Priešolimpiniai metai Lietuvos nelepino pergalėmis ir verčia atsargiai svajoti apie skambias pergales Tokijo žaidynėse.
Galima teigti, kad daugeliui lietuvių olimpiada prasidės ne liepos 24-ąją, o birželio 23-iąją, kai Kaune dėl bilieto į Tokiją į kovą stos vyrų krepšinio rinktinė, be kurios mums jau neįsivaizduojamos olimpinės žaidynės.
O pasibaigus olimpiadai Lietuvoje vyks pasaulio salės futbolo čempionatas – galbūt šalyje kils šios sporto šakos bumas, nes jai nereikia niekaip nepastatomų stadionų.
Tradiciškai „Lietuvos rytas“ pristato dešimt karščiausių Metų sporto intrigų ir prognozuoja jų baigtį.
1. Ar Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė laimės olimpinę atranką Kaune? LR prognozė – taip (tikimybė – 80 proc.).
Lietuva nepagailėjo 3 milijonų eurų, kad padidintų savo galimybes pratęsti įspūdingą olimpinę krepšinio odisėją. Mūsų šalies krepšininkai dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse nuo 1992-ųjų, todėl naujajam rinktinės strategui Dariui Maskoliūnui teks sunki ir pavojinga misija – netapti pirmuoju, kuris sugadins istoriją.
Jo pirmtakas Dainius Adomaitis pernai rugsėjį pasaulio čempionate Kinijoje užėmė 9-ąją vietą ir paliko komandą, taip tapęs pirmuoju vyrų rinktinės treneriu, kuris nelaimėjo jokio titulo.
Lietuvos krepšinio federacija, teikdama paraišką FIBA rengti olimpinę atranką, užsitikrino finansinę paramą iš Vyriausybės, Kauno miesto, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir sulaukė teigiamo atsakymo.
O po kelių dienų ištraukti burtai irgi nudžiugino. Jie lėmė, kad atrankos turnyro Kaune pirmajame etape lietuviai žais vienoje grupėje su Venesuela ir Pietų Korėja. Kitoje grupėje varžysis Slovėnija, Lenkija ir Angola. Po dvi geriausias grupių komandas pateks į pusfinalį, o pusfinalių nugalėtojai finale susigrums dėl vienintelio kelialapio į olimpinį Tokiją. Atrankos turnyras Kaune vyks birželio 23–28 dienomis.
Jau dabar mažai kas abejoja, kad lietuviai finale susigrums su Slovėnija, vedama NBA vunderkindo Lukos Dončičiaus. 20-metis krepšinio genijus prieš Naujuosius metus buvo patyręs nedidelę traumą ir praleido kelias rungtynes, tačiau grįžęs vėl siautėja arenose.
Jis jau seniai davė pažadą padėti savo šaliai ir atvyks į Kauną, jei tik bus sveikas. Be jo Slovėnija prarastų pusę savo galios ir kažin ar įveiktų lenkus. Bet krepšinio ekspertai neabejoja, kad daug didesnį žaidėjų pasirinkimą turinti Lietuva privalo įrodyti savo pranašumą ir iškovoti aštuntąjį iš eilės olimpinį kelialapį.
2. Ar Lietuvos sportininkai laimės nors vieną aukso medalį Tokijo olimpinėse žaidynėse? LR prognozė: ne (tikimybė – 65 proc.).
Priešolimpiniai metai Lietuvos sportininkams nebuvo derlingi ir tam buvo rimtų priežasčių. Kaip ir buvo prognozuojama, po nevykusios 2016–2017 metų sporto reformos sutriko ne vienos sporto šakos atstovų pasirengimas, ypač sporto medicinos srityje, nes federacijos turėjo tuo rūpintis pačios.
Skaičiai nemeluoja: lengvosios atletikos, plaukimo, irklavimo, šiuolaikinės penkiakovės, dviračių sporto, imtynių, bokso, sunkiosios atletikos pasaulio čempionatuose mūsų šalies atstovai 2019-aisiais neiškovojo nė vieno medalio.
Likus lygiai metams iki Tokijo žaidynių mūsų šalies atstovai buvo iškovoję perpus mažiau olimpinių kelialapių nei prieš 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiadą, kuri irgi nebuvo pati sėkmingiausia.
Vis dėlto atsirado keli sportininkai, kurie sugebėjo sužibėti pasaulio elite. Metų atletais pernai pelnytai buvo pripažinti šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės ir Europos čempionato laimėtoja Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir plaukimo pasaulio ir Europos čempionas trumpajame baseine Danas Rapšys.
Tačiau jų pranašumas prieš konkurentus rinkimuose buvo akivaizdus, ir tai liūdina: daugiau realių pretendentų į olimpinį auksą neturime, bet ir šiems bus sunku.
Po kojos traumos galingai sugrįžusiai L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei Tokijo žaidynių metu bus jau 36-eri ir jai nebus lengva grumtis su jaunesnėmis varžovėmis.
D.Rapšiui bus tik 25-eri, tačiau ir jo jėgos nebegalinės: pernai jis dalyvavo alinančiose pasaulio taurės varžybose ir Europos čempionatą laimėjo su paskutiniais jėgų likučiais.
3. Ar Kauno „Žalgiris“ išvengs paskutinės vietos Eurolygoje? LR prognozė: taip (tikimybė – 95 proc.).
Po dviejų sėkmingų sezonų Eurolygoje „Žalgiris“ vėl turėjo didelių lūkesčių, nors ir vėl pasikeitė pusė komandos. Tačiau 2019 metais kauniečių pasirengimą sezonui trikdė ir tai, kad penki žaidėjai vasarą su rinktine rengėsi pasaulio čempionatui, o keturi rugsėjo mėnesį dalyvavo planetos pirmenybėse Kinijoje.
Nors „Žalgiris“ pradėjo sezoną viltingai ir po 6 turų turėjo po tris pergales bei pralaimėjimus, tada krito į gilią duobę ir beveik du mėnesius rinko tik nesėkmes, kol atsidūrė paskutinėje vietoje.
Šią savaitę kauniečiai baigė pirmąjį ratą turėdami 5 pergales, ir tik didžiausi optimistai dar tiki, kad įmanoma pasiekti aštuntuką, nuo kurio dabar skiria keturios pergalės.
Visi norėtų, kad antrajame rate „Žalgiris“ leistųsi į gaudynes – panašias į tas, kurios sužavėjo Eurolygą praėjusį sezoną. Tada kauniečiai įšoko į ketvirtfinalio traukinį, kai laimėjo paskutines šešerias reguliariojo sezono rungtynes, o iš paskutinių 8 – septynerias. Dabar „Žalgiris“ turi 5 pergales ir 12 pralaimėjimų, o pernai prieš pradėdamas įspūdingą spurtą buvo sukaupęs 8 pergales ir 14 pralaimėjimų, tad padėtis nėra beviltiška.
„Reikia eiti toliau. Mūsų situacija pagerėjo, bet ji vis tiek dar nėra gera. Pergalė turi duoti impulsą, jei mes esame protingi“, – po nutrauktos 9 pralaimėjimų serijos kalbėjo „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius.
Jam nesmagu matyti komandą paskutinėje vietoje, todėl nėra abejonių, kad net ir praradęs viltis patekti į atkrintamąsias varžybas „Žalgiris“ sieks pergalių kiekvienose likusiose rungtynėse, ypač namuose, kur renkasi didžiausia šį sezoną Eurolygos auditorija.
4. Ar Kauno „Žalgiris“ vėl taps LKL čempionu ir Š.Jasikevičius liks treneriu? LR prognozė – taip (tikimybė – 90 proc.).
Iki Naujųjų metų nė sykio LKL čempionate per 16 rungtynių nesuklupęs „Žalgiris“ viliasi šį sezoną taip nužygiuoti ir iki finišo. Tam yra daug priežasčių: kauniečiai meistriškumu visa galva lenkia net artimiausius konkurentus, o per LKL rungtynes retas žaidėjas aikštėje praleidžia daugiau nei 20 minučių.
Komandos lyderiai rungtyniauja po 15–16 minučių ir patausojami prieš Eurolygos rungtynes.
Nors kelis sykius komandai pritrūko nusiteikimo, griežti Š.Jasikevičiaus žodžiai dažniausiai pasiekia žaidėjų galvas ir vienos kitos galingos atkarpos pakanka pergalei.
LKL atkrintamosiose varžybose irgi nereikėtų tikėtis staigmenų, nes „Žalgiris“ kol kas gali tik svajoti apie Eurolygos sezono pratęsimą, todėl po reguliariojo sezono turės pakankamai laiko įkrauti baterijas sezono finišui.
Šiemet sausį sukanka ketveri metai, kai Š.Jasikevičius užima LKL čempionų stratego postą, ir visi ženklai rodo, kad vasarą jis niekur nekels sparnų. Dabartinė jo sutartis su „Žalgiriu“ galioja ir 2020–2021 m. sezonui, treneris gauna solidžią algą (neoficialiais duomenimis, 850 tūkst. eurų) ir turi išskirtines sąlygas savo talentui išreikšti.
43-ejų Š.Jasikevičius galėtų palikti Kauną gavęs NBA pasiūlymą, bet jo darbo maniera slepia rimtą pavojų susipykti su kuria nors klubo žvaigžde, todėl sunku tikėtis, kad kas nors ryšis tokiai rizikai artimiausiu metu.
Eurolygoje jį norėtų matyti ne vienas klubas, tačiau nė vienas negali pažadėti tokių išskirtinių sąlygų kaip „Žalgiris“, o pagal ispaniškas taisykles jis net negalėtų iškart užimti pagrindinio trenerio posto nepadirbęs asistentu.
Tad Š.Jasikevičius su Kauno klubo vadovais galės ramiai susitelkti dar vienam Eurolygos sezonui ir lipdyti naują komandą mokydamiesi iš padarytų klaidų.
5. Ar Lietuvos krepšinio federacijos vadovo poste A.Sabonį pakeis R.Milašius? LR prognozė: taip (tikimybė – 60 proc.).
Nuo 2011 metų spalio Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vairą laikantis 55 metų Arvydas Sabonis privalės užleisti postą naujam vadovui. Mat LKF įstatuose numatyta, kad prezidentas gali vadovauti tik dvi kadencijas, tad po Tokijo olimpiados laukia rimti rinkimai.
Pagrindiniu kandidatu perimti LKF vadovo pareigas iš A.Sabonio yra įvardijamas LKL prezidentas 62-ejų Remigijus Milašius.
Tačiau kol kas jis viešai nerengia rinkimų kampanijos ir garsiai apie savo ketinimus nekalba. Vis dėlto verslininko ir krepšinio vadovo aplinka yra įsitikinusi, kad R.Milašius galiausiai iškels savo kandidatūrą.
Į LKF prezidento postą ranka nemoja ir dabartinis LKF Trenerių asociacijos vadovas, 1997-ųjų Europos čempionių ekipos strategas 60-metis Vydas Gedvilas. Jis į savo komandą bando prisivilioti ir buvusį LKF generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną.
Kaune taip pat sklando kalbos apie dar du galimus kandidatus, susijusius su „Žalgirio“ klubu. Užkulisiuose baksnojama į „Žalgirio“ sporto direktorių 39-erių Robertą Javtoką, taip pat kalbama, kad rinkimuose išnirs vis dar sportuojančio 35-erių Pauliaus Jankūno, kuris dėl darbų LKF galėtų po šio sezono ir baigti krepšininko karjerą, kandidatūra.
Tačiau šalies krepšinio bendruomenė – ne tik „Žalgiris“, todėl labiau tikėtina, kad bus pasirinkta vienijanti figūra, nors Kauno įtaka išliks didžiulė.
6. Ar salės futbolo čempionate namuose Lietuvos rinktinė pelnys bent tašką? LR prognozė: taip (tikimybė – 55 proc.).
Šiais metais svarbiausias sporto renginys Lietuvoje bus po 24 metų pertraukos į Europą sugrįžtančios pasaulio salės futbolo pirmenybės, kuriose žais 24 rinktinės.
2018 metais Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) tarybos posėdyje 37 delegatai balsavo už tai, kad devintasis planetos salės futbolo čempionatas 2020-ųjų rudenį vyktų Lietuvoje. Mūsų valstybe patikėję pasaulio futbolo valdininkai tada į šalį nustūmė kur kas turtingesnes pretendentes – Iraną, Naująją Zelandiją ir Japoniją.
„Turime visą infrastruktūrą, tačiau laukia labai didelis darbas“, – taip FIFA taryboje tuomet kalbėjo buvęs garsus futbolininkas Tomas Danilevičius, vėliau tapęs Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentu.
Turnyro biudžetas – apie 10 mln. eurų, iš jų 7,5 mln. skirs FIFA. Varžybos vyks rugsėjo 12–spalio 4 d. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Lietuva jame dalyvaus kaip šeimininkė ir traukiant burtus iškart bus paskirta į A grupę kaip pirmasis numeris. Tai reiškia, kad lietuviai išvengs galingiausių pirmojo krepšelio ekipų.
Šiuo metu žinoma tik viena galima lietuvių varžovė – Okeanijoje atranką laimėjusi Saliamono Salų ekipa, o kituose žemynuose atranka baigsis tik balandį.
Šiuo metu planetos salės futbolo reitinge mūsų šalis užima 87-ąją vietą tarp 114 valstybių.
Artėjant čempionatui LFF iniciatyva rinktinės kandidatai buvo suburti Kaune į vieną komandą, tačiau rezultatai nebuvo įspūdingi: kontrolinės rungtynės su Andora baigėsi 1:4 ir 8:5, o Baltijos taurės turnyre po pergalės 3:0 prieš Estiją buvo 2:5 pralaimėta Latvijai. Sausio pabaigoje lietuviai namuose žais 2022 m. Europos čempionato atrankos rungtynes su Šiaurės Airija, Turkija ir Vengrija.
7. Ar Lietuvos futbolo rinktinė šiemet iškovos nors vieną pergalę? LR prognozė – taip (tikimybė – 60 proc.).
Prie Lietuvos futbolo rinktinės vairo dar bent metams lieka Valdas Urbonas, kuris ėmė vadovauti komandai nuo 2019-ųjų kovo. 52-ejų treneriui pirmieji metai buvo sunkūs: 2020 m. Europos čempionato atrankoje per 8 rungtynes pavyko surinkti tik tašką.
Vis dėlto metai baigėsi optimistine gaida, kai per kontrolines rungtynes Vilniuje lietuviai 1:0 nugalėjo Naujosios Zelandijos komandą.
Tai buvo pirmoji Lietuvos rinktinės pergalė per pastarąsias 20 rungtynių nuo 2018-ųjų kovo, kai svečiuose buvo įveikta Armėnija (1:0). Oficialiose varžybose nepavyksta laimėti nuo 2016 metų spalio, kai Vilniuje 2:0 buvo įveikta Malta.
Šiais metais V.Urbono auklėtinių laukia itin karštas ruduo, kai per tris mėnesius teks sužaisti šešerias antrojo UEFA Tautų lygos turnyro rungtynes trečiojoje C pakopoje.
Varžybų burtai bus ištraukti kovo 3-iąją, varžovėmis taps po vieną ekipą iš pirmojo (Graikija, Albanija, Juodkalnija, Gruzija), antrojo (Šiaurės Makedonija, Kosovas, Baltarusija, Kipras) ir ketvirtojo (Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Moldova) krepšelių.
Akivaizdu, kad gresia dar vienas Balkanų katilas arba buvusių SSRS respublikų iššūkis, tačiau V.Urbonas teigia, jog jam jau pavyko atsirinkti komandos branduolį ir sudėlioti akcentus.
Tai nebus vienintelės rungtynės: gegužę vyks kova su Latvija ir Estija dėl Baltijos taurės, o prieš Europos čempionato finalinį etapą, kuris prasidės birželio 12-ąją, galima sulaukti kvietimo sužaisti kontrolinį mačą su kuria nors turnyro dalyve.
8. Ar Marijampolės „Sūduva“ taps A lygos čempione ketvirtąjį kartą iš eilės? LR prognozė: ne (tikimybė – 55 proc.).
Lietuvos futbolo A lygoje pastaraisiais metais tapo įprasta, kad dominuojanti komanda titulus skina bent kelis sezonus iš eilės. Penkerius metus nenugalimas buvo dabar jau neegzistuojantis Panevėžio „Ekranas“, vėliau keturis kartus iš eilės triumfavo Vilniaus „Žalgiris“, o dabar tris sezonus nepralenkiama buvo Marijampolės „Sūduva“.
Bet šį tarpsezonį marijampoliečiai prarado pagrindinį pergalių kalvį – trenerį iš Kazachstano Vladimirą Čeburiną. Sudėtis buvo pritaikyta jo žaidimo schemai ir taktikai, o tai apsunkino naujo stratego paieškas.
V.Čeburinas turėjo didžiulį autoritetą, tad jį pakeisti sunku. Panašaus pajėgumo trenerių Lietuvoje nėra, o skambūs įrašai užsienio specialistų biografijose negarantuoja sėkmės.
Pastaraisiais metais A lygoje mažai kas sudarydavo konkurenciją „Sūduvai“ – vienintelis Vilniaus „Žalgiris“ galėdavo mesti iššūkį.
Nors dėl nepelnomų titulų „Žalgirio“ biudžetas kiek susitraukė, atsikratęs brangių ir nepasiteisinusių užsieniečių Vilniaus klubas neturėtų jausti pinigų stygiaus rinkdamas ekipą naujam sezonui.
Jei „Žalgiris“ suras tinkamą trenerį, kuris tinkamai susidėlios komandos sudėtį, sostinės klubas turės puikią galimybę pasinaudoti permainomis Marijampolėje ir nutraukti „Sūduvos“ dominavimą A lygoje.
9. Ar Dakaro ralyje Saudo Arabijoje kuris nors iš lietuvių ekipažų pateks į dešimtuką? LR prognozė – ne (tikimybė – 60 proc.).
Dakaro dykumų ralis šiemet keliasi iš Pietų Amerikos į Saudo Arabiją, o jame dalyvaus net šeši ekipažai iš Lietuvos – sausio 5-ąją startuos penki automobiliai ir vienas motociklas.
Didėjantis lietuvių būrys kelia ir didesnius lūkesčius – galbūt šiemet kuriam nors iš automobilių po 12 dienų kovos pavyks atsidurti išsvajotame dešimtuke?
Pernai Benediktui Vanagui su šturmanu lenku Sebastianu Rozwadowskiu iki „Top 10“ trūko vos 5 sekundžių, o Vaidotas Žala su Sauliumi Jurgelėnu užėmė 12-ąją vietą.
Prieš šių metų ralį B.Vanagas užsuko tikrą detektyvą: iš pradžių jį paliko pagrindinis rėmėjas, bet pavyko rasti naują, o prieš pat Naujuosius ligoninėje dėl viruso atsidūrė šturmanas S.Rozwadowskis ir jau skambant 2020-uosius skelbiančio laikrodžio dūžiams jį pakeitė portugalas Filipe Palmeiro, kuris pernai su čiliečiu Borisu Garafuliciumi užėmė 8-ąją vietą.
Vis dėlto sunku tikėtis, kad naujas duetas susiderins vos per kelias dienas, todėl šiemet lietuvių favoritu laikomas brangų ir galingą „Mini“ automobilį įsigijęs V.Žalos ekipažas.
Patyrę lietuviai bus vieni lyderių tarp savo lygio komandų, tačiau prilygti daug geriau aprūpintoms gamyklų komandoms bus sudėtinga.
Dakaro ralyje šiemet dar startuos Gintas Petrus ir Tomas Jančys bei Edvinas Juškauskas ir Aisvydas Paliukėnas, taip pat motociklininkas Arūnas Gelažninkas, kuris pernai užėmė 24-ąją vietą.
10. Ar D.Gudzinevičiūtė bus perrinkta LTOK prezidente trečiajai kadencijai? LR prognozė: taip (tikimybė – 95 proc.).
Tradiciškai po vasaros olimpinių žaidynių renkama nauja Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovybė ketverių metų kadencijai. Šių metų pabaigoje LTOK nariai irgi rinksis į Generalinės asamblėjos ataskaitos ir rinkimų sesiją, kad išrinktų ir naująjį prezidentą.
Vienintelė reali kandidatė toliau eiti šias pareigas yra 54-erių buvusi šaulė olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė, kuri per antrąją kadenciją dar labiau sustiprino savo pozicijas.
2018 metais ji tapo Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) nare. Lietuvė buvo išrinkta kaip individuali narė, o tai žada jai puikią tarptautinę karjerą iki 70 metų.
D.Gudzinevičiūtė teoriškai galėtų nuspręsti siekti dar didesnės tarptautinės karjeros, tačiau šiuo metu jai dar reikia laiko labiau įsitvirtinti pasaulio olimpiniame judėjime.
IOC narystė niekaip neriboja D.Gudzinevičiūtės veiklos Lietuvoje, todėl nėra jokių priežasčių jai palikti LTOK vadovo postą. Net jeigu rezultatai Tokijo olimpinėse žaidynėse būtų gėdingi, tai būtų tik priežastis opozicijai pašūkauti, nes pati D.Gudzinevičiūtė ne kartą griežtai kritikavo sporto reformą ir perspėjo dėl nuopuolio.
2016 metais per rinkimus D.Gudzinevičiūtė neturėjo konkurentų ir gavo 56 iš 59 balsų. Panašaus rezultato galima tikėtis ir šiemet, nes pagal LTOK įstatus kandidatas į LTOK vadovus negali ateiti „iš gatvės“ – privalo 4 metus būti LTOK narys arba organizacijos atstovas 4 sesijose iš eilės.
