Vienas geriausių šalies boksininkų savo olimpinės svajonės neveja šalin ir dar kartą pabandys ją įgyvendinti. Pasaulio čempionate 30-metis T.Tamašauskas pateko tarp 16-os geriausiųjų ir užėmė 9-ąją vietą. Toks rezultatas leidžia dairytis į į Tokijo olimpines žaidynes, mat jose kovos 16-a stipriausių pasaulio boksininkų.
Tačiau dabar daugelio akys krypsta į JAV, o T.Tamašauskas istorinius įvykius Niujorke stebės gyvai.
Ansktyvą sekmadienio rytą Lietuvos kovinio sporto gerbėjai turės galimybę išvysti istorinę profesionalų bokso dvikovą: 31-erių kovotojas Egidijus Kavaliauskas Niujorke mes iššūkį 32-iejų amerikiečiui Terence'ui Crawfordui. Dvikova dėl WBO pusvidutinio svorio kategorijos pasaulio čempiono diržo Niujorko „Madison Square Garden“ arenoje turėtų prasidėti sekmadienį, 5.30 val. Lietuvos laiku.
T.Tamašauskas su lrytas.lt pasidalino savo mintimis apie olimpinę svajonę, istorinį E.Kavaliausko mūšį bei save profesionalų bokse.
– Kaip vertinate savo praėjusį sezoną?, – buvo paklausta T.Tamašausko.
– Sezonas buvo vienas iš geresnių, bet ne pats geriausias. Esu pasaulio čempionate 9-ąją vietą užėmęs ir 2013 metais. Tais metais dar ir universiados prizininku tapau.
– Kiti metai olimpiniai. Kokios viltys dedamos patekti į Tokijo olimpines žaidynes?
– Pasaulio čempionate patekau į 16-uką stipriausiųjų, o olimpinėse žaidynėse būtent tiek ir kovoja. Tad mintys tikrai optimistinės. Tikėsimės ten papulti ir toks yra planas.
Bus du olimpiniai atrankos turnyrai. Vienas bus skirtas Europos šalims ir mano svorio kategorijoje išdalins keturis kelialapius. Kitame atrankos turnyre grumsis sportininkai iš viso pasaulio ir ten bus dalinami dar trys olimpiniai kelialapiai. Tad dėl trečiosios vietos reikės dar papildomai boksuotis.
Manau, kad Europai skirtoje atrankoje būtų paprasčiau, bet pasaulyje gali nebūti visų lyderių, kurie jau turės kelialapius.
– Tai būtų jau ne pirmas jūsų bandymas patekti į olimpines žaidynes.
– Praeitą kartą man pritrūko dviejų pergalių.
– Ar galite palyginti save, kaip boksininką dabar ir koks buvote prieš ketverius metus?
– Iš tikrųjų tai bokse keičiasi kartos. Ateina daug jaunų sportininkų, o aš jau esu priskiriamas prie veteranų. Tačiau manau, kad patirtis bokse yra didelis koziris ir ji gali turėti didelę įtaką.
Taip jau susiklostę, kad ilgą laiką sportavau vienas, o dabar turiu trenerį Vitalijų Vasiljevą, su kuriuo kartu dirbame. Dirbant individualiai su treneriu gauni pakankamai dėmesio.
Dabartinis treneris, galima sakyti, yra privatus, treniruoja tik mane, tačiau jis už tai negauna jokio atlygio. Kartais varžybose sekunduoja ir kitiems rinktinės nariams ar veža juos į varžybas. Kartą kelis rinktinės narius net gi savo automobiliu vežė į varžybas Latvijoje, nors aš ten pats nedalyvavau.
Du kartus buvome Baltarusijoje, kai jis sekundavo rinktinei, o į pasaulio čempionatą Jekaterinburge jis vyko savo lėšomis. Gaila, bet kaip matėme federacijos apdovanojimuose jis pagerbtas nebuvo.
– Ar kažkas keitėsi jūsų treniruotėse, kaip pradėjote dirbti su treneriu?
– Taip. Mes labai daug analizuojame, dirbame pagal treniruočių planą, kas man buvo naujovė ir tą matęs buvau tik studijų metu. Analizuojame varžovus, žiūrime jų kovų vaizdo įrašus. Stebime ir savo varžovus, ir geriausius pasaulio boksininkus.
– Praėjusią savaitę kaip tik kovėsi Andy Ruizas ir Anthony Joshua. Kokį įspūdį paliko ta kova?
– A.Joshua labai protingai kovojo. Jis kažkiek yra karštakošis, linkęs veltis į vidutinę, artimą kovą. Tas jam yra neparanku kovojant su A.Ruizu, ką mes matėme ir pirmoje jų kovoje. Šitoje kovoje irgi buvo panašių momentų, bet kai A.Joshua boksuodavosi išnaudodamas savo ūgį, tai A.Ruizas neturėjo progų laimėti. Aš tikėjausi, kad A.Joshua laimės, nors kartais imi sirgti už tą, kuris santykinai yra silpnesnis.
– Sekmadienio naktį laukia istorinė Egidijaus Kavaliausko dvikova. Kokios būtų prognozės?
– Na, pagal lažybų prognozes, tai favoritas yra amerikietis varžovas. Tačiau sirgsime už Egidijų, aš pats gyvai stebėsiu tą kovą Niujorke.
– Teko jau gyvai matyti Egidijų dirbantį profesionalų ringe?
– Profesionalų bokse gyvai dar neteko matyti, dabar bus pirmas kartas. Bet mėgėjų tarpe kartu važinėdavome į varžybas.
– Pačiam nedomina pereiti iš mėgėjų bokso ir profesionalų?
– Esu bandęs, bet net negalvojau rimtai. Kartą sutikau, nes buvo kova Vilniuje, formatas buvo labai artimas mėgėjų boksui.
Profesionalus boksas iš esmės Lietuvoje neegzistuoja, reikėtų važiuoti kažkur į užsienį. Arčiausiai būtų Vokietija, Jungtinė Karalystė. Žinoma, JAV būtų geriausia, nes ten yra stipriausi boksininkai. Lietuvoje neturime nei sparingų partnerių ir profesionalų boksas mūsų šalyje nėra išvystytas.
– Vilniuje įkūrėte bokso klubą, tenka pačiam paragauti trenerio atsakomybės. Ar galite palyginti trenerio darbą su sportininko vaidmeniu?
– Iš dalies panašios emocijos einant į ringą. Aš esu padėjęs savo treneriui, kai mes tik susipažinome, ir aš ėjau jau kaip jo treneris į ringo kampą. Atrodo, kad ir tas emocijas vos ne tas pačias jauti, kaip ir būdamas sportininku.
– Kiek dar ketinate tęsti sportininko karjerą?
– Manau, kad viskas priklausys nuo rezultatų olimpiniais metais. Jei atranka susiklostys nesėkmingai, tai vistiek nuo bokso niekur toli nepabėgsiu. Turiu savo klubą. Bet pagyvensim ir pamatysim. Aš apie karjeros pabaigą esu svarstęs jau keletą kartų. Norėjau baigti po nesėkmingos atrankos į Rio de Žaneiro olimpines. Tada pusę metų nesportavau. Buvo apmąstymų ir praėjusiais metais po Lietuvos čempionate. Susidėjo ir patirtos traumos.
Tačiau nusprendžiau toliau sportuoti ir ta olimpinė svajonė tempia į priekį. Pereiti į profesionalų boksą ir negaliu, nes turėčiau per daug viską palikti Lietuvoje. Reikėtų važiuoti svetur.
