Nuo ketvirtadienio prasidėjęs renginys į Žemaitiją sukvietė daugiau nei pusšimtį arboristų – profesionalių medžių priežiūros specialistų ne tik iš Baltijos šalių: Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bet sulaukė svečio teisėmis panorusių varžytis arboristų iš Suomijos, Švedijos, Baltarusijos, Jungtinių Amerikos valstijų, Anglijos. Tarpusavyje varžėsi 26 dalyviai: 22 vyrai ir 4 moterys.
Ketvirtadienį sertifikuoti specialistai tikrino dalyvių įrangą ir saugos priemones, nes saugumas šiame renginyje, kaip ir arboristo darbe – svarbiausias.
Penktadienį sportininkai varžėsi penkiose rungtyse: nukentėjusiojo gelbėjimas (aerial rescue), greitas kopimas medžio kamienu (belayed speed climb), greitas kopimas virve (ascent), kopimo virvės į lają pakėlimas (throwline, climbing rope installation), arboristo darbo lajoje imitavimas (work climb; workstations achievement tree).
Visose rungtyse nustatytos 1-oji, 2-oji ir 3-ioji vietos. Antrąją renginio dieną, liepos 27 d., vyko finalas – meistrų rungtynės (master’s challenge). Jame dalyvavo geriausiai pasirodę 4 vyrai ir 2 dailiosios lyties atstovės. Finalinė rungtis – visų ankstesniųjų rugčių junginys. Čia buvo svarbus ne tik greitis, bet ir saugumas, taip pat profesinės žinios.
Tarp vyrų čempionato nugalėtoju tapo suomis Juuso Valima. Antruoju liko lietuvaitis Linas Danauskas. Kadangi suomis dalyvavo svečio teisėmis, Baltijos šalių čempiono vardas atiteko Linui. Trečiąją vietą išsivežė latvis Uldis Snikis. Ketvirtuoju prizu apdovanotas estas Tarmo Sklave. Tarp moterų stipriausia buvo švedė Boel Hammarstrand, nenusileidusi į finalą išėjusiai estei Kerdi Varm. Tačiau, kaip ir vyrų atveju, Baltijos šalių čempione tapo estė.
Visi nugalėtojai apdovanoti vertingais prizais, kuriuos įsteigė generalinis rėmėjas „Husqvarna“, rėmėjai: „Petzl“, „Drayer“, „Teufelberger“, „Echo“, FTC, „FoGaTree“, „Arbogear“,“,„Atrais Tornu serviss“, „Bokstelis.lt“. Taip pat Latvijos bei Lietuvos įmonės, besispecializuojančios medžių priežiūroje: UAB „Arbovita ir Ko, MB „Bebriukai“, MB „Balta laja“, MB „Sveikas medis“, „Pajūrio medkirtys“, „Kokkopis.lv“, „Arborists.lv“.
Nuolat įvairiuose arboristų čempionatuose dalyvaujanti ir juos paprastai laiminti B. Hammarstrand sakė, kad ji lietuvaičių organizuotas varžybas prisimins ilgai. Viešniai įspūdį paliko nuostabūs Kretingos muziejaus dvaro medžiai, gera renginio organizacija ir šiltai bendraujantys žmonės. Iš Lietuvos čempionė išsivežė norą sugrįžti ir čia įsigytų draugų pažadus susitikti artimiausiuose čempionatuose.
Gražių žodžių organizatoriams negailėjo ir Tarptautinės arboristų draugijos ( angl. International Society of Arboriculture (ISA)) atstovas, renginio stebėtojas ir konsultantas de Gouret Litchfield. Pasak jo, LARA renginys vertas aplodismentų ir kuo geriausių įvertinimų, tai – vienas geriausių čempionatų, kurie yra vykę Baltijos šalyse ir pats geriausias kada nors jo stebėtas Lietuvoje.
Šio žmogaus žodžiai organizatoriams ypač svarbūs, nes minėtas čempionatas vyksta būtent po ISA vėliava ir jos laimėtojai gauna teisę varžytis analogiškame Europos čempionate. ISA čempionatus rengia jau gerą pusšimtį metų ir iki 2012 metų juose nedalyvavo jokie mūsų šalis atstovai, nes jų tiesiog nebuvo. Pirmasis Baltijos šalių arboristų čempionatas organizuotas Latvijoje. Jo iniciatorius buvo arboristas Janis Strausmanis, kuris šįmet lietuvaičių surengtose varžybose buvo vyriausiuoju teisėju.
Prie organizavimo prisidėjo ir jo vadovaujama Latvijos arboristų draugija, taip pat ir analogiška estų organizacija. Nuo tada tokie čempionatai šiose trijose šalyse organizuojami rotacijos principu, padedant vieni kitiems. Tad mūsų šalyje jis surengtas jau trečiąjį kartą ir pirmąkart sulaukė tokių gerų įvertinimų.
Kaip pasakojo čempionato organizatorius LARA direktorius Renaldas Žilinskas, renginys pavyko tik darbščių asociacijos narių ir savanorių dėka. Šios organizacijos arboristai Kretingos muziejaus dvaro parke dirbo jau nuo pirmadienio. Jie keturias dienas ne tik įrenginėjo rungtynių trasas, bet ir sutvarkė reprezentacinėje parko dalyje augančius dešimt senolių ąžuolų ir vieną tuopą. Arboristai nugenėjo sausas šakas, atšviežino medžių lajas, o vieną sutvirtino, taip palengvindami šiems puikiems augalams jų tolesnį gyvavimą. Iš viso prie organizavimo prisidėjo 38 savanoriai.
Kaip sake R. Žilinskas, be muziejaus vadovės Vidos Kanapkienės ir Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės nuoširdžios pagalbos išsiversti būtų buvę sunku. Smagu, kad sulaukta ir Kretingos valdžios dėmesio. Meras Antanas Kalnius džiaugėsi, kad vis labiau suprantama būtinybė atsigręžti į kokybišką medžių priežiūrą bei jų išsaugojimą ir kad tokių svečių vis sulaukiama Kretingoje.
Merui ypač imponavo faktas, kad atvykę arboristai savanoriškais pagrindais prisidėjo prie senųjų dvaro parko medžių sutvarkymo. Mat tokios paslaugos muziejui būtų kainavę kelis tūkstančius eurų. Kartu svarbu, kad tokie tarptautiniai renginiai rajone prisideda ir prie smulkaus verslo klestėjimo.
Su Kretinga LARA arboristai dar neatsisveikina. Tame pačiame muziejaus dvaro parke jie pristatys parodomąją programą šį šeštadienį rengiamoje šventėje. O su čempionato dalyviais pažadėta susitikti jau Estijoje.
