Išsiplėtęs Europos čempionatas prasidės jau šį ketvirtadienį – sausio 9 dieną. Nauji čempionai paaiškės po dviejų su puse savaičių – finalo rungtynės Stokholme bus žaidžiamos sausio 26 dieną.
Padidino komandų skaičių
Kai Europos šalių rinktinės 1994 metais pirmą kartą kovojo dėl žemyno pirmenybių medalių, turnyre dalyvavo tik 12 komandų. Per penktąjį čempionatą, vykusį 2002 metais, komandų skaičius buvo padidintas iki 16, o prieš šešerius metus Europos rankinio federacija (EHF) paskelbė, kad 2020 metais žemyno pirmenybėse kovos net 24 rinktinės.
Galimybę žaisti Europos čempionate gavo beveik pusė iš 50 nacionalinių federacijų, kurios sudaro EHF. Beje, atrankos varžybose, skaičiuojant visus jų etapus, dalyvavo 44 šalių rinktinės. Keturios komandos – trys šeimininkės ir 2018 metų Europos čempionė Ispanija – į baigiamąjį etapą pateko be žaidimo, o dėl kelialapio į žemyno pirmenybes nekovojo tik Lichtenšteino ir Monako rankininkai.
EHF sprendimas padidinti komandų skaičių vis dar vertinamas prieštaringai. Oponentai tvirtina, kad Europos čempionate žais pernelyg daug silpnų komandų, kurios nesudarys problemų favoritams, todėl turnyre bus daug triuškinamų rezultatų.
Tačiau 2016 metais EHF prezidentu išrinktas, o prieš tai net 24 metus generalinio sekretoriaus pareigas ėjęs austras Michaelis Wiedereris gina naujovę: „Anksčiau bent dvylika rinktinių Europos čempionate žaisdavo nuolat. Pasikeisdavo tik keturios ar dar mažiau komandų. Manome, kad Europos rankiniui bus naudinga, jei galimybę patekti į čempionatą gaus komandos, kurios pagal reitingą yra nuo 13-os iki 30-os.
Jau dabar matome, kad sprendimas buvo teisingas, nes čempionate debiutuojančiose Latvijoje, Nyderlanduose bei Bosnijoje ir Hercegovinoje dėmesys rinktinėms iškart padidėjo“.
Nesutinkančių su EHF vadovu yra labai daug. „Facebook“ paskyra allhandball.de paskelbė apklausą, kurioje klausė, kiek komandų – 16 ar 24 – turėtų žaisti Europos čempionate. Iki trečiadienio popietės net 74 proc. atsakiusiųjų pasirinko mažesnį skaičių.
Varžybų sistema
Padidinus komandų skaičių, Europos čempionato sistema buvo pakeista labai nežymiai. Nors padidėjo pirmojo etapo grupių skaičius, stipriausios rinktinės žais vieneriomis rungtynėmis daugiau, nei žaidė praėjusiuose čempionatuose.
Pirmajame etape komandos suskirstytos į šešias grupes. A grupę (žais Grace) sudaro Kroatija, Serbija, Juodkalnija ir Baltarusija, B grupę (Vienoje) – Austrija, Čekija, Šiaurės Makedonija ir Ukraina, C grupę (Trondheime) – Ispanija, Vokietija, Nyderlandai ir Latvija, D grupę (irgi Trondheime) – Prancūzija, Nyderlandai, Portugalija ir Bosnija ir Hercegvina, E grupę (Malmėje) – Danija, Vengrija, Islandija ir Rusija, F grupę (Gioteborge) – Švedija, Slovėnija, Lenkija ir Šveicarija. Pirmasis etapas baigsis sausio 15 dieną.
Po dvi geriausias grupių komandas pateks į antrąjį etapą, kuriame bus sudarytos dvi naujos grupės. Sausio 16-22 dienomis I grupėje (Vienoje) žais buvusios A, B ir C grupių komandos, II grupėje (Malmėje) – D, E ir F grupių komandos.
Po dvi geriausias antrojo etapo grupių komandas pateks į pusfinalį. Pusfinalio rungtynės bus žaidžiamos sausio 24 dieną, finalo – sausio 26 dieną.
Europos čempionai ne tik bus apdovanoti aukso medaliais, bet ir iškovos kelialapius į 2021 metų pasaulio pirmenybes bei 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes. Kelialapius į pasaulio pirmenybes taip pat gaus komandos, kurios Europos čempionate užims antrąją ir trečiąją vietas.
Rankininkai taip pat kovos dėl dviejų Europai skirtų kelialapių į olimpinį atrankos turnyrą. Tiesa, Danijos rinktinė jau užsitikrino teisę žaisti Tokijo olimpinėse žaidynėse, kai tapo 2019 metų pasaulio čempione, o Norvegijos, Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos, Kroatijos ir Ispanijos komandos per pasaulio pirmenybes užsitikrino kelialapius į olimpinį atrankos turnyrą.
Latvių lūkesčiai
Nors EHF prezidentas M.Wiedereris kalba apie padidėjusį susidomėjimą rankinio rinktinėmis Europos čempionate debiutuojančiose šalyse, jo entuziazmas, regis, gerokai perdėtas. Pavyzdžiui, Latvijos žiniasklaidoje nedidelės žinutės apie rankininkų pasiruošimą net šiomis dienomis yra pasimetusios tarp daug išsamesnių naujienų apie eilines krepšininko Kristapo Porzingio rungtynes NBA lygoje ar Rygos „Dinamo“ ledo ritulininkų mačus.
Latvių lūkesčiai Europos čempionate kartu ir labai nedideli, ir labai dideli. Latvijos rinktinė bus viena silpniausių turnyro komandų, bet dėl labai palankių burtų gali tikėtis iškovoti pirmąją pergalę. Teigiamo rezultato latviai sieks antrajame ture (sausio 11 d.) per rungtynes su kita debiutante Nyderlandų rinktine.
Latvijos komandoje yra vos trys aukšto lygio klubams atstovaujantys rankininkai. Tiesa, rinktinės lyderis Dainis Krištopanas yra ryški žvaigždė ir yra laikomas vienu geriausių pasaulio dešiniųjų pusiau kraštinių. Pernai 214 cm ūgio D.Krištopanas su Skopjės „Vardar“ klubu tapo Čempionų lygos nugalėtoju.
Nuo šio sezono „Vardar“ klube žaidžia dar vienas latvis – vartininkas Artūras Kugis. Kitai Čempionų lygoje rungtyniaujančiai komandai Ryhimiakio „Cocks“, kurią treniruoja lietuvis Gintaras Savukynas, pirmą sezoną atstovauja Latvijos rinktinės kairysis pusiau kraštinis Nilas Kreicbergas.
Dar keli latviai žaidžia Vokietijos ar Prancūzijos žemesniųjų lygų komandose, o apie pusė rankininkų į rinktinę atvyko iš Latvijos klubų.
Koks yra Latvijos pirmenybių lygis? Dar žemesnis nei Lietuvos ar Estijos. Baltijos lygoje net stipriausi Latvijos klubai paprastai atsilieka nuo geriausių Estijos ir Lietuvos komandų, o per visą šį dešimtmetį nė vienas Latvijos klubas nėra patekęs į Baltijos lygos finalo ketvertą (Estijos klubai finalo ketverte žaidžia vos ne kasmet, Lietuvos klubai – rečiau, bet kartais irgi patenka).
Naujokai, sugrįžėliai ir senbuviai
Europos čempionate debiutuoja trys rinktinės (Latvijos, Nyderlandų bei Bosnijos ir Hercegovinos), o dar kelios komandos į žemyno pirmenybes pateko po ilgos pertraukos. Portugalijos ir Šveicarijos rankininkai su stipriausiais praėjusį kartą kovojo 2006 metais, Ukrainos rinktinė – 2010 metais.
Lenkijos ir Rusijos komandos į Europos čempionatą grįžo praleidusios tik vieną turnyrą. Nė viena iš 16 komandų, dalyvavusių 2018 metų Europos čempionate, prieš šių metų pirmenybes už atrankos barjero neužkliuvo.
Per visą Europos pirmenybių istoriją, kuri pradėta rašyti 1994 metais, nė vieno turnyro nepraleido Ispanijos, Kroatijos ir Prancūzijos rinktinės. Jos žemyno čempionate dalyvaus 14-ąjį kartą. 13-ąjį kartą į čempionatą pateko Danija, Rusija, Švedija ir Vokietija, 12-ąjį – Slovėnija ir Vengrija, 11-ąjį – Islandija, 10-ąjį – Čekija.
Europos čempionėmis iki šiol tapo šešios komandos. Keturis kartus aukso medalius iškovojo Švedija, tris – Prancūzija, po du – Danija ir Vokietija, po vieną – Ispanija ir Rusija.
Užpernai Kroatijoje vykusio turnyro finale Ispanija nugalėjo Švediją 29:23. Bronzos medalius laimėjo Prancūzija.
Praėjusių metų pasaulio čempionate triumfavo Danija, lemiamose rungtynėse nugalėjusi Norvegiją 31:22. Ant trečiojo garbės pakylos laiptelio lipo Prancūzijos rankininkai. Beje, pernai pasaulio pirmenybėse Europos komandos užėmė septynias pirmąsias vietas, o tarp kitų žemynų komandų geriausiai pasirodė aštuntąją vietą užėmusi Egipto rinktinė.
Lietuviams vietos neužteko
Nors Europos čempionato vartai prasivėrė daug plačiau, Lietuvos rinktinė pro juos nepraėjo. Atrankos burtai buvo gana palankūs, tačiau mūsiškiai per 6 rungtynes iškovojo tik 3 taškus ir grupėje užėmė trečiąją vietą.
Du kelialapius į žemyno pirmenybes iškovojo Prancūzijos (10 taškų) ir Portugalijos (9) rankininkai, o paskutinėje vietoje liko Rumunijos rinktinė (2).
Lietuviai savo aikštėje nugalėjo rumunus 24:23, o paskutiniajame ture išvykoje abiem komandoms nieko nelėmusiame mače sužaidė lygiosiomis su portugalais 28:28. Kitose ketveriose rungtynėse geriau žaidė varžovai.
Atrankos turnyro viduryje, po 2018 metų spalį antrajame ture namie minimaliu skirtumu 23:24 pralaimėtų rungtynių portugalams, atsistatydino ilgametis Lietuvos rinktinės treneris Artūras Juškėnas. Nuo trečiojo turo komandai vadovavo Mindaugas Andriuška, iki tol ėjęs A.Juškėno padėjėjo pareigas.
Lietuvos rankininkai kol kas dalyvavo tik viename Europos čempionate. 1998 metais Italijoje buvo užimta devintoji vieta.
Nors Lietuvos rinktinė nepateko į Europos čempionatą, ji šį mėnesį irgi žais oficialias rungtynes. Senojo žemyno antrojo ešelono komandos jau pradėjo kovoti dėl kelialapių į 2021 metų pasaulio pirmenybes.
Pasaulio čempionato atrankos pirmajame etape lietuviai susirungs su Farerų Salų, Liuksemburgo ir Slovakijos rinktinėmis. Keturių komandų turnyras, kuriame bus kovojama dėl vieno kelialapio į kitą atrankos etapą, vyks sausio 10-12 dienomis Liuksemburge.
