„Per plaukimą patyriau gyvenimą, apie kokį kadaise nebūčiau nė pagalvojusi. Turėjau galimybę pamatyti didelę dalį pasaulio, susipažinti ir dirbti su nuostabiais žmonėmis.
Tai ypatinga patirtis, ir dabar noriu tą patirtį ir įgytus įgūdžius panaudoti naujoje distancijoje, šį kartą – už baseino ribų. Esu pasiruošusi pradėti naują gyvenimo etapą. Ačiū visiems mane šiame kelyje palaikiusiems, ir ne tik“, – žinią apie pasitraukimą iš didžiojo sporto pranešė R.Meilutytė.
Nors garsiausios Lietuvos plaukikės atsisveikinimas su sportu buvo netikėtas, perkūnu iš giedro dangaus to irgi nepavadinsi.
Pastaruoju metu olimpinės čempionės ateitis skendėjo miglose – dėl dopingo taisyklių pažeidimo R.Meilutytei ėmė grėsti diskvalifikacija.
Nepaisant jos pasitraukimo iš sporto, dopingo kontrolieriai vis tiek turėtų skelbti savo sankcijas: lietuvei gresia diskvalifikacija nuo 1 iki 2 metų.
Galbūt būtent bausmė taps paskutiniu tašku R.Meilutytės karjeroje, bet faktas yra tai, kad ji pakėlė Lietuvos plaukimą į neregėtas aukštumas ir per trumpą savo karjerą sugebėjo atsistoti į vieną gretą su ryškiausiomis mūsų šalies sporto legendomis.
Anot plaukikės, vienam sudėtingiausių sprendimui gyvenime – palikti sportą – ji brendo ilgai: „Iki šiol visą save atidaviau plaukimui. Nuo ankstyvos paauglystės gyvenau šiuo sportu. Dėl įtempto treniruočių režimo atidėjau mokslus, o dabar noriu prie jų sugrįžti.
Noriu patirti paprastus dalykus, augti, geriau suprasti save ir mane supantį pasaulį.“
Sužibo staigiai ir ryškiai
Iš tikrųjų į suaugusiųjų pasaulį Rūta įšoko tiesiai iš vaikystės.
2012-ųjų žaidynėse laimėjusi 100 m plaukimą krūtine ji tapo ir jauniausia olimpine čempione Lietuvos istorijoje, ir apskritai jauniausia visų laikų mūsų šalies olimpiete.
Kai tarsi iš niekur į elitą Londone išnėrusi R.Meilutytė išgarsėjo visame pasaulyje, apie ją mažai kas žinojo netgi Lietuvoje.
Tik specialistai, matydami mergaitės grybšnius baseine, užsimindavo: tokios talentingos plaukikės Lietuva neturėjo nuo Linos Kačiušytės laikų.
L.Kačiušytei buvo penkiolika, kai ji tapo planetos čempione ir pirmąsyk pagerino plaukimo pasaulio rekordą.
Po dvejų metų, 1980-aisiais, septyniolikametė lietuvė iškovojo olimpinį auksą.
Maskvos olimpinės čempionės farvateriu R.Meilutytė pradėjo plaukti ne lietuviškuose baseinuose, o Plimute.
Pas tėvą Saulių Meilutį ir du vyresniuosius brolius į Angliją 2010 metais persikėlusią jauną kaunietę ten treniravo britas Jonathanas Ruddas, „Plymouth Leanders“ plaukimo klubo guru.
Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Turkijoje 2011-aisiais R.Meilutytė pasiuntė žinią būsimosioms varžovėms laimėjusi tris medalius: sidabrą ir bronzą – laisvuoju stiliumi, o auksą – 100 m krūtine.
Būtent ši pergalė R.Meilutytei garantavo kelialapį į Londoną.
Sužavėjo visą pasaulį
Olimpiniame baseine 2012-ųjų vasarą pakeliui į auksą lietuvė vieną po kitos skandino savo gerokai vyresnes ir labiau patyrusias varžoves.
Prisiminkime. 100 m krūtine atrankoje – 1 min. 5,56 sek. ir Lietuvos rekordas. Pusfinalyje – 1 min. 5,21 sek. ir Europos rekordas. Finale – 1 min. 5,47 sek.
Kukliai besišypsanti penkiolikametė šviesiaplaukė per kelias dienas Lietuvą pasaulyje išreklamavo taip, kaip iki tol buvo pavykę nebent mūsų šalies krepšinio rinktinei.
Po auksinio lietuvės finišo britų nacionalinio transliuotojo BBC naujienų laidos visą naktį pradėdavo žinia apie „stebuklingą paauglę“. Kitą rytą susižavėjimo chorą papildė ir didieji laikraščiai.
Pati Londono olimpiados didvyrė R.Meilutytė po pergalės negalėjo užmigti iki trečios valandos nakties: „Gavau tiek žinučių, kad kol kas nespėjau atsirinkti, kas ir kur.
Sveikino visi – ir pažįstami, ir nepažįstami. Neįsivaizdavau, kad tiek žmonių Lietuvoje mane palaiko. Labai gera.“
Vaikystėje neteko motinos
Olimpinei čempionei iš karto teko mokytis žvaigždės gyvenimo taisyklių.
R.Meilutytė atsidūrė po didinamuoju stiklu – visiems rūpėjo: kas ši Auksinė Žuvelė? O jos istorija dramatiška.
R.Meilutytė savo apdovanojimais džiaugėsi su tėvu, dviem broliais ir močiute.
Apie didžiąsias dukters pergales niekada nesužinojo jos gimdytoja – Rūta neteko motinos būdama vos ketverių.
Prieš išvykdama gyventi į Angliją Rūta augo pas močiutę, nes tėvas dirbo užsienyje. S.Meilučio motina Aldona Rūtai ir jos broliams Margiriui bei Mindaugui nuo mažens atstojo 2001-ųjų balandį avarijoje žuvusią jų motiną Ingridą, kuriai tada buvo 34-eri.
Artimieji tvirtino, kad plaukikė iš jos paveldėjo nemažai fizinių duomenų.
Apie R.Meilutytės vaikystę jos tėvas S.Meilutis yra pasakojęs „Lietuvos rytui“.
„Rūta turėjo gimti balandžio pradžioje po Avino ženklu, tačiau gimė anksčiau, nei medikai prognozavo, – kovo 19-ąją, po Žuvų ženklu. Todėl aš ją vadinu žuvyte, turinčia avino charakterį“, – apie jaunėlę kalbėjo tėvas.
Nuo vaikystės Rūta pasižymėjo vikrumu ir fizine jėga – augdama su broliais dažnai karstėsi medžiais, judrumu nenusileisdavo berniukams.
Apie tai, kad Rūtos kūne glūdi vyriška jėga, vėliau pasakys ir treneris J.Ruddas: „Atletiškumas kartais – genai, kartais – aktyvus gyvenimo būdas, kartais – treniruočių rezultatas. Sudėję visus tris komponentus gauname išskirtinį kūną, kuris daro dalykus, nebūdingus moteriai. Rūta gali atlikti daugiau nei 20 prisitraukimų. Tai unikalu.“
R.Meilutytė užsigrūdino ir dirbdama. Kadangi šeima gyveno nuosavame name, mergaitė močiutei padėdavo tvarkytis – pjaudavo ir kapodavo malkas, kasdavo žemę, grėbdavo lapus.
Kai būdama septynerių Rūta pasirodė baseine, jos pirmasis treneris Giedrius Martinionis, išvydęs tvirto sudėjimo mergaitę, tėvui pasakė: „Būtinai leiskite ją į plaukimą – ateis laikas, kai ji taps šalies rekordininke.“
Šie žodžiai išsipildė greitai. Jau 2010-ųjų rudenį 13-metė R.Meilutytė Anglijoje pasiekė du naujus Lietuvos moterų rekordus: 50 m ir 100 m krūtine.
Svaiginanti karjera baseine
Pasitikėjimo R.Meilutytei niekada netrūko.
Kai po triumfo Londone plaukikė sėdo vakarieniauti su savo treneriu J.Ruddu, paėmusi aukso medalį į rankas ji pasakė: „Tai – pirmasis.“
„Tai puiki žinia man, kaip treneriui, puiki žinia Lietuvai ir bloga žinia likusiam plaukimo pasauliui“, – tada džiaugėsi J.Ruddas.
R.Meilutytė iš svarbiausių varžybų ėmė nuolat plukdyti į Lietuvą naujus medalius.
Praėjus tik keturiems mėnesiams po Londono žaidynių pasaulio čempionate trumpajame 25 m baseine Stambule lietuvė vėl driokstelėjo: du aukso medaliai plaukimo krūtine 50 m ir 100 m rungtyse, sidabras plaukiant 100 m kombinuotuoju būdu ir krūva pagerintų rekordų įrodė, kad lietuviškas plaukimo deimantas toliau sėkmingai šlifuojasi.
2013 m. vasara užčiaupė paskutinius skeptikus, vadinusius R.Meilutytę vienadiene žvaigžde.
Tuomet 16-os lietuvė planetos pirmenybėse Barselonoje prie 100 m plaukimo krūtine atrankoje pagerinto pasaulio rekordo (1 min. 4,45 sek.) kitą dieną pridėjo aukso medalį.
Paskui ji dar pelnė sidabrą perpus trumpesnėje distancijoje, pusfinalyje vėl pagerinusi planetos rekordą (29,48 sek.).
Kitas džiaugtųsi, bet R.Meilutytė, kurią finale pralenkė rusė Julija Jefimova, po sidabrinio finišo į drabužinę ėjo susinervinusi. Buvo akivaizdžiai matyti, kad pasaulio čempionė buvo nusitaikiusi į antrą aukso medalį.
„Visada yra ką pagerinti“, – tada ištarė R.Meilutytė.
Būdama 17-os ji tapo pirmąja ir vienintele plaukike istorijoje, bent sykį laimėjusia tuo metu visus įmanomus svarbiausius tarptautinius jaunimo ir suaugusiųjų plaukimo čempionatus.
Per karjerą R.Meilutytė svarbiausiose tarptautinėse varžybose iškovojo 20 aukso, 10 sidabro ir 1 bronzos apdovanojimą.
Jai iki šiol priklauso pasaulio rekordas moterų 100 m krūtine rungtyje trumpajame baseine bei Europos rekordai 50 m ir 100 m krūtine distancijose ir ilgajame, ir trumpajame baseine.
Robotai neverkia, jie be širdies
Lūžio momentu ir R.Meilutytės karjeroje, ir gyvenime turbūt galima laikyti 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiadą, kurioje ji startavo praėjus metams po nelemto pasivažinėjimo dviračiu – tąsyk plaukikė griuvo ir susilaužė ranką.
2012-aisiais Londone R.Meilutytė verkė iš laimės.
Praėjus ketveriems metams Rio de Žaneire plaukikės skruostais vėl riedėjo ašaros. Tiktai šį kartą – nevilties, apmaudo ir pykčio.
Olimpinės čempionės titulą 100 m krūtine finale gynusi didžioji Lietuvos sporto viltis į finišą atplaukė toli nuo prizininkių – septinta iš aštuonių.
„Aš nežinau, ką sakyti. Nežinau. Manau, ir taip viskas aišku, – po finalo sunkiai žodžius rinko Rūta. – Iš tikrųjų negaliu nieko pasakyti. Nežinau... Atidaviau visas jėgas. Nežinau... Sunku ką nors pasakyti.“
Akyse kaupėsi ašarų vandenynai ir Lietuvos Auksinė Žuvelė veltui kovojo, kad jie neprasiveržtų.
Atrodė, kad finale 19-metė lietuvė yrėsi ne per žydrą olimpinio baseino vandenį, o klampioje pelkėje. Jos rezultatas – 1 min. 7,32 sek. – buvo vienas prasčiausių pasirodymų karjeroje.
„Galbūt leidau per daug emocijoms užvaldyti. Galbūt prieš išeidama nesijaučiau gerai“, – ištarė Rūta ir nebeišlaikė. Atsitūpė, nusisuko bandydama paslėpti ašaras. Ir graudžiai pravirko.
Dviejų olimpiadų skirtumai
Tada labai skaudėjo ne tik Rūtai. Gėlė visai tautai: kodėl taip atsitiko?
2012-aisiais Londone Rūta pati tikėjosi daugiau, nei iš jos laukė Lietuva.
2016-aisiais jau Lietuva laukė labai daug – daugiau, negu galėjo pakelti net ir labai galingi plaukikės pečiai.
Nors jau iki starto Londone buvo daugybė dienų alinančių treniruočių, ten dar tuometė paauglė tiesiog žaidė plaukimą.
Ji ten plaukė ne tik savo firminius 100 m krūtine, bet ir skirtingus nuotolius laisvuoju stiliumi, kaskart gerindama rezultatus.
R.Meilutytės tada visiškai netrikdė, kad šalia plaukia pasaulio čempionės. Tada ji buvo atsipalaidavusi.
O Rio de Žaneire ji pati jau buvo čempionė. Ir tada turbūt pirmą sykį Lietuva pamatė, kad Rūta yra ne robotas, o žmogus.
Nutarė padaryti pertrauką
Žema vieta Rio de Žaneiro žaidynėse davė daug peno naujiems apmąstymams.
R.Meilutytė keliems mėnesiams dingo iš akiračio, su broliais keliavo po Pietų Ameriką bei Europą ir praleido 2016-ųjų gruodį vykusį pasaulio čempionatą trumpajame baseine.
R.Meilutytė į vandenis vėl nėrė tik per Lietuvos pirmenybes, kurios buvo surengtos 2016-ųjų gruodžio viduryje.
J.Ruddą pakeitė lietuvis
Per tą laiką olimpinė čempionė apsisprendė nutraukti septynerius metus trukusį bendradarbiavimą su treneriu J.Ruddu ir pradėjo treniruotis Kaune.
Nors iš pradžių R.Meilutytė neketino ilgai užsibūti gimtajame mieste, ji greitai rado bendrą kalbą su jai talkinusiu treneriu Pauliumi Andrijausku ir pakeitė planus.
„Aš turėjau daug laiko pagalvoti, Plaukimo federacija man suteikė didelį pasirinkimą. Tačiau pradėjusi treniruotis Kaune nusprendžiau, kad noriu būti gimtajame mieste. Galimybės vykti į užsienį nebevilioja, – sakė R.Meilutytė. – Sąlygos „Girstučio“ baseine – nuostabios. Pradėję dirbti su P.Andrijausku tapome gera komanda. Iš pradžių nemaniau, kad ilgai dirbsime kartu, bet puikiai sutariame, todėl norime tęsti.
Čia aš jaučiuosi laiminga ne tik kaip plaukikė, bet ir kaip žmogus.“
Vis dėlto R.Meilutytės sprendimas dirbti su P.Andrijausku buvo nevienareikšmis.
P.Andrijauskas iki tol treniravo tik vaikus, todėl jo galimybės padėti aukščiausio meistriškumo sportininkei kėlė abejonių.
Prakalbo apie depresiją
Ir iš tiesų R.Meilutytės rezultatai 2017 metų sezoną nebuvo ypač geri. Nors Lietuvos plaukimo lyderė kovo mėnesį per Lietuvos žiemos čempionatą pasiekė geriausią pasaulio sezono rezultatą plaukdama 50 m krūtine, vėliau užsienyje vykusiuose turnyruose ji vis dažniau atsilikdavo nuo varžovių, kurias anksčiau be vargo aplenkdavo.
O 2017-ųjų pasaulio čempionate R.Meilutytei nepavyko iškovoti nė vieno medalio.
„Ja dėtas imčiau atostogų ir važiuočiau į Tibeto vienuolyną – paskraidyti su savo drugeliais, pakovoti su savo demonais, – dar po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių siūlė pirmasis R.Meilutytės treneris G.Martinionis. – Reikia susivokti, kas yra kas, nes dabar ją slegia įtampa.
Pirmiausia susitvarkyčiau savo mintis, atsipalaiduočiau. Ji turėtų suprasti, kad viską daro sau, o ne Lietuvai plaukia. Ji jau viską atidavė, ir tie dalykai neišnyks. Visi ja didžiuojasi ir turi didžiuotis. Ji dabar turi daryti viską, kad nepalūžtų, nesustotų.“
Nors atrodė, kad R.Meilutytė gali rasti dvasios ramybę ir gyvendama namie, jos vidinė kova buvo daug sudėtingesnė.
„Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių man buvo depresija ir su ja kovojau kiekvieną dieną. Tai buvo mūšis. Padedama šeimos ir draugų apsipratau ir jaučiuosi geriau.
Tačiau nesu laisva ir turiu dar daug padaryti, kad iš jos išsivaduočiau“, – 2018 metų balandį per interviu plaukimo interneto svetainei swimswam.com prisipažino R.Meilutytė.
Kopenhagoje – atgimimas
Viltis, kad Lietuva gali sulaukti naujo R.Meilutytės proveržio, įsižiebė 2017-ųjų pabaigoje per Europos čempionatą trumpajame baseine.
Nors sportininkė prieš šias varžybas dvi savaites nesitreniravo dėl ligos, Kopenhagoje jos grybšniai buvo labai greiti, ir R.Meilutytė, plaukdama 50 m ir 100 m krūtine, iškovojo du aukso medalius.
„Kažkur giliai svajojau iškovoti du aukso medalius, bet nesiryžau niekam to garsiai sakyti“, – puikiais rezultatais sunkiai patikėjo pati Europos čempionė.
Į JAV – su naujomis viltimis
Nors rezultatai pagerėjo, Lietuvos plaukimo federacija (LPF)nusprendė, kad R.Meilutytei reikia stipresnės trenerių komandos.
2018-ųjų pradžioje buvo paskelbta, kad LPF nepratęs sutarties su P.Andrijausku, o olimpinė čempionė vyks į Ameriką.
Ji iškeliavo į Pietų Kalifornijos universitetą ir pradėjo treniruotis daugybei olimpinių bei pasaulio čempionų padėjusio trenerio Dave’o Salo grupėje.
„Akivaizdu, kad sezonas buvo labai sudėtingas. Rezultatais esame patenkinti, tačiau sportininkui svarbiausia turėti komandą, jausti konkurenciją, nuolat pasitikrinti savo jėgas. To užtikrinti negalėjome, todėl atsižvelgdami į Rūtos interesus priėmėme tokį sprendimą“, – paaiškino Lietuvos plaukimo federacijos vadovas Emilis Vaitkaitis.
„Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad negaila. Tačiau stengiamės galvoti, kaip bus geriau pačiai sportininkei. Tikiuosi, kad sprendimas treniruotis JAV pasiteisins. Ten plaukti lengviau. Plaukikams reikia geros komandos ir stabilumo“, – sakė P.Andrijauskas.
„Man čia patinka. Nekeliu sau konkrečių tikslų, bet noriu pasiekti geriausius rezultatus ir praplėsti savo patirtį.
Kelis mėnesius pratinausi prie naujos programos ir naujo trenerio. Norėčiau čia likti bent iki Tokijo olimpinių žaidynių“, – pernai liepą svetainei swimswam.com apie treniruotes D.Salo grupėje kalbėjo R.Meilutytė.
Signalai buvo įspėjantys
Tačiau Londono olimpiados čempionė, kuri pernai ketvirtą kartą buvo išrinkta geriausia Lietuvos metų sportininke, iki trečiųjų jos karjeroje žaidynių nebenuplauks. Šiais metais ji nedalyvavo nė vienose varžybose, o Pietų Kalifornijos universiteto plaukimo treneris D.Salo prakalbo, kad nuo praėjusių metų gruodžio R.Meilutytė nebedalyvavo ir jo grupės treniruotėse.
Ši informacija kėlė nepasitikėjimą Lietuvos plaukimo federacijos vadovais, kurie buvo susitikę su R.Meilutyte kovo mėnesį jai grįžus į Kauną pasitikrinti sveikatos.
„Galima sakyti, kad viskas galėjo būti daug blogiau, bet dabar ji išvyksta rami ir motyvuota, – prieš porą mėnesių tvirtino LPF prezidentas E.Vaitkaitis. – Buvo įvairių kalbų, dvejonių.
Kadangi Rūta šįmet nestartavo, pasigirdo šnekų, kad ji traukiasi. Bet po susitikimų su plaukike esu nuoširdžiai patenkintas jos noru tęsti darbą.“
Lėmė psichologinė būsena?
Bet vakar R.Meilutytė pati padėjo tašką – ji baigė karjerą.
„Išlaikyti tokį spaudimą kaip Rūtai bet kuriam sportininkui būtų didžiulė problema. Kai iš tavęs nuolat tikimasi, kad visada būsi ant pakylos, tai daro blogą įtaką tiek emocinei, tiek fizinei būsenai, – „Lietuvos rytui“ sakė su R.Meilutyte dirbę sporto medikai. – Fiziologiškai ji galėtų ir toliau plaukti, bet psichologiškai – nebe.“
„Ji mums vis tiek išliks Auksinė Žuvelė. Svarbiausia, kad Rūta susitvarkytų savo gyvenimą ir būtų ambasadorė, kuria visi džiaugiamės nuo Londono olimpiados“, – portalui delfi.lt sakė Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas Saulius Binevičius.
„Nežinau, ką ji dar laimės ateityje, bet jau ir šis medalis liks išskirtinis visam gyvenimui, – po R.Meilutytės pergalės Londone pranašiškai kalbėjo būtent 2012-aisiais paskutinėse savo žaidynėse dalyvavusi šaulė Daina Gudzinevičiūtė.
Dabartinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė 2000 m. Sidnėjuje, būdama 34-erių, tapo vyriausia istorijoje Lietuvos olimpine čempione.
„Kiekvienoje sporto šakoje yra savos amžiaus ribos, tik kai kas išlenda iš tų rėmų – pavyzdžiui, Rūta. Bet per jaunų čempionų tikrai nebūna“, – tada ištarė D.Gudzinevičiūtė. (LR)
Titulai ir medaliai
Per visą karjerą R.Meilutytė ilgajame baseine iškovojo vieną olimpinį aukso medalį, tris pasaulio pirmenybių medalius (vieną aukso ir du sidabro) bei tris Europos pirmenybių medalius (du aukso ir vieną sidabro).
Trumpajame baseine ji laimėjo šešis pasaulio pirmenybių medalius (tris aukso ir tris sidabro) bei penkis Europos pirmenybių medalius (visus – aukso).
Šiuo metu R.Meilutytei priklauso 9 iš 17 asmeninių rungčių Lietuvos moterų rekordų ilgajame baseine.
R.Meilutytės karjera: svarbiausi faktai
2011 m. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Turkijos mieste Trabzone R.Meilutytė laimėjo po vieną visų spalvų medalį: plaukdama 100 m krūtine – aukso, 50 m laisvuoju stiliumi – sidabro, 100 m laisvuoju stiliumi – bronzos. Tais metais ji pagerino du pirmuosius Lietuvos suaugusiųjų rekordus. Dėl amžiaus apribojimų R.Meilutytė dar negalėjo dalyvauti oficialiuose suaugusiųjų turnyruose.
2012 m. Būdama 15-metė R.Meilutytė tapo Londono olimpinių žaidynių čempione. Ji laimėjo 100 m plaukimo krūtine varžybas, o pusfinalyje pagerino Europos rekordą. Jaunoji plaukikė taip pat startavo 50 m ir 100 m distancijose laisvuoju stiliumi, tačiau šiose dviejose rungtyse nepateko į pusfinalį.
Metų pabaigoje R.Meilutytė dalyvavo pasaulio plaukimo trumpajame baseine čempionate Stambule ir jame laimėjo du aukso (50 m krūtine ir 100 m krūtine) medalius bei vieną sidabro (100 m kompleksinis plaukimas).
Olimpinė čempionė R.Meilutytė buvo išrinkta geriausia 2012 m. Lietuvos sportininke. Europos olimpinių komitetų (EOC) rinkimuose R.Meilutytė buvo išrinkta geriausia 2012 m. jaunąja Europos sportininke. Šį EOC apdovanojimą ji gavo ir 2013 m.
2013 m. Rugpjūčio mėnesį Barselonoje vykusiame pasaulio vandens sporto šakų čempionate R.Meilutytė iškovojo aukso medalį plaukdama 100 m krūtine ir sidabro medalį plaukdama 50 m krūtine. Abiejose rungtyse 16-metė lietuvė pagerino pasaulio rekordus. Šiedu pasaulio rekordai R.Meilutytei priklausė iki 2017 m. pasaulio čempionato, kai abu nuotolius dar greičiau nuplaukė amerikietė Lilly King. Spalio mėnesį R.Meilutytė per pasaulio taurės etapą Maskvoje pagerino 100 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą trumpajame baseine. Šis rekordas jai priklauso iki šiol.
R.Meilutytė 2013 m. taip pat iškovojo tris aukso medalius Europos čempionate trumpajame baseine (50 m krūtine, 100 m krūtine ir 100 m kompleksinio plaukimo), po vieną aukso ir sidabro medalį Europos jaunių čempionate ir net šešis medalius (keturis aukso ir du sidabro) pasaulio jaunių čempionate.
Metų pabaigoje R.Meilutytė antrą kartą buvo išrinkta geriausia Lietuvos metų sportininke.
2014 m. R.Meilutytė pirmą kartą tapo Europos čempione olimpiniame baseine. Berlyne vykusiame žemyno vandens sporto šakų čempionate ji laimėjo 50 m plaukimo krūtine varžybas.
Kelios dienos iki žemyno pirmenybių ji dar startavo jaunimo olimpinėse žaidynėse Nandzinge (Kinija) ir jose iškovojo du aukso medalius (50 m krūtine ir 100 m krūtine). Po šių pergalių ji tapo pirmąja pasaulyje atlete, kuri laimėjo visus įmanomus titulus visų amžiaus grupių varžybose.
Metų pabaigoje Dohoje apdovanojimų kolekcija dar buvo papildyta pasaulio čempionato trumpajame baseine aukso (50 m krūtine) ir sidabro (100 m krūtine) medaliais.
Plaukikė trečią kartą iš eilės buvo išrinkta geriausia Lietuvos metų sportininke.
2015 m. Pasaulio vandens sporto šakų čempionate, kuris rugpjūtį vyko Kazanėje, R.Meilutytė laimėjo sidabro medalį plaukdama 100 m krūtine, bet perpus trumpesniame nuotolyje užėmė tik ketvirtąją vietą.
Rugsėjo 11 d. Plimute važiuodama dviračiu į treniruotę krito ir patyrė alkūnės traumą, dėl to negalėjo dalyvauti Europos čempionate trumpajame baseine. R.Meilutytė varžybose vėl dalyvavo tik 2016 m. kovo 11 d.
2016 m. Gegužės mėnesį R.Meilutytė dalyvavo Europos vandens sporto šakų čempionate Londone ir iškovojo aukso medalį plaukdama 100 m krūtine. Pakartoti šio rezultato per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes nepavyko. Brazilijoje R.Meilutytė dalyvavo tik vienos rungties varžybose ir plaukdama 100 m krūtine užėmė 7-ąją vietą.
Rudenį R.Meilutytė paskelbė, kad palieka trenerio J.Ruddo grupę, kurioje dirbo septynerius metus, ir pradėjo treniruotis Kaune. Jos treneriu tapo P.Andrijauskas.
2017 m. Vasarą Budapešte vykusiame pasaulio vandens sporto šakų čempionate R.Meilutytė dalyvavo trijose rungtyse, bet medalių neiškovojo. Plaukdama 50 m krūtine ir 100 m krūtine ji užėmė ketvirtąją vietą, o 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi varžybose nepateko į pusfinalį.
Metų pabaigoje Kopenhagoje R.Meilutytė laimėjo du aukso medalius (50 m krūtine ir 100 m krūtine) Europos plaukimo čempionate trumpajame baseine.
2018 m. Lietuvos plaukimo federacija metų pradžioje paskelbė, kad R.Meilutytė nutraukė bendradarbiavimą su treneriu P.Andrijausku ir ketina treniruotis Kalifornijos universiteto San Diege trenerio Davido Marsho grupėje. Vis dėlto po kelių savaičių plaukikė atsidūrė kitoje komandoje – Pietų Kalifornijos universiteto trenerio Dave’o Salo grupėje.
Paskutinį karjeros sezoną R.Meilutytė laimėjo po vieną sidabro medalį Europos vandens sporto šakų čempionate Glazge (100 m krūtine) ir pasaulio čempionate trumpame baseine Hangdžou (50 m krūtine).
R.Meilutytė ketvirtą kartą buvo išrinkta geriausia Lietuvos metų sportininke.
2019 m. Gegužės pradžioje Lietuvos plaukimo federacija gavo FINA pranešimą, kad šiais metais nė vienose varžybose nedalyvavusi R.Meilutytė pažeidė antidopingo taisykles. Dopingo kontrolieriai tris kartus per 12 mėnesių nerado plaukikės jos deklaruotoje vietoje. Už šį pažeidimą sportininkams gresia diskvalifikacija nuo vienų iki dvejų metų.
Gegužės 21 d. R.Meilutytė oficialiai paskelbė, kad baigia sportinę karjerą.
