„Nieko ten nėra – kraustomasi buvo per pastarąją savaitę ir rugsėjo 30-ąją jau viskas baigta: visos departamento durys uždarytos. Žinoma, liko keli kabinetai, kur žmones susirenka savo daiktus, bet iš esmės jau nieko čia nėra. Valdžia išsivaikščiojo“, – tikino Žemaitės gatvėje esančio pastato įėjimą į buvusį KKSD saugojantis apsaugos darbuotojas.
Prieš beveik 45 metus pastatytą penkių aukštų namą Žemaitės gatvėje „okupavo“ tuometinis LSSR Valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas, kuris 1990-siais atgimė jau į Kūno kultūros ir sporto departamentą.
Dviejuose aukštuose, daugiau kaip 2700 kvadratinių metrų ploto kabinetuose, pastaruosius 29 metus buvo sprendžiami svarbiausi šalies sporto reikalai, o jo koridoriais vaikščiojo beveik visos šalies sporto žvaigždės.
Tačiau dabar 33 departamento darbuotojai, dirbę pastaruosius penketą metų KKSD, sprendžia kur kas gyvenimiškus reikalus – vieniems tai laikas ieškotis naujos darbovietės, o keturi iš jų paskubomis kraustosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.
Ten pat turėtų atkeliauti ir dar 11 darbuotojų, kurie spręstų šalies sporto kryptį ministerijoje, tačiau pasiūlymų didžioji dalis atleistųjų dar neturi.
Pastatas ne tuščias
Kraustymosi ir lengvosios atletikos maniežo remonto vajus Žemaitės gatvėje vis dar apeina apie 26 šalies sporto organizacijas, kurios buvusiame KKSD pastate panaudos sutartimi turi galimybę nuomotis patalpas net iki 2021 metų pabaigos.
Spalio 1-ąją didžioji dalis dar neišprašytų iš pastato organizacijų yra gavusios elektroninius laiškus, kuriuose teigiama, kad buvusio KKSD turto valdymo funkcijas perima Lietuvos sporto centras, kuris po savo sparnu priglaus ne tik Žemaitės gatvėje esantį pastatą, bet ir pastaruoju metu rekonstruojamą lengvosios atletikos maniežą.
Vilniaus lengvaatlečių ir kitų sporto šakų atstovų meka dabar yra tiesiog išdraskyta, be dalies langų ir vargu ar sportininkai į jį sugebės sugrįžti į iki šalnų. Ir net iki Kalėdų.
„Departamento neliko. Sakysime, dar yra tam tikra sporto salelė šiame pastate – kelios federacijos, asociacijos, tačiau kuo toliau, tuo labiau yra draskomas tas sporto branduolys. Esu įsitikinęs, kad po 2021 metų mus išvarius, išsibėgiojus federacijoms po savo kampus, neliks pačios sporto strategijos, nes susikalbėti nebus tarpusavyje įmanoma, nebus įmanoma surinkti visus į vieną kumštį.
Iki tų reformų buvo labai viskas aišku – reikia kažką suderinti, federacijos čia pat, per departamento aukštus praeini – su visais viską išsiaiškini“, – kalbėjo Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas.
Be riedulininkų patalpas buvusiame KKSD pastate dar 25 organizacijos – Moksleivių krepšinio lyga, Lietuvos sporto federacijų asociacija, šiuolaikinės penkiakovės, irklavimo, bokso, imtynių, tinklinio, sambo, žirginio sporto, stalo teniso federacijos, Sekmadienio futbolo lyga, asociacija „Sportas visiems“, rankinio teisėjų asociacija ir kitos.
Kainos kandžiojasi
Kiek ilgai dar Žemaitės gatvės pastatas bus vadinamas sporto tvirtove, nė vienas iš buvusiame KKSD vis dar dirbantis sporto vadovas atsakyti negali.
„Kiek teko girdėti, Lietuvos sporto centras čia karaliaus galbūt tik iki 2021 metų, kai baigsis visos įmanomos sutartys, o po to pastatas su aplink esančia žeme bus atiduotas valstybės nuosavybę valdančiam Turto bankui. Ką darysime? Kelsimės iš čia. Tai kad ir taip čia jau sportas miršta“, – tikino ilgametis Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas.
Turėti kambarį ar du šiame pastate organizacijai ar federacijai nėra jau toks pigus malonumas.
„Žolės riedulininkai turi du kambarius, kurių bendras plotas sudaro apie 30 kvadratinių metrų – turime sumokėti 400 eurų mokestį žiemą. Kai būsime išprašomi, galvosime nuomotis patalpas arčiau savo savo turimo aikštyno Šeškinėje“, – kalbėjo L.Čaikauskas.
