„Šių metų sporto fondo dalybų baigtį galima įvardinti vienu žodžiu – laidotuvės, kai belieka tik tylėti matant sporto entuziastų mirtį“, – netuščiažodžiaudamas teigė bene garsiausios sportinės televizijos laidos „Krepšinio pasaulyje“ vedėjas Vidas Mačiulis.
Jo ir dar begalės kitų sporto organizacijų projektai liko už borto, tuo tarpu Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko „valstiečio“ Kęstučio Smirnovo žmonos Gintarės Bubnytės-Smirnovienės vadovaujamas klubas „Audra“ netikėtai po paraiškos peržiūros gavo daugiau kaip 38 tūkst. eurų paramą.
Nemažai kalbų sukėlė ir kiti Sporto rėmimo fondo ekspertų ir komisijos narių sprendimai skirti pinigus autobusų stočiai ir ten statomiems treniruokliams, norintiems dėlioti lego kaladėles, gebantiems sportuoti su dinozaurais, lopšeliams-darželiams ar projektui „Mėgaukitės – moterys žaidžia“. Šiems projektams atiteko tūkstančiai.
Tuo tarpu jau trejus dešimtmečius organizuojamų ir žiemą šimtus sporto gerbėjų sutraukiančių „Snaigės“ slidžių žygių organizatorius Algimantas Jucevičius iš fondo gavo riebią špygą – būtent Vilniaus keliautojų klubo nurašymas ir teigimas, jog tai atgyvena privertė atidžiau pasižiūrėti į naujojo sporto rėmimo fondo veiklą.
„Nė vienas mūsų projektas taip pat nebuvo patvirtintas, o jame ir sporto klausimai ir dabar aktuali priekabiavimo sporte prevencinė programa. Viskas buvo atmesta“, – guodėsi Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovas Rimantas Kveselaitis. Jis tikino, kad po tokių akibrokštų surinko net 28 klubų pasiūlymus kaip keisti per pusmetį tapusio ydingo sporto rėmimo fondo veiklą ir darbą.
Laukia vis daugiau rietenų
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo gyvavimą po naujos ministerijos įsteigimo administruoti perėmusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Centrinė projektų valdymo agentūra problemas su lėšų skirstymu pabandė užglaistyti bravūriškais pareiškimais ir begale nereikalingų skaičių.
Prieš metus Sporto fondas, kuriam buvo skiriamas vos 1 proc. iš akcizo, gauto už parduotą tabaką ir alkoholį, klubams ir sporto organizacijoms dalijo 6,4 mln, eurų, tačiau jau šiemet, padidinus pagal Sporto įstatymo nuostatas dvigubai procentą jau atseikėta 13,2 mln. eurų. Kitąmet pridėjus dar pusę procento fondas išdalins 17 mln. eurų, o po dviejų metų padidėjus procentui iki trijų sporto organizacijos ir visuomeniniai judėjimai dalinsis 21 mln. eurų.
Šnekėta ir apie paraiškų sritis: fiziniam aktyvumo veikloms fondas skyrė 50 proc. lėšų, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui – 20 proc., sporto renginių organizavimui – 15 proc., esamų sporto bazių plėtrai ir remontui – 10 proc. ir kvalifikacijos tobulinimui – 5 proc. lėšų.
„Kuo daugiau pinigų, tuo daugiau problemų ir tuo daugiau skaudulių bus ateityje. Tai parodo šių metų Sporto rėmimo fondo lėšų dalybos, trūksta aiškaus skaidrumo ir viskas paslepiama tik už skambių žodžių.
Kaip gali nežinomi ekspertai būti svarbesni už Komisijos narių sprendimus? Taip ir atsiranda, kad „Snaigės“ žygiai tampa atgyvenos, o tam tikri projektai vėl peržiūrinėjami iš naujo“, – nenoriai kalbėjo R.Kveselaitis.
Paraiška – pasipelnymo šaltinis
Šiemet atsinaujinęs Sporto rėmimo fondas pritraukė rekordinį skaičių paraiškų – beveik 1400.
Tačiau tarp jų buvo ne tik sporto klubai ar su sportu susijusios organizacijos, tačiau ir mažai ką su sporto veikla turintys lopšeliai-darželiai, gimnazijos, asociacijos, kultūros fondai ar sveikatinimo centrai, kurie tiesiog įrašė žodžius „sveikata“ ar prisidengė viską pramušančiu – „sportuojantis“.
„Fonde 62 procentai naujų pareiškėjų: tai yra 766 naujos paraiškos“, – džiaugėsi Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė.
Tačiau net 400 „etatinių“ fondo lėšų prašytojų negavo paramos dėl neva nekokybiškai ir neaiškiai užpildytos paraiškos internetu.
Tuo tarpu tiek sporto federacijos, tiek ir klubai šiemet buvo gavę ne vienos pasipelnyti iš paraiškų pildymo norėjusios kompanijos siūlymą tarpininkauti ne tik pateikiant projektą fondui.
Buvo teigiama, kad paraiškai gavus prašomą finansavimą, paraišką užpildžiusi bendrovė pasiimtų ir procentą nuo gautos iš fondo pinigų sumos.
Manyk, tarpininkaujant kompanija galimai žino, kaip reikia pateikti dokumentus, kad „užslaptinti“ ekspertai teigiamai vertintų prašymą.
Paraišką užpildyti kainavo nuo 250 iki 400 eurų, o procento dydis galėjo siekti ir 2000 eurų.
„Numatyta, kad paraiškoje yra skiriama 15 procentų sumos jos administravimui. Tad mes nieko negalime padaryti – jei klubai ar organizacijos įtelpa ir gali sumokėti tokius pinigus, tai jie ir daro. Vienintelis variantas – sumažinti paraiškos administravimo kaštus iki 10, o gal ir 5 procentų“, – kriminalo ir galimo susitarimo nematė viceministrė K.Tiesnesytė.
Seimo narys bandė atakuoti
„Tai melas. Iki rugsėjo 22 dienos nė vienas žmonos teiktas projektas fondui nebuvo finansuotas. Prašome nemesti šešėlio ant Seimo narių“, – parašytą tekstą trečiadienį šiek tiek drebančiu balsu perskaitė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Smirnovas.
Šalies bušido asą ir graplingo federacijos įkūrėją papiktino tai, kad klibinkčiuojanti fondo pinigų dalybų istorija yra siejama ir su jo pavarde, nors nė į vieną klausimą Seimo narys galiausiai tiesiai šviesiai neatsakė. Net ir spaudžiant jį aiškiais skaičiais ir bedant pirštu į aiškias organizacijas.
„Kodėl klausiate manęs? Klauskite atsakingų institucijų“, – galima buvo išgirsti iš K.Smirnovo.
Fondo pinigų skyrimo ataskaitose akis badė faktai, kad per rinkimus 2016-siais Vilkaviškyje į Seimą patekusio K.Smirnovo atstovaujamo rajono autobusų stotis treniruoklių įrengimui iš fondo gavo net 14 880 eurų, Vilkaviškio krepšinio klubas „Perlas“ vaikų sporto skatinimui – 7 648 eurus, Vilkaviškio Gražiškių gimnazija – 20 173 eurus, Vilkaviškio Salomėjos Neries mokykla – 3 174 eurus, graplingo federacija, kuriai iki darbo Seime vadovavo K.Smirnovas – 27 145 eurus.
„Seimo nariai nedalina pinigų. Klauskite ministerijos atstovų“, – nuo klausimų raukė nosį šalies sporto strategas.
Dar 38 399 eurai po netikėtai vykusio papildomo persvarstymo už projektą „Sveikame kūne – sveika siela“ atiteko Šakių sporto klubui „Audra“, kurio prezidente dirba K.Smirnovo žmona Gintarė Bubnytė-Smirnovienė.
Į klausimą, ar Seimo narys žinojo, kad jo žmona teikė projektus fondui ir ar tai nėra interesų konfliktas, pasimetęs K.Smirnovas pabandė visas strėles pervesti Švietimo, mokslo ir sporto viceministrei ir Centrinė projektų valdymo agentūros atstovui Artūrui Žarnovskiui, tačiau po kelių minučių galiausiai pratrūko: „Mano žmona dirba kaip samdomas darbuotojas, pinigai gauti po pakartotino vertinimo. Mano žmona turi teisę dirbti šioje rinkoje. Nes pagal jus, ji visada susidurs su interesų konflikto klausimu, nes jos vyras yra Seimo narys“.
Žiniasklaidai atsukta nugara
Šiemet nė vienam žiniasklaidos projektui nebuvo iš fondo skirta nė centro. Pinigų negavo nei „Sporto“ laikraštis ir jį leidžianti leidinių grupė, nei sporto istorijos televizijos bei vaizdo projektai.
Jie atsidūrė tų 400 projektų, kurie neperžengė fondo formalumų sąlygų – jų neatitiko tiek „Snaigės“ žygiai, tiek ir populiariosios Sartų žirgų lenktynės.
„Gavau atsakymą, kad projektas „Krepšinio pasaulyje“ tiesiog neatsitinka keliamų reikalavimų. Bet tai jau kažkoks Brežnevo laikų atsakymas. Pasakė, kad jei esate nepatenkintas, kreipkitės į teismą. O ko į jį kreiptis, jei neduoda jokio paaiškinimo, kokie kriterijai netiko, kas blogai su paraiška.
Ar „Snaigės“ žygis: tai ką jos organizatoriai privalėjo aprašinėti, pro kokią pušelę turi slidininkas apvažiuoti? Kaip suprantu, visos šio fondo pertvarkos iniciatorius K.Smirnovas elgiasi kaip toje patarlėje – laužyti – ne statyti.
Taip ir turime, kad senąjį fondą sulaužėme, kuris turėjo aiškius kriterijus, o naujo nepastatėme“, – piktinosi jau beveik 1200 „Krepšinio pasaulio laidų“ per keturis dešimtmečius sukūręs V.Mačiulis.
