Į finalą patekti mūsiškėms nepavyko – D. Zagainova užėmė 22-ąją vietą (13 m 64 cm), o D. Kilty – 14-ąją (14 m 9 cm). Pastarąją nuo geriausių 12-uko skyrė vos trys centimetrai.
14-ąją vietą užėmusi D. Kilty pasaulio čempionate Dohoje pasirodė geriausiai iš Lietuvos lengvaatlečių moterų.
„Man ši vieta skamba labai blogai. Norėjau būti dvyliktuke, būti finale ir esu įsitikinusi, kad galėjau ten atsidurti. „Top-16“ pasaulyje nėra labai blogai, bet žinau savo galimybes, todėl esu nusivylusi, – liūdnai dėstė D. Kilty. – Sezoną vertinu labai gerai, nes net nepamenu kiek kartų įveikiau 14 metrų ribą ir asmeninį rekordą gerinau keturis kartus. Sezonas geras, išskyrus šias varžybas, jas vertinu labai prastai“.
Pirmu bandymu D. Kilty nušoko 14 m 1 cm, antru – 14 m 9 cm ir kurį laiką jos pavardė figūravo geriausiųjų 12-uke. Vis dėlto prieš trečią bandymą jau buvo aišku, kad norint varžytis finale lietuvei reikės dar pagerinti rezultatą. Trečiasis šuolis buvo nesėkmingas – 12 m 62 cm.
„Prieš trečia bandymą galvojau apie kvalifikacinį normatyvą. Stengiausi nušokti 14,30 m, galvojau, kaip atlikti šuolį, bet pritrūko sportinės sėkmės“, – mintis prieš lemiamą bandymą prisiminė Anglijoje gyvenanti D. Kilty.
Pasaulio lengvosios atletikos čempionate ji dalyvavo trečią kartą. 2015 metais Kinijoje buvo 19-a (13 m 58 cm), prieš dvejus metus Anglijoje – 15-a (13 m 97 cm).
„Visi trys mano čempionatai labai skirtingi. Pirmas buvo toks kaip apšilimas po Europos iki 23 metų čempionato, antras – po motinystės atostogų, tada buvo šokas grįžti į didelę publiką. Dabar jaučiuosi labiau patyrusi, labiau savimi pasitikiu. Ketvirtas nemeluos“, – šyptelėjo D. Kilty.
Lietuvos trišuolininkė visą sezoną demonstravo stabilius rezultatus, asmeninius rekordus gerino birželį, liepą ir rugpjūtį. Tuo tarpu D. Zagainova taikė kitą taktiką ir norėjo pasiekti du sportinės formos pikus – per Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionatą, kuriame iškovojo auksą, bei planetos pirmenybes.
„Nepadariau to, ką norėjau padaryti, todėl negaliu pasakyti, kad džiaugiuosi (tokiu debiutu). Turiu žiūrėti į viską realiai, man buvo labai ilgas sezonas ir negaliu pasakyti, kodėl tai įvyko, ar dėl nuovargio, ar dėl techninių klaidų, momentų, kuriuos analizuosiu su treneriais. Tikslas ir noras buvo patekti į finalą, bet man nepavyko to padaryti“, – komentavo D. Zagainova.
Lengvaatletė šiemet ne tik iškovojo auksą Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate, bet ir pasiekė Lietuvos rekordą (14 m 43 cm) bei įvykdė Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą.
„Mano pagrindinis startas buvo Europos iki 23 metų čempionatas ir kai likus 10 dienų iki jo įvykdžiau normatyvą ir į Tokijo olimpiadą, ir į pasaulio čempionatą, pradėjome apie jį galvoti. Tai buvo iššūkis tiek man, tiek visai komandai. Negaliu pasakyti, kad jaučiuosi blogai, kad man kažką skauda – viskas yra gerai. Yra ne fizinis, bet psichologinis nuovargis. Manau, kad man pritrūko laiko, nes siekiant antro formos piko reikėjo vėl uždirbti ir atsigauti“, – spėliojo D. Zagainova.
Kol kas aukščiausia Lietuvos lengvaatlečių pozicija Dohoje – 12-oji Andriaus Gudžiaus vieta disko metimo finale. Startai pasaulio čempionate dar laukia ėjiko Mariaus Žiūko bei ieties metiko Edžio Matusevičiaus.
