850 – tiek klasių užsiregistravo į „Olimpinį mėnesį“. Tai yra 30 procentų daugiau nei prieš metus, kuomet projektas vadinosi „Olimpine savaite“. Projekte dalyvaus klasės iš 165 skirtingų miestų ir miestelių.
Pirmąją „Olimpinio mėnesio“ savaitę pradinių klasių pedagogai akcentuos fizinį aktyvumą, antrąją – sveiką mitybą, trečiąją – vaikų gerovę, o paskutinę, ketvirtąją, bandys atitraukti vaikus nuo telefonų, planšečių ir kompiuterių monitorių.
Projekto metu pradinukus savo vizitais nustebins bent keli Tokijo olimpinėms žaidynėms besiruošiantys Lietuvos sportininkai. Vienas jų – kanojininkas, pasaulio čempionas Henrikas Žustautas. LTeam komandos narys papasakojo apie vaikystėje išbandytas sporto šakas, santykį su tėčio planšete bei dvigubą mėsainį prieš startą.
– Ar tiesa, kad kanoją irkluojate nuo pirmos klasės ir tik todėl esate čempionas?
– Ne. Pradėjau irkluoti tik septintoje klasėje. Mano sporto šaka yra tokia, kurią dažniausiai pradedame sportuoti vėliau. Išbandome krepšinį, futbolą, gimnastiką, šachmatus, plaukimą, karate ir tik tada atrandame kanoją. Bet kas žino, jei būčiau pradėjęs irkluoti kanoją pirmoje klasėje, gal jau bučiau septynis kartus pasaulio čempionas?!
– Kiek šansų, kad trečiokas, pirmą kartą įlipęs į kanoją, neįgrius į vandenį? Kiek metų buvo jums, kai pirmą kartą įlipote į kanoją? Kiek kartų per pirmą treniruočių mėnesį apsivertėte?
– Trečiokui, pirmą kartą įlupusiam į kanoją, beveik nėra šansų neįgriūti į vandenį. Nebent valtį laiko treneris arba prie jos pritaisytumėme pagalbinius plūdurus, kaip dviračiams pagalbinius ratukus.
Kai pirmą kartą įlipau į kanoją, man buvo 13 metų. Žinoma, išsimaudžiau. Atsimenu, pabandžiau greičiau pairkluoti ir apsiverčiau. Bet man tai labai patiko, nes atsirado galimybė išsimaudyti karštą dieną. Vėliau tapau atsargesnis, bet dar penkis kartus tikrai panėriau.
– Kokias sporto šakas, kokius būrelius lankėte, kai buvote pradinukas?
– Esu išbandęs, ko gero, visas sporto šakas, buvau net dizaineris. Esu bandęs šachmatus, bet pirmose varžybose pralaimėjau mergaitei. Man tai labai nepatiko, todėl nusprendžiau nebežaisti. Lankiau futbolą, bet čia irgi atsitiko nelaimė: palankiau dvi treniruotes, neišgirdau, kur vyks trečioji, nenuėjau į ją, tuo mano futbolininko karjera ir baigėsi.
Nuo pirmos klasės kieme žaidžiau krepšinį, kai turiu laisvo laiko, jį dar ir dabar pažaidžiu. Net dizaino būrelį lankiau, kūrėme rūbus, vėliau juos pristatydavome.
Labai džiaugiuosi, kad tiek daug išbandžiau, nes tik pabandęs supranti, patinka tau ta veikla ar ne, gali joje ką nors pasiekti, ar geriau ieškoti kitos.
– Kodėl esate kanojų irklavimo, o ne, tarkim, teniso, golfo ar plaukimo čempionas?
– Man atrodo, kad kanojos irklavimas yra tobula sporto šaka. Viskas vyksta lauke, gryname ore, ant ežero. Pagrindinis sezonas vyksta vasarą, po treniruotės galima išsimaudyti, atsigaivinti.
Tai fiziškai aktyvus sportas, stiprinantis kūną ir valią. Žiemą sportuojame salėje arba, jei kalbame apie profesionalus, vykstame į šiltus kraštus. Visi sportininkai tarpusavyje yra draugiški net iš skirtingų miestų ar šalių.
– Koks vaikas buvote mokykloje, kuomet lankėte pradines klases?
– Buvau ne pats geriausias mokinys, nemėgau ruošti pamokų, bet per pamokas buvau ramus, draugiškas.
– Ar tai reiškia, kad čempionui nebūtina būti moksliuku?
– Moksliukai yra gerai. Skaityti knygas, semtis žinių, tobulėti reikia visiems, pradedant pradinukais, baigiant čempionais. Sakyčiau, čempionas turi būti protingas.
Sportui taip pat reikia labai daug žinių. Reikia pažinoti savo organizmą, raumenis, žinoti, kiek ir kokio krūvio jie gali atlaikyti, kaip juos pailsinti ar papildyti vitaminais. Tad reikia mokytis ir viskas, ką išmokstame, gali būti pritaikyta ne tik sporte, bet ir gyvenime.
– Jūsų labai dideli raumenys. Ar žiūrėdamas į telefoną, žaisdamas žaidimus tėčio planšetėje ir nelankydamas treniruočių vis tiek taptumėte pasaulio čempionu?
– Tokiu atveju tapčiau nebent kompiuterinių žaidimų žaidėju. Norint tapti bet kurios sporto šakos čempionu ar geriausiu bet kurioje kitoje srityje, reikia labai tikslingai siekti užsibrėžto tikslo. Reikia norėti, reikia stengtis, reikia klausyti trenerio ir netaupyti savęs treniruotėse.
– Kaip pakistų jūsų rezultatas, jei prieš startą suvalgytumėte du dvigubus mėsainius su sūriu ir didelę bulvyčių porciją? Kokius sveikus pietus rekomenduotumėte pradinukams?
– Dar neteko to pabandyti, turbūt ir nebandysiu. Manau, būtų labai prastai. Turbūt distancijos viduryje sustočiau ir finišuočiau paskutinis, nes maistas sporte yra labai svarbus, o toks, kokį pasiūlėte, energijos nesuteikia. Savo jauniesiems bičiuliams, pradinukams, rekomenduočiau pietums suvalgyti vištienos kepsnį su ryžiais bei daug daržovių, viską pasiskaninti prinokusiais vaisiais.
Projektas „Olimpinis mėnuo“ vyks rugsėjo 30 – spalio 27 dienomis. Jo tikslas – bendradarbiaujant su pedagogais, padėti pradinukams atrasti sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą, kaip įtraukią, linksmą ir naudingą veiklą.
Visos klasės, pasibaigus projektui atsiuntusios veiklos ataskaitą, pretenduos laimėti daugiau kaip 20 solidžių prizų – nuo edukacinių veiklų visai klasei baseine, gatvės šokių studijoje ar fechtavimo salėje, iki sportinių rūbų komplektų, bilietų į rungtynes ar išmaniųjų apyrankių.
Sveikos elgsenos skatinimas pradinukams padeda gerinti ne tik jų sveikatą, bet ir mokymosi pasiekimus, o puoselėjamos olimpizmo vertybės neabejotinai prisideda prie vaiko asmenybės ir socialinių įgūdžių formavimo. Tikėtina, kad jauname amžiuje išvystyti tinkami įpročiai teigiamai atsilieps bendrai sveikatos būklei visą gyvenimą.
„Olimpinį mėnesį“ organizuoja LR Sveikatos apsaugos ministerija, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
