renginio. Bus labai įdomu patirti, išbandyti, pasidalinti žiniomis, jas pritaikyti praktikoje, pamatyti, kaip projektas daro įtaką moksleivių mąstymui, elgsenai ir įpročiams“, – kalbėjo aktyvi „Svajonių komandos“ projekto dalyvė.
Po mokymų pedagogai grįžo į savo mokyklas. Čia jų tikslas – padėti projekto moksleiviams, jauniesiems lyderiams, įgyvendinti savo idėjas, padėti atskleisti ir ugdyti stipriąsias savybes, ruoštis finaliniam projekto etapui, birželio 2 d. vyksiančiam renginiui, kurio metu „Svajonių komandų“ jaunieji lyderiai Klaipėdos 6-7 klasių moksleiviams ves edukacinius užsiėmimus.
Kokie jie bus, kuo išskirtiniai ir įdomūs – spręs šių metų metų sausį projekto mokymuose dalyvavę jaunieji lyderiai. Mokinių ir pedagogų komandų sukurti edukaciniai užsiėmimai bus finansuojami iš organizatorių lėšų.
