Prieš savaitę gimtadienį šventęs daugiau kaip 50 planetos rekordų savininkas pastaruoju metu susilaiko nuo rimtesnių varžybų. „Ir kam? Kai nesi geriausios sportinės formos, vargu ar reikia rodytis – tiesiog skiriu didesnį dėmesį kitiems darbams, kurie dar nelabai man tinka“, – juokėsi žmogumi iš geležies tituluojamas biržietis.
Ž.Savickas prasitarė, kad dar sudalyvauja šalies galiūnų varžybose, tačiau į užsienį jau vyksta naujame vaidmenyje.
„Aš važiuoju į labai rimtas varžybas ir jose teisėjauju. Nors daugelis nori mane matyti dar keliantį, stumiantį ar nešantį, aš dabar esu kitoje nuo sportininko pusėje – priėmiau iššūkį būti teisėju.
Rudenį vyks Abu Dabyje grandiozinis stipriausių planetos galiūnų vienos dienos turnyras, kuris jau antrus metus iš eilės siekia perspjauti legendinio Arnoldo Schwarzeneggerio vardo turnyrą – ir pinigais, ir technologijomis, ir prabanga. Kviečia dalyvauti, tačiau vykstu ten teisėjauti“, – kalbėjo 191 cm ūgio galiūnas.
– Tai traumos verčia jus trauktis iš sporto?, – lrytas.lt paklausė Ž.Savicko.
– Na, iš esmės taip. Kiek jų aš turėjau, visos su tam tikromis pasekmėmis. Prisimenu, trejus metus iš eilės dalyvavau Guinesso rekordų knygos televizijos šou: 2014-siais mėčiau į tolį skalbimo mašinas.
Laimėjau rungtį, gavau rekordo savininko pažymėjimą, tačiau tada man trūko kojos dvigalvis raumuo, negalėjau kitąmet rimtai pasirengti Arnoldo Schwarzeneggerio turnyrui ir dėl ne pilnai išsigydytos traumos dar ir pasaulio čempionate lemiamu momentu pralaimėjau savo mėgstamą rungtį ir netapau čempionu.
Po to problemos su rankos raumenimis, achilu. Tos problemos su sopuliais nemažėja, o tik daugėja.
– Kur paskutinį kartą oficialiai jus bus galima pamatyti?
– Tai dar kartą į mėnesį sudalyvauju Lietuvoje galiūnų varžybose. Jau maniau, kad apskritai su sportu baigiu, bet apsilankiau pas sporto mediką Juozą Jankauską ir vėl atsirado skonis sportuoti.
Turėjau problemą su rankos raumenimis ir dar prieš gerą mėnesį pabandžiau standartinę galiūnų rungtį – svorio laikymą ištiesta ranka.
Tai vos ne vos išstenėdavau 55 sekundes, o neseniai ramiai 1 min. 40 sek. išlaikiau. Mediko pastangos davė vaisių – dabar viskas kitomis spalvomis pasirodė.
– Tai nėra taip viskas blogai, kaip kalbėta pradžioje.
– Ne, vis dėlto aš kitąmet pasakysiu sportui „atia“. Savo malonumui pasportuosiu, tačiau profesionaliai – jau nebe.
Tiesa, turiu svajonę – jei jau gydytojas mane labai gerai pastatys ant kojų, kitąmet sudalyvausiu kokiame nors viename prestižiniame turnyre ir sieksiu pagerinti savo rekordą – rąsto kėlimo rekordas. Šiuo metu jis yra 228 kilogramai. Noriu kad būtų 230 kilogramų.
