20 km distanciją aistringai žiūrovų palaikoma Viktoro Meškausko auklėtinė įveikė per 1 val. 29 min. 48 sek., pranoko kur kas labiau tituluotas konkurentes bei pasidabino auksu.
„Dar sunku patikėti, reikia grįžti namo į kambarį, atsigulti, viską apgalvoti. Sunku patikėti, kad taip gali būti, svajonės išsipildė. Tikrai negalvojau, kad būsiu pirma, labai džiugu, tai reiškia tikrai labai daug“, – su medaliu ant kaklo džiūgavo Ž. Vaiciukevičiūtė.
Lyderių tarpe lietuvė atsidūrė nuo pat varžybų pradžios: nors po starto atitrūko italė Antoanella Palmisano, mūsiškė žingsniavo pagrindinėje persekiotojų grupėje. Antroje distancijos dalyje Ž. Vaiciukevičiūtė drauge su ispanėmis Laura Garcia-Caro bei Raquel Gonzalez atsiplėšė nuo visų likusių dalyvių.
Tačiau apie triumfu pasibaigsiančią dieną lietuvaitė nedrąsiai pagalvojo tik svajonėse – atrodė, kad kortas sumaišyti gali 26 laipsnių karštis bei tvankus oras.
„Kaip tik ryte atsikėliau, žinojau, kad bus labai karšta. Jau nusiteikiau, kad reikės pakentėti, kad bus sunkiau nei įprasta, bent lyginant su Berlynu, nes ten oro sąlygos buvo puikios. Tačiau pradėjus eiti, antroje pusėje, oras pagerėjo, nebeliko saulės ir buvome pavėsyje. Žiūrėjau, kad gerai einasi ir supratau, kad viskas bus gerai“, – apie nuojautą kalbėjo Ž. Vaiciukevičiūtė.
17 km žymą ėjikė įveikė būdama antra, tačiau likus mažiau nei trims ratams iki finišo, mūsiškė pagreitėjo, o pasiūlyto tempo varžovės neišlaikė.
„Po 13 kilometro treneris irgi leido eiti (pagreitėti – lengvoji.lt). Iki tol sakė nesidraskyti. Bet po 13 kilometrų supratau, kad galiu laimėti medalį, konkuravome tai aš, tai ispanė, bent ant galo pamatėme, kad buvau teisi“, – džiaugėsi Ž. Vaiciukevičiūtė.
Sportininkės treneris V. Meškauskas teigė, kad svarbią įtaką auklėtinės tobulėjimui padarė pasirodymas praėjusių metų Europos čempionate, kur ji finišavo penkta.
„Gal įžūlu sakyti, kad šiandien tikėjomės pirmos vietos, bet jau pernai Europos čempionate Živilė buvo penkta. Čia varžovės tos pačios, o per šį pusmetį ji treniruotėse pasiekė aukštesnį lygį. Apie prizinę vietą tikrai galvojome, – sakė V. Meškauskas. – Po Europos čempionato sakiau, kad penkta vieta labai gerai, bet yra kur augti, yra dar rimtesnės varžybos – pasaulio čempionatas, olimpinės žaidynės. Živilė stengėsi įrodyti, kad gali užimti aukštesnę vietą dar svarbesnėse varžybose“.
Tačiau Dievo į medį strategas nevaro – pasaulio čempionate jis tikisi nors dvyliktuko.
„Minimalus tikslas Dohoje – dvyliktukas. Europa yra Europa, o pasaulis yra pasaulis. Ėjimo geografija dabar yra labai plati ir dvylikta vieta pasaulyje būtų labai gerai“, – teigė V. Meškauskas.
Nedaug trūko, kad ant prizininkų pakylos užliptų ir Lietuvos moterų komandą – mūsiškes pranoko tik ispanės, italės bei baltarusės. Sveikatos problemų turėjusi Brigita Virbalytė garbingai kovojo bei finišavo 15-a (1 val. 35 min. 30 sek.), Živilės sesuo Monika Vaiciukevičiūtė – 20-a (1 val. 36 min. 57 sek.), o Greta Vainaitė – 42-a (1 val. 58 min. 31 sek.).
