Skęsta ne tik Lietuvos sunkioji atletika: Rusijos sąmokslą atskleidę vokiečiai pateikė šokiruojančius faktus kyla klausimas dėl olimpiados

Prieš savaitę Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos (LSAF) prezidentą B.Vyšniauską teismas pripažino kaltu dėl nelegaliai įgyto, laikyto ir gabento uždraustų dopingo medžiagų kiekio.

Draudžiami preparatai buvo rasti per specialų policijos reidą B.Vyšniausko ir jo giminaičių namuose. Kaltinimų sulaukęs jo sūnus R.Vyšniauskas galiausiai buvo išteisintas.

Istorija tapo dar viena dėme Lietuvos sunkiosios atletikos skandale, kuris puikiai tinka Rusijos dopingo skandalą atskleidusios Vokietijos televizijos ARD nupieštam paveikslui.

Dar 2014 metais pasauliui apie aukščiausių valdžios pareigūnų globojamą Rusijos dopingo sistemą pranešusi ARD televizija šįkart atvėrė duris į dopinge išsimurkdžiusį sunkiosios atletikos pasaulį.

Naujausioje dokumentinėje laidoje pasakojama apie itin gudriai sumanytą schemą, kuri leido nuslėpti daugybę sporto sukčių ir užsidirbti įspūdingas sumas.

Dokumentiniame filme „Slaptas dopingas – sunkiaatlečių valdovas“ Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (IWF) lyderiui Tamasui Ajanui metami itin sunkūs kaltinimai.

81-erių Rumunijoje gimęs vengras įtariamas sukūręs meistrišką dopingo sistemą, finansiniais nusikaltimais, nepotizmu, sukčiavimu ir korupcija.

Žurnalistai išsiaiškino, kad dėl sudėtingos sistemos iš IWF sąskaitos pradingo apie 5,5 milijono JAV dolerių (4,95 mln. eurų).

ARD dokumentiniame filme daug informacijos pateikia ir du 2017 metais dėl IWF prezidento posto su T.Ajanu kovoję žinomi funkcionieriai: dabartinis Vokietijos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas Christianas Baumgartneris bei Europos sunkiosios atletikos federacijos (EWF) prezidentas Antonio Urso.

ARD komanda išanalizavo 16 tūkstančių nuo 2008-ųjų atliktų dopingo testų. Paaiškėjo, kad beveik pusė sportininkų, kurie 2008-2017-aisiais iškovojo olimpinius ar pasaulio čempionato medalius, per sėkmingus metus nė vieno karto nebuvo patikrinti ne varžybų metu. Tarp netikrintų sunkiaatlečių – du trečdaliai rusų medalininkų.

Tai gerokai šokiravo 2012 metų Londono žaidynėse ketvirtąją vietą užėmusią, bet įkliuvus trims konkurentėms auksą gavusią ispanų sunkiaatletę Lydia Valentin.

„Šie skaičiai – skandalingi. Bet tų sportininkų niekas netikrino, nes jau žinojo, kad mėginiai bus teigiami“, – laidoje atvirai pareiškė sportininkė.

Vokiečių olimpietis Jurgenas Spiessas pasakojo, kad jis praktiškai neturėjo jokių šansų laimėti medalį, nes pagrindiniai varžovai stiprindavosi dopingu.

„Kartais po varžybų negalėjome patikėti, kaip paprastai ir natūraliai kai kurių šalių sportininkai kalbėdavo apie dopingą. Jiems vartoti buvo taip natūralu kaip mums to nedaryti“, – pasakojo J.Speissas.

Per pastaruosius 20 metų jokioje kitoje sporto šakoje nebuvo sučiupta tiek dopingą vartojusių sportininkų – nuo 2000-ųjų oficialiai pranešta apie 700 bylų, tačiau pasaulis išgirdo ne apie visus atvejus.

Per tyrimą paaiškėjo, kad viena svarbiausių schemos dalių galėjo būti Vengrijos antidopingo agentūra (HUNADO).

Pasak Europos sunkiosios atletikos federacijos (EWF) prezidento A.Urso, IWF labai aktyviai siekė, kad per visus čempionatus sunkiaatlečius tikrintų būtent HUNADO. Net 77 procentuose ARD patikrintų dopingo mėginių dokumentuose buvo įrašytas būtent HUNADO pavadinimas.

Šios agentūros pavadinimas nuskambėjo ir per slapta įrašytą pokalbį su Moldovos sunkiosios atletikos rinktinės gydytoju Dorinu Balmusu.

Pasak jo, kai Moldovos sunkiaatlečius tikrindavo HUNADO, šlapimo mėginius pateikdavo „antrininkai“, o kontrolieriams buvo sumokami pinigai, kad šie nereikalautų dokumentų.

Tai – ne pirmasis kartas, kuomet dėl HUNADO veiklos kilo įtarimų. Pasak dokumentinio filmo, pirmą kartą ši antidopingo agentūra užkliuvo amerikiečiams dar 2015 metais. Tuomet JAV vyko IWF pasaulio čempionatas. Prieš čempionatą T.Ajanas aiškiai nurodė, kad ir Hjustone turėtų dirbti HUNADO, bet JAV antidopingo agentūra (USADA) nepaisė IWF vadovo protestų ir perėmė kontrolę.

„Mes IWF pasakėme paprastą dalyką – esame nepriklausoma organizacija ir turime informacijos apie neaiškumus, todėl patys norime atlikti mėginių tikrinimus“, – filme pasakojo USADA vykdantysis direktorius Travisas Tygartas.

USADA pasaulio čempionate iškart sučiupo 26 dopingą vartojusius sunkiaatlečius. Tai – didžiausias skaičius per visą istoriją. Dar vykstant čempionatui JAV antidopingo kontrolieriai sulaukė pranešimų apie galimus pažeidimus, tad buvo pradėti patikrinimai.

Kontrolieriai kai kurių sportininkų kambariuose aptiko švirkštų.

Hjustone daugiausia teigiamų dopingo testų turėjo skandalingai pagarsėjusi Azerbaidžano rinktinė – 6. Rusija – 4.

Tai privertė nuskelti atgal į Europą, kur išgirdęs rezultatus IWF švaraus sporto komisijos narys Hansas Geyeris buvo priblokštas. Jis dirba Tarptautinės antidopingo agentūros (WADA) akredituotoje laboratorijoje Kelne, kuri patikrina kontrolierių surinktus sunkiaatlečių mėginius.

H.Geyeris ARD dokumentiniame filme pasakojo, kad kai kurie sportininkų mėginiai, kuriuose JAV aptikta draudžiamų preparatų, visai neseniai Kelno laboratorijoje buvo paskelbti „švariais“.

Pasak H.Geyerio, atlikta tyrimas atskleidė „manipuliacijas“. Siekdama išsiaiškinti, ar jo laboratorijai mėginių nedavė „kiti šaltiniai“, jo komanda naudojo DNR analizę ir biologinius pasus.

Pasak ARD tyrimo, Moldova, kurios trys sunkiaatlečiai įkliuvo Hjustone, buvo tarp šalių, kurios sukčiavo, pateikdamos mėginius kontrolieriams iš Vengrijos.

„Kaip kontrolierius gali nepastebėti, kad mėginys sukeistas? Mums tai – mistika. Ko gero, jie patys buvo į tai įsivėlę“, – ARD kalbėjo H.Geyeris.

ARD dokumentikoje T.Ajanui metami labai rimti kaltinimai dėl finansinių machinacijų. Teigiama, kad T.Ajanas negali paaiškinti, kur dingo iš IOC gauti mažiausiai 5,5 mln. JAV dolerių (4,95 mln. Eurų).

Teigiama, kad nuo 1992 metų T.Ajanas yra nurodęs iš IOC gautus pinigus pervesti į Šveicarijos bankuose esančias sąskaitas, o šios sumos neapskaičiuotos IWF dokumentuose. Šios sąskaitos buvo aptiktos 2009 metais. Tuomet kalbėta, kad vienintelis žmogus, galėjęs pasirašyti buvo T.Ajanas.

Pasak su ARD kalbėjusio buvusio Ch. Baumgartnerio, vengro vadovaujama asociacija galėjo nedeklaruoti ir 7,1 milijono eurų.

Pats T.Ajanas neigia bet kokius kaltinimus ir jau kalba apie susidorojimą, tačiau sulaukęs klausimų, ar ketina pateikti ieškinį dėl paskleistos informacijos, jis pabrėžė, kad to nedarys.

Iki 2010 metų IOC nariu buvęs vengras paskelbė, kad palikti IWF prezidento posto neketina, tačiau dar vienos kadencijos nesieks.

„Visa tai labai nuvilia. Tai negarbinga ataka prieš mane. Manęs nenustebino, kad šioje nešvarioje kampanijoje išvydau Ch.Baumgartnerio ir A.Urso pavardes“, – vokiečių tablodui „Blikk“ kalbėjo T.Ajanas.

A.Urso pasakojo, kad apie visą situaciją buvo pranešęs ir Tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC), bet sulaukė atsakymo, kad tai – „vidinė problema“.

Tačiau visa tai – ne vieninteliai kaltinimai dėl finansinių machinacijų. ARD dokumentiniame filme taip pat pasakojama, kad „IWF iš dopingo uždirba milijonus“.

Už pagautus sukčiaujančius sportininkus šalių federacijos turi sumokėti: sumos siekia nuo 5000 iki 20 ar 50 tūkstančių JAV dolerių. Pasak ARD, kartais sumos buvo mokamos grynaisiais.

ARD paviešino Ukrainos sunkiosios atletikos federacijos prezidento laišką, kuriame jis rašo: „Mokėjome grynaisiais kaip T.Ajanas ir nurodė.“

Žurnalistai pristatė ir didžiulių baudų sąrašą.

Štai 2013 metais buvo užfiksuota net 18 Azerbaidžano sportininkų sukčiavimo atvejų. Šaliai buvo nurodyta sumokėti 500 tūkstančių JAV dolerių baudą (451 tūkst. eurų). Tačiau vėlesnių mokėjimų sąraše šios šalies jau nelikę, tad liko klausimas – ar suma iš viso buvo sumokėta?

Nepaisant neaiškumų, Azerbaidžanui ir toliau buvo leista varžytis čempionatuose.

IWF prieš šį skandalą jau buvo spėjusi šiek tiek nusiraminti – kilusi grėsmė būti išmestai iš olimpinių žaidynių programos tarsi praėjo, tačiau ARD dokumentinis filmas gali viską paversti.

Rusijos sporto skandale didžiulį tyrimą atlikęs buvęs WADA vadovas Richardas Poundas, kuris yra ir IOC narys, reikalauja griežčiausios bausmės.

„Susidūrus su tokiais faktais būtų logiška sunkiąją atletiką laikinai pašalinti iš olimpinių žaidynių programos ir suspenduoti federaciją, kol ji užtikrins, kad atitinka visas olimpinio judėjimo vertybes“, – pranešime paskelbė R.Poundas.

Rusijos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas ir IWF vykdančiojo komiteto narys Maksimas Agapitovas pareikalavo T.Ajano galvos.

„Jis turėtų prisiimti atsakomybę ir pasitraukti vien dėl etinių priežasčių“, – teigė M.Agapitovas.

Šveicarijos kriminalinės teisės profesorius Markas Piethas, kuris po didžiulio FIFA skandalo dirbo prie organizacijos reformų, teigė, kad atskleisti faktai dėl galimų finansinių machinacijų gerokai lenkia net ir pasaulio futbolo vadovybės juodulį.

Kadangi IWF yra registruota Šveicarijoje, pasak M.Pietho, šalies prokurorai vos susipažinę su dokumentiniame filme pateikta medžiaga turėtų pradėti tyrimą.

Šią savaitę paaiškėjus, kad dopingo kontrolieriai draudžiamų preparatų aptiko jau ketvirtojo Rumunijos sunkiaatlečio mėginyje, įkliuvusių sportininkų skaičius pasiekė įspūdingą ribą. Dopingo kontrolieriai antrą kartą tikrina 2008 Pekino ir 2012 metų Londono olimpiadų mėginius.

Per tokį patikrinimą įkliuvo Lietuvos kanojininkas Jevgenijus Šuklinas, kuris buvo priverstas grąžinti olimpinį sidabro medalį, o sunkiaatlečiai krito tarsi lapai rudenį.

Antrą kartą patikrinus dvejų olimpiadų mėginius šiandieną yra įkliuvę net 60 sunkiaatlečių. Šis skaičius pateko į juodąją olimpinę istoriją.

Šįkart įkliuvęs rumunas – jau garsus tarp dopingo kontrolierių. Gabrielis Sincraianas yra nušalintas net aštuoneriems metams, nes dopingą vartojo ir per 2016 metų olimpines žaidynes.

31-erių sportininkas – jau ketvirtasis įkliuvęs Rumunijos sunkiaatletis, tad šaliai gresia neturėti savo sunkiosios atletikos sportininkų Tokijo olimpiadoje. Jeigu rumunams nepavyks laimėti bylų Sporto arbitražo teisme, ši šalis turės jau 20 dopingą vartojusių sunkiaatlečių nuo 2008-ųjų Pekino žaidynių.

Pagal vadinamąjį „Tbilisio susitarimą“, jeigu per Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vykdomą pakartotinį 2008 ir 2012 metų olimpiadų mėginių patikrinimą įkliūva trys ar daugiau sunkiaatlečių iš vienos šalies, valstybei turėtų būti skiriama vienerių metų nušalinimo bausmė.

2017-2018 metais dėl šios taisyklės buvo nušalintos net 9 šalys: Kinija (3 pažeidimai), Turkija (3), Moldova (3), Ukraina (4), Armėnija (5), Azerbaidžanas (6), Baltarusija (8), Rusija ir Kazachstanas (po 10).