„Visada į varžybas važiuoji pasirodyti kuo geriau, bet neturėjau tikslo laimėti ar pasiimti medalių krūvas. Važiavau į Minską, kad sustartuočiau kuo geriau, o kai gaunu aukso medalį, tai yra nuostabus dalykas. Emocijas atsiminsiu ilgam“, – grįžusi į Lietuvą kalbėjo S. Krupeckaitė.
Dviratininkė ypač džiaugiasi šiuo pasiekimu dėl to, kad žaidynėse dalyvavo beveik visos pajėgiausios Senojo žemyno sportininkės.
„Likimas taip susidėliojo, kad šiemet turėjome daug varžybų prieš žaidynes. Nemaža patirtis, gera fizinė forma lėmė gerą rezultatą. Pagal konkurencingumą žaidynės prilygo Europos čempionatui. Jaučiausi pasiruošusi gerai. Buvo suvažiavusios visos stipriausios Europos konkurentės, todėl džiaugiamės nuostabiomis varžybomis ir puikiais rezultatais“, – įspūdžiais dalinosi S. Krupeckaitė.
S. Krupeckaitė yra daugkartinė Europos ir pasaulio čempionatų prizininkė, bet olimpinio medalio ji savo kraityje dar neturi. Ko gero 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės bus paskutinis šansas įgyvendinti šiai svajonei. Ar triumfas Europos žaidynėse suteikia daugiau vilčių artėjant olimpinėms žaidynėms?
„Tai kad ne. Iki olimpinių žaidynių dar daug laiko. Čempione buvau penktadienį, o šeštadienį – jau nebe. Medalis yra tik vienos dienos pasiekimas, o kitą rytą atsikėlusi vėl turi galvoti, kaip vyks treniruotė, kokios laukia varžybos, kaip dėliosis stovykla.
Taip, ši pergalė suteiks daugiau pasitikėjimo savimi, bet kažkokio atsidariusio tunelio tikrai nėra“, – svarstė ji.
Lietuvos treko dviratininkės, jau įpusėjus Europos žaidynėms, pirmosios pralaužė ledus ir pelnė Lietuvai medalius. Tiesa, jų derlius nebuvo didelis – be dviratininkių nudžiugino tik gimnastas Robertas Tvorogalas tapęs čempionu pratimuose ant skersinio.
„Buvo apmaudu, kad įpusėjus žaidynėms, mes neturėjome jokių pasiekimų. Labai apsidžiaugiau mūsų gimnasto aukso medaliu. Tai leido nelikti vienišoms ir išvengti apkalbų, kad mums čia buvo lengva laimėti, nebuvo varžovių. Bet norėtųsi, kad lietuvių medalių būtų daugiau. To ir palinkėčiau kitoms žaidynėms“, – šypsojosi S. Krupeckaitė.
Komandiniame sprinte S. Krupeckaitė medalį iškovojo su 13 metų jaunesne M. Marozaite. Pastaroji sugebėjo savo ratą įveikti greičiau nei Simona.
M. Marozaitė ypač dėkojo savo Lietuvos komandos treneriui Dmitrijui Leopoldui: „Bent pusė medalio turėtų būti skirta jam“. Sportininkė džiaugėsi, kad ji gali sportuoti kartu su viena pajėgiausių pasaulio treko dviratininkių.
„Simona visada pataria, beveik kiekvienoje treniruotėje pasako kažką naudingo. Visada jos išklausau. Džiaugiuosi, kad turiu tokią patyrusią partnerę. Santykiai mūsų yra geri“, – teigė Miglė.
Europos žaidynių finale lietuvės pralaimėjo Rusijos komandai. S. Krupeckaitė yra įsitikinusi, kad lietuvės rezervo šioje rungtyje dar turi ir patobulėjus galima galvoti apie aukštas vietas Tokijo olimpinėse žaidynėse.
„Galimybių tobulėti tikrai yra. Mums dar reikia labiau apsitrinti ir galime tobulėti. Kalbant apie olimpines žaidynes, tai ten prisijungs dar komandos iš Australijos, Vokietijos ir galbūt Kinijos. Bet žiūrint į mūsų laikus, tai kokių 20 proc. dar juos galima pagerinti“, – pridūrė S. Krupeckaitė.
Lietuvos treko dviratininkių laukia įtemptas sezonas. Spalio mėnesį vyks Europos čempionatas, vėliau prasidės pasaulio taurės etapai. Viso sezono metu bus renkami pasaulio reitingo taškai, o būtent reitingas lems, kas pelnys kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes.
„Pirmi du pasaulio taurės etapai vyks Europoje, todėl būtų gerai, kad ten surinktų taškų užtektų finaliniam etapui. Kitu atveju tektų važiuoti į kitus etapus Tolimojoje Azijoje, o tos kelionės, bent jau man, yra labai varginančios“, – aiškino S. Krupeckaitė.
