Šalies vadovas tapo didžiausio moksleiviams skirto sporto projekto globėju. Jau penkioliktąjį sezoną skaičiuojančios Lietuvos mokyklų žaidynės skatina fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, padeda megzti socialinius ryšius.
Praėjusį sezoną žaidynėse sportavo apie 200 tūkst. mokinių iš 58 Lietuvos savivaldybių ir daugiau negu 900 šalies mokyklų.
„Iš savo vaikystės ir paauglystės prisimenu, kad tokio pobūdžio varžybos, kai žaidžiama už savo komandą, už savo bendruomenę, yra milžiniškas motyvacinis postūmis, pažadinantis jausmą, kurį aš vadinu bendruomenės patriotizmu.
Mes kalbame apie valstybės, miesto patriotizmą, bet esu įsitikinęs, kad lygiai taip pat egzistuoja namų, mokyklos ir bendruomenės patriotizmas. Kai norint būti naudingu savo mokyklai įdedamos pastangos dvigubėja ar trigubėja.
Tai puikus būdas pažadinti žmogaus kūrybinius, fizinius gebėjimus, užmegzti žmogišką santykį, suprasti, kad yra kažko didesnio – komandos – dalis. Tai ugdo patriotiškumą“, – sakė Prezidentas G.Nausėda.
– Kokią įtaką vaikų ir jaunimo visapusiškam ugdymui turi tokie projektai, kaip Lietuvos mokyklų žaidynės?
– Posakis, kad sveikame kūne yra sveika siela atėjo dar iš Antikos laikų ir esu įsitikinęs, kad tai – teisinga mintis. Stiprus kūnas, higieniškas gyvenimo būdas ir sveika gyvensena tikrai suformuoja sveiką, normaliai į pasaulį žiūrintį žmogų, kuris geba ir gražiai bendrauti, ir būti vertingas savo bendruomenės narys.
– Mūsų tauta nėra fiziškai aktyvi. Net ir jaunų žmonių fizinio aktyvumo rodikliai yra žemi. Kodėl taip yra ir ką galime padaryti, kad situacija pasikeistų?
– Nėra lengva atsakyti į šį klausimą. Man daug kartų teko matyti jaunus žmones, taip pat ir savo dukras, kurie vietoje to, kad išbėgtų pabėgioti į lauką, buvo įnikę į monitoriaus ar telefono ekraną.
Sutinku, kad tai yra milžiniška pagunda, nes nereikalauja jokių fizinių pastangų. Tačiau, mano nuomone, nors mums kartais susidaro įspūdis, kad bendraujame su draugais, kurie yra už daugybės kilometrų, bendravimas su ekranu lieka bendravimu su ekranu. Daugybę kartų įsitikinau, kad žmonės susitikę nebemoka bendrauti, nes tiesiog įprato bendrauti su technikos priemone.
Pasistenkime daugiau laiko praleisti bendraudami vienas su kitu ir tai daryti užsiimdami prasminga veikla. Manau, kad sportinis aktyvumas, kūno ugdymas ir kovinės dvasios ugdymas yra labai svarbūs ir nepakeičiami mūsų gyvenimo elementai.
– Jūs aktyviai žaidėte krepšinį, futbolą. Ar buvo daugiau sporto šakų, kuriomis užsiėmėt?
– Tokiam aktyviam paaugliui, koks buvau aš, fizinio ugdymo pamoka buvo viena maloniausių pramogų.
Nors vėliau įnikau į šachmatus, komandinis žaidimas man visada buvo maloniausias. Man neblogai sekėsi žaisti futbolą, kas gal ir keista, turint galvoje mano ūgį. Krepšinį taip pat labai mėgau. Pamenu, net po mokyklos baigimo su draugais prašydavome mokyklos sargo, kad įleistų pažaisti.
O futbolą žaisdavome ir sutemus, nes dienos neužtekdavo. Tamsoje kartais tekdavo žaisti ir tinklinį, tik įsijungdavome automobilių šviesas, kad matytume. Įdomus potyris.
– Ar dabar turite laiko sportui?
Tikrai turiu. Pastaruoju metu dažniausiai plaukioju, o vasara, kai buvo galima išeiti į lauką, žaisdavome krepšinį, futbolą. Pastebėjau, kad prieš išbėgant į futbolo aikštę man jau reikia stipresnio apšilimo, kitaip iškart patempiu raumenį. Tačiau tinkamai pasirengus, manau, dar tikrai galiu išbėgti į aikštę.
– Ko palinkėtumėte sportuojančiam jaunimui ir Mokyklų žaidynių dalyviams?
– Aktyviai dalyvauti ir pasitikėti savo jėgomis. Reikia prisiminti, kad sportas – geriausias būdas sutvirtinti draugystę arba rasti naujų draugų. Draugystės užuomazgos, prasidėjusios kartu siekiant gražių tikslų, yra tvarios ir dažnai tęsiasi labai ilgai.
Ugdykime mokyklų patriotizmą, bendruomeniškumo jausmą, savo mokyklos tradicijų suvokimą. Tai labai gražus jausmas ir aš norėčiau, kad jis tik stiprėtų.
Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės ir mokyklos.
