Vieną 2000-ųjų balandžio dieną per Malabo, Pusiaujo Gvinėjos sostinės, radiją nuskambėjo pranešimas, kad bet kuris norintis gali patekti į olimpinę plaukimo rinktinę (kurios net nebuvo šioje Afrikos šalyje).
To prireikė, nes Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) skyrė Pusiaujo Gvinėjai vieną vardinį kvietimą į plaukimo varžybas 2000-ųjų Sidnėjaus žaidynėse.
Reikėjo nuspręsti, kas važiuos, rašo championat.com. Stebėtina, bet į skelbimą atsiliepė tik vienas norintis.
Ericui Moussambani buvo 22-eji ir jis galėjo plaukti. Taip, kaip mokėjo – vandenyje įstengdavo įveikti trumpus nuotolius, tą išmoko būdamas 12-kos.
Žodžiu, jis nusprendė surizikuoti ir neprašovė. Tai buvo pirmasis iš viso būrio neįtikėtinų nutikimų, išgarsinusį jį visame pasaulyje.
Treniruotės per poilsio dienas
Iki Sidnėjaus olimpiados buvo likę vos penki mėnesiai. Reikėjo kažkur treniruotis. Tą buvo galima daryti jūroje arba upėje, o taip pat – baseine. Bet tikro, 50 metrų ilgio baseino Pusiaujo Gvinėjoje niekada nebuvo!
2000-ųjų gegužės 6-ąją E.Moussambani pirmą kartą gyvenime surengė treniruotę baseine. Būsimajam olimpiečiui padėjo Malabo viešbutis „Eureca“, kuriame buvo 13 metrų ilgio baseinas be atskirų plaukimo takelių – juk jie nereikalingi viešbučio gyventojams.
E.Moussambani treniravosi savarankiškai. Jis į baseiną galėjo patekti vos porai valandų ir tik per poilsio dienas.
Įšokęs į vandenį Pusiaujo Gvinėjos olimpietis įstengdavo be atokvėpio baseine nuplaukti 52 metrus – po du kartus pirmyn ir atgal.
Apie jokį trenerį nebuvo net kalbos. Tik į olimpiadą šalis pasiuntė ne vien drąsųjį plaukiką, bet ir trenerį. Iki Sidnėjaus jie keliavo tris paras.
Olimpinis antirekordas ir ovacijos
Žaidynių sostinėje E.Moussambani pirmąsyk išvydo 50 m baseiną. Įdomiausia, kad kone iki atrankos starto afrikietis manė, kad jam laisvuoju stiliumi teks nuplaukti 50 metrų – ir viskas.
Tik varžybų išvakarėse treneris pranešė, kad vardinis kvietimas Pusiaujo Gvinėjos atstovui yra skirtas plaukti dvigubai ilgesnį nuotolį, o jo varžovai bus iš Nigerio ir Tadžikistano.
E.Moussambani konkurentai vilkėjo modernius ir brangiai kainuojančius plaukimo kostiumus, bet nežinodami taisyklių nesulaukė starto šūvio. Abu plumptelėjo į vandenį anksčiau ir buvo diskvalifikuoti.
E.Moussambani, apsitempęs paprasčiausias trumpikes, liko vienas. Jam reikėjo įveikti distanciją per 1 min. 10 sek. kad patektų į kitą atrankos etapą.
Bet mėgėjui, kuris pradėjo plaukioti baseine vos prieš keturis mėnesius, tai buvo neįmanoma. E.Moussambani daugmaž normaliai nuplaukė pusę nuotolio ir po posūkio prasidėjo kažkas neįsivaizduojama.
Jis vos ne vos iškeldavo rankas ir plakė jomis vandenį tarsi įstrigęs vienoje vietoje. Apėmė jausmas, kad afrikietis gali nuskęsti. Vis dėlto jis galiausiai priplaukė ir palietė baseino kraštą.
E.Moussambani laikas – 1 min. 52,72 sek. – oficialiai tapo blogiausiu rezultatu plaukimo istorijoje 100 m laisvuoju stiliumi distancijoje.
Galima pasakyti – nesąmonė, kuriai neturėtų būti vietos olimpiadose. O galima pasakyti, kad žmogus kovojo už savo svajonę ir įrodė, kad nieko neįmanomo nėra.
Po savo istorinio starto plaukikas, gavęs pravardę Ungurys, davė apie šimtą interviu įvairiems leidiniams ir televizijoms. Netgi olimpinis čempionas olandas Pieteris van den Hoogenbandas, tąsyk pagerinęs pasaulio rekordą, negalėjo pasigirti tokiu populiarumu.
Inžinierius, treneris, simbolis
Pasirodymas 2000-ųjų olimpiadoje padėjo E.Moussambani išvažiuoti studijuoti universitete Valensijoje (Ispanija), kur jis įgijo IT inžinieriaus specialybę.
Plaukimo afrikietis nemetė. Savo rezultatą plaukiant 100 m laisvuoju stiliumi jis pagerino beveik minute – nuotolį įveikdavo per 56 sek. Mėgėjui toks laikas – tiesiog puikus.
E.Moussambani jau be jokių vardinių kvietimų iš IOC pretendavo dalyvauti 2004-ųjų olimpiadoje Atėnuose. Bet Pusiaujo Gvinėjos Užsienio reikalų ministerija dėl kažkokių priežasčių jo neišleido į antrąsias žaidynes.
Vėliau kalbėjo apie klaidą dėl vizos, bet pats sportininkas įsitikinęs – viskas buvo surežisuota. Ir pasaulis nebepamatė, kokią pažangą E.Moussambani padarė per ketverius metus.
Olimpietis grįžo į gimtinę, pradėjo dirbti pagal specialybę, o tris vakarus per savaitę treniravo kitus plaukikus.
Galiausiai E.Moussambani buvo paskirtas Pusiaujo Gvinėjos plaukimo rinktinės treneriu, šalyje iškilo du 50 m ilgio baseinai.
O pasaulio akyse E.Moussambani tapo simboliu, dabartyje atspindėjusiu seną olimpinį devizą: svarbiausia ne laimėti, o dalyvauti.
