Praeitą savaitę parlamentarai po pateikimo pritarė Europos Tarybos (ET) naujos konvencijos dėl saugumo per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius ratifikavimui bei lydintiesiems projektams.
Po svarstymų komitetuose, Seimo posėdyje jie toliau bus nagrinėjami lapkričio pradžioje. Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2021 metų.
„Europos konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas, kuri buvo priimta 1985 metais, turinys paseno. Todėl 2016 metais priimta ET konvencija dėl integruoto požiūrio į saugumą per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius“, – sakė projektus pristačiusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Lydintysis Sporto įstatymo pataisos projektas numato, kad aukšto meistriškumo sporto varžybos galėtų būti rengiamos tik tos sporto šakos tarptautinės federacijos nustatytus reikalavimus atitinkančiame visuomeninės paskirties statinyje.
Taip pat numatyta, kad varžybų organizatorius turėtų užtikrinti saugumą ne tik renginio teritorijoje, bet ir jos prieigose – paprastai iki 200 metrų nuo sporto renginio teritorijos ribų, atsižvelgiant į varžybų specifiką.
„Tai yra iki 200 metrų nuo sporto renginio teritorijos ribų, prieigos atstumas siūlomas įvertinus saugos tarnybų, policijos pareigūnų, dirbančiųjų sporto renginiuose, nuomonę ir įvertinus esamų sporto arenų specifiką“, – sakė ministrė.
Keli parlamentarai kėlė klausimus dėl Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kuria draudimas asmeniui lankytis viešuose renginiuose galėtų būti pritaikomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse.
Konservatorių frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad „pertekliniai draudimai atgraso žmones nuo ėjimo į stadionus ar sporto hales“.
„Dabar pas mus įmanoma ne teismo tvarka uždrausti lankytis stadione, o po to gali būti uždrausta važiuoti į futbolo varžybas užsienyje. Ne teismo tvarka reiškia, kad už tokį pažeidimą kaip necenzūriniai žodžiai ar koks nors gestas pareigūnas gali vienasmeniškai žmogui uždrausti pusę metų lankytis sporto renginiuose, ir po to – važiuoti į užsienį“, – kalbėjo Seimo narys.
„Aš nesu tikras, ar kurioje nors Europos Sąjungos šalyje už tokį nusižengimą tokia bausmė taikoma ir ar toks bausmių taikymas iš principo yra proporcingas. Aš bijau, kad priimdami automatiškai tokias konvencijos nuostatas, mes ne tik kad nesustiprinsime saugumo, bet padarysime taip, kad mūsų stadionuose ar sporto salėse bus vis mažiau ir mažiau žiūrovų ir sirgalių“, – tvirtino parlamentaras.
Vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė teigė, kad šie nuogąstavimai „labai perdėti, sutirštintomis spalvomis“.
„Lietuvoje tokiems didžiuliams pasauliniams čempionatams, vertinant, pavyzdžiui, futbolą, mes neturime dar pritaikytų, tarptautinius standartus atitinkančių arenų pirmiausia. Labai gerai, kad konvenciją mes ratifikuojame anksčiau, nei pradėjome statyti, nes galėsime atitikti standartus, taip pat ir saugumą“, – sakė R. Tamašunienė.
„Kitas nuogąstavimas dėl sirgalių kaip tokio kultūrinio reiškinio. Aš labai jums pritariu ir galvoju, kad visi mes taip pat norime, kad sirgaliai elgtųsi ir reikštų savo emocijas saugiai kitų ir savo pačių atžvilgiu“, – kalbėjo ministrė.
