Lietuvių rezultatai
Dohoje vykusiame 17-ajame pasaulio čempionate startavo vienuolika Lietuvos lengvaatlečių. Geriausiai pasirodė Marius Žiūkas, kuris 20 km ėjimo varžybose užėmė 11-ąją vietą. Į disko metimo varžybų finalą pateko čempiono vardą gynęs Andrius Gudžius, bet finale jis neaplenkė nė vieno varžovo ir užėmė 12-ąją vietą.
Kiti metikai ir šuolininkai iš kovos dėl medalių pasitraukė atrankoje. Trišuolininkė Dovilė Kilty užėmė 14-ąją vietą, šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas – 21-ąją, ieties metikas Edis Matusevičius, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė ir trišuolininkė Diana Zagainova – 22-ąją, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė – 23-iąją.
50 km ėjimo varžybose Arturas Mastianica finišavo 15-as, 20 km ėjimo varžybose Živilė Vaiciukevičiūtė užėmė 23-iąją vietą, maratono bėgikė Monika Bytautienė nuotolio nebaigė.
Čempionate nestartavo nė vienas mūsų šalies stadiono bėgikas.
Vietų įskaita
Pasaulio čempionate skaičiuojama ne vien medalių, bet ir vietų įskaita. Joje taškai skiriami už 1-8 vietas.
Taškų įskaitoje įtikinamai nugalėjo JAV (310 taškų), aplenkusi Keniją (122), Jamaiką (115), Kiniją (99) ir Etiopiją (83). Tarp Europos šalių daugiausiai taškų surinko Didžioji Britanija (82), bendroje lentelėje užėmusi šeštąją vietą. Iškart už britų rikiavosi Vokietija (69) ir Lenkija (56).
Beje, šiais metais vykusiame Europos komandų čempionate nugalėjo Lenkija, antrąją vietą užėmė Vokietija, trečiąją – Prancūzija. Tuo tarpu Didžioji Britanija buvo tik penkta.
Iš viso pasaulio čempionato taškų įskaitoje klasifikuotos 68 šalys. Po 1 tašką už rungtyse užimtas aštuntąsias vietas gavo Beninas, Malaizija ir Korėjos LDR.
Taškus iškovojo 30 Europos šalių. Šioje lentelėje nėra ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos. Tuo tarpu Estija, kuriai du sidabro medalius iškovojo dešimtkovininkas Maicelis Uibo ir ieties metikas Magnusas Kirtas, užėmė 25-ąją vietą.
15-ąją vietą užėmė Baltarusija. Įdomu, kad baltarusiai nelaimėjo nė vieno medalio, tačiau net aštuoni šios šalies sportininkai pateko į geriausiųjų aštuonetus.
Medalių įskaita
Medalių įskaitoje irgi aiškiai pirmavo JAV, kurios sportininkai laimėjo 14 aukso, 11 sidabro ir 4 bronzos apdovanojimus.
Kitos šalys atsiliko labai ženkliai. Kenijos lengvaatlečiai iškovojo 5 aukso, 2 sidabro ir 4 bronzos medalius, Jamaikos – 3 aukso, 5 sidabro ir 4 bronzos, Kinijos – 3 aukso, 3 sidarbo ir 3 bronzos.
Aukso medalius laimėjo 20 šalių sportininkai, neskaičiuojant Rusijos lengvaatlečių, kurie negali atstovauti savo šaliai. Be jau paminėtų šalių, po du kartus aukščiausiai kilo Etiopijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Japonijos, Nyderlandų ir Ugandos vėliavos, po kartą – Lenkijos, Bahreino, Kubos, Švedijos, Bahamų Salų, Kataro, Australijos, Grenados, Norvegijos ir Venesuelos.
Iš viso medalių lentelėje yra 43 šalių pavadinimai. Sportininkai pasaulio čempionate išsidalino 49 medalių komplektus.
Lietuvos praeitis
Nuo tada, kai Lietuva tapo savarankiška IAAF nare, mūsų šalies sportininkai dalyvavo keturiolikoje pasaulio čempionatų. Tik per tris čempionatus nė vienas Lietuvos lengvaatletis nepateko į geriausiųjų aštuonetus. Prasčiausiai buvo pasirodyta 1993, 2013 ir 2019 metais.
Nepriklausomos Lietuvos lengvaatlečiai iškovojo šešis pasaulio pirmenybių medalius. Liūto dalį į šalies kraitį sudėjo disko metikas Virgilijus Alekna.
Jis dukart tapo pasaulio čempionu (2003 ir 2005 m.) ir dukart – vicečempionu (1997 ir 2001 m.). Vienintelį lietuvių bronzos medalį 1997 metais iškovojo septynkovininkė Remigija Nazarovienė, o aukso atsargas 2017 metais papildė disko metikas Andrius Gudžius.
Nelaimingiausia Lietuvos lengvaatlete galima vadinti septynkovininkę Austrą Skujytę. Ji net keturis kartus pateko į geriausiųjų aštuonetą, bet nė sykio neužkopė ant pasaulio pirmenybių garbės pakylos.
Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1983 metų. Prieš atkuriant Nepriklausomybę lietuviai varžėsi dviejuose pasaulio čempionatuose, kuriuose atstovavo SSRS. 1983 metais į Helsinkį keliavo dvi sportininkės, 1987 metais į Romą – trys sportininkai.
Iš pirmojo čempionato su sidabro medaliais grįžo bėgikė Ana Ambrazienė (400 m su barjerais) ir disko metikė Galina Murašova. Antrajame čempionate lietuviai medalių neiškovojo, bet visi trys sportininkai (A.Ambrazienė bei disko metikai Romas Ubartas ir Vaclovas Kidykas) pateko į pirmąjį aštuonetą.
1991 metais – jau atkūrus šalies Nepriklausomybę, bet Lietuvai dar nesusigrąžinus visų tarptautinių teisių – pasaulio lengvosios atletikos čempionate lietuviai nedalyvavo.
