Merginų porinių dviviečių valčių finale U. Juzėnaitė ir D. Rimkutė 2000 m distanciją įveikė per 7 min. 7,41 sek. ir užtikrintai aplenkė visas varžoves.
„Po finišo visiškai nesupratome, kas ką tik įvyko. Užplūdo daug emocijų. Nesitikėjome laimėti, norėjome tik atiduosi visa save ir parodyti, ką galime“, – naujienų agentūrai ELTA sakė irkluotojos.
Talentingos sportininkės – iš Kauno rajono kilusi D. Rimkutė ir kaunietė U. Juzėnaitė – kartu irkluoti pradėjo tik praėjusiais metais.
„Praėjusią vasarą vyko atrankinės varžybos į pasaulio jaunių čempionatą, kur plaukėme vienvietėmis valtimis. Dovilė finišavo antra, aš – trečia, o tarpas tarp mūsų buvo nedidelis, todėl treneriai nusprendė mus susodinti kartu į dvivietę valtį. Nuo tada ir esame komanda“, – teigė U. Juzėnaitė.
Irklavime merginos atsidūrė kaip ir dauguma kitų sportininkų. Treneris atėjo į mokyklą ir pakvietė jas irkluoti. Šis sportas nėra lengvas ne tik dėl fizinių sugebėjimų. Ypač komandinėse įgulose labai svarbus yra geras tarpusavio ryšys. Būtent jis tarp šių dviejų irkluotojų yra gana stiprus.
„Manau, kad esame draugės, nes apie viską galime kalbėtis bei padedame viena kitai. Valtyje, žinoma, pykčių pasitaiko, tačiau tai yra visiškai natūralus dalykas. Svarbiau yra tai, kad išlipusios iš valties vėl susitaikome“, – pabrėžė U. Juzėnaitė.
„Kol netapome komanda, beveik nebendravome. Valtyje dažnai pykstamės dėl to, kad kažkas nepavyksta, bet viskas išsisprendžia po treniruotės“, – kolegei antrino D. Rimkutė.
Pergalės, ypač jauniems žmonėms, yra pavojingas reiškinys. Dažnai po pergalių sportininkai perdega, per daug pasitiki savo jėgomis. U. Juzėnaitė ir D. Rimkutė yra įsitikinusios, kad ši pergalė suveiks teigiamai, nes dabar motyvacija siekti dar didesnių aukštumų yra kaip niekad didelė.
„Labiausiai mus motyvuoja pergalės ir žmonės, kurie mus palaiko, ypač sportininkai, treneriai, tėvai. Sunkumų ir noro mesti visada būna, kartais atrodo, kad visai nebetobulėji, tačiau po sėkmingų startų ir poilsio vėl viskas būna gerai“, – sutartinai kalbėjo Kaune besitreniruojančios irkluotojos.
Dėl sporto merginoms tenka kažkiek aukoti mokslus, draugus, bet tai nemažina sportininkių entuziazmo.
„Mėgstu piešti ir gaminti valgyti, bet niekas negali aplenkti irklavimo – tai mano didžiausias pomėgis. Laiko viskam surasti galima, jei tik nori. Žinoma, laiko yra mažiau, bet viskas įmanoma“, – Eltai teigė U. Juzėnaitė.
„Daug pomėgių ir hobių neturiu. Gaila, kad laisvo laiko nėra daug ir sunku jo daugiau skirti draugams. Mokslai taip pat kenčia, nes daug laiko praleidžiame stovyklose ir į mokyklą negalime nueiti“, – nuo realybės nebėgo D. Rimkutė.
Visos šios problemos nublanksta prakalbus apie didžiausias svajones. Abi irkluotojos vienbalsiai sutarė, kad svarbiausias karjeros tikslas – olimpinės žaidynės.
„Žinoma, kad didžiausias tikslas ir svajonė yra laimėti olimpines žaidynes. Tai yra kiekvieno sportininko svarbiausias tikslas“, – pridūrė perspektyvios irkluotojos.
