„Kažkaip čia tos panikos mes nejaučiame. Labiau iš Lietuvos girdisi ta panika. Parduotuvės veikia, čia maisto yra, žmonės gyvena.
Kažkokios didelės panikos nematome tikrai. Kokių priemonių imamės? Na, paprasta higiena: plauni rankas su muilu ir tiek.
Čia per daug kontakto su kitais žmonėmis nėra. Tai jaučiamės ramiai ir per daug visos šitos situacijos nesureikšminame“, – pasakoja A. Navickas.
A. Navickas ir jo treneris Tautvydas Vaitkūnas – ne vienintelė čia stovyklaujanti komanda iš užsienio. Šalia Varezės ežero – nemažai irklavimo klubų, kurie yra populiarios vietos treniruočių stovykloms.
„Pavyzdžiui, yra irkluotojų komanda iš Honkongo. Jie atvyko į Italiją manydami, jog čia bus saugiau dėl koronaviruso, bet dabar tas virusas atkeliavo ir čia. Dabar jie nežino, ką daryti“, – sako lietuvis.
A. Navickas stovykloje Italijoje planuoja praleisti iš viso dvi savaites. Į Gaviratę Lietuvos irkluotojas planuoja grįžto ir balandžio mėnesį ir čia surengti dar vieną trijų savaičių stovyklą.
Varezės ežere suplanuotos ir dvejos lietuviui svarbiausios varžybose – Europos paralimpinės atrankos regata balandžio 27-29 d. ir finalinė paralimpinės atrankos regata gegužės 8-10 d.
Tarptautinė irklavimo federacija stebi situaciją dėl koronaviruso plitimo, tačiau sprendimų dėl varžybų perkėlimo kol kas nėra. Daugiau informacijos laukiama vasario 27 d., ketvirtadienį.
„Jeigu nuspręs perkelti varžybas, tai važiuosime ten, kur perkels. Dėl antros stovyklos irgi bus matyti. Jeigu čia viskas užsidarys, tada reikės ieškoti kitų variantų“, – svarsto A. Navickas.
Kol kas irkluotojo ir trenerio dėmesys skirtas treniruotėms ir kuo sėkmingesniems atrankos startams.
„Noriu jau per Europos atranką patekti į paralimpiadą ir toliau ramiai jai ruoštis. Tikiuosi, man pavyks. Aišku, visko gali būti, nes priešininkai irgi nesnaudžia. Mes esame kokie 4-5 sportininkai, kurie tikrai pretenduojame į tą pirmą vietą Europos paralimpinėje atrankoje.
Sezonas ankstyvas, o aš ant vandens pirmą kartą, pusę metų beveik neirklavęs. Esu sustiprėjęs fiziškai, bet technika kol šlubuoja. Pirmomis dienomis atrodo, kad nieko nesigauna. Klausimas, ar pataikysi tą piką pasiekti reikiamu metu, tai lems tikrai nemažai.
Be to, čia nustebino orai. Prieš mums atvykstant temperatūra siekė 20 laipsnių šilumos, o dabar nukrito iki 10 laipsnių. Šaltis tikrai nepadeda ruoštis“, – sako A. Navickas.
Per savaitę – 12 treniruočių: pratybos ant vandens ir treniruoklių salėje. Pasak A. Navicko, grafikas yra išsunkiantis. Be to, irkluotojas ir treneris dažniausiai patys ruošia maistą.
„Kieme yra restoranas, tai kartais apsilankysime. Bet šiaip maistą gaminamės patys. Gal daugiau tenka treneriui itališko maisto šefo vaidmuo. Koks jis šefas? Neblogas, viskas gerai“, – šypsosi A. Navickas.
2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių dalyvis randa laiko ne tik sau, bet ir kitiems. Socialiniais tinklais A. Navickas ragina į jį kreiptis žmones su negalia, nori jiems padėti sportuoti.
„Pribrendau tam, daugiau drąsos atsirado. Pradėjau imtis iniciatyvos, gal pavyks kažką sukurti. Gavau nemažai atsakymų, dabar galvoju apie susitikimą su tais žmonėmis Klaipėdoje.
Susitiksime gyvai ir tada žiūrėsime, ką galime nuveikt kartu. Ilgalaikis tikslas gal būtų užsiauginti sau pamainą, kitą paralimpietį iš Klaipėdos.
Teoriškai sąlygos Klaipėdos irklavimo centre dabar yra. Žingsnis po žingsnio įmanoma pradėti judėti. Juokiamės, kad dabar centre turiu net keturis tualetus, nors prieš renovaciją pritaikyto nebuvo nė vieno.
Aišku, savanoriškai viską padaryti nėra lengva. Stengiamės gauti kažkokį finansavimą iš savivaldybės, o tada galima būtų suburti grupę ir sportuoti“, – pokalbį baigia A. Navickas.
