Tam įtakos turėjo ir renginio vieta – didžiausia Lietuvoje sporto šventė pirmąsyk keliasi į Klaipėdą ir visus uostamiesčio gyventojus bei svečius kartu sportuoti pakvies birželio 1-ąją.
2016-aisiais Tarptautinė sportinės žūklės konfederacija pateikė paraišką, kad ši sporto šaka būtų įtraukta į 2020 metų Tokijo žaidynių programą. Federacijos atstovai akcentavo, kad pasaulyje populiarios žūklės įtraukimas į olimpiadą praplės žaidynių įvairovę.
Visgi šios paraiškos Tarptautinis olimpinis komitetas nepatvirtino, o ir didžiausi kritikai pažymėjo, kad žūklė labai priklauso nuo sėkmės, yra nuobodi neišmanantiems ir žiūrovams. Tačiau žinomiausias Lietuvos žvejys ir legendinės televizijos laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas su šiais teiginiais sutinka tik iš dalies.
„Nemeluosiu, taip, iš šono pažiūrėjus – tikrai nuobodokos varžybos. Bet tokio dalyko kaip sėkmė nėra. Yra žvejo profesionalumas, daug treniruočių, daug darbo“, – pabrėžė ilgametis žvejys ir daugkartinis pasaulio čempionatų dalyvis.
Danės upėje – tarp dviejų irklavimo bazių – vyksiančiose varžybose dalyvauti galės kiekvienas norintis. Registracija į jas internete prasidės likus mėnesiui iki renginio, bet varžyboms bus galima užsiregistruoti ir sporto šventės dieną renginio vietoje.
Bet apie viską nuo pradžių. Kas gi apskritai ta sportinė žūklė? Su šia ne itin įprasta sporto šaka visus būsimus Olimpinės dienos dalyvius ir svečius supažindino žinomiausias Lietuvos žvejys P.Korsakas.
- Kas yra sportinės žūklės varžybos? – paklausėme P. Korsako.
- Tai yra rimtas sportas, kuriame reikalinga gera įranga, gera technika ir supratimas, kaip pagauti žuvį 10 metrų ribose. O tai yra ganėtinai sudėtinga.
- Kiek laiko trunka šios varžybos ir kaip renkami nugalėtojai?
- Varžybos trunka 5 val., o nugalėtojai renkami pagal taškus: gramas lygus taškui, todėl jeigu laimikio pagauni už 10 kg, atitinkamai gauni 10 tūkstančių taškų. 8 kg – 8 tūkstančiai taškų. Ir taip išsirikiuoja galutinė varžybų rikiuotė.
- Olimpinėje dienoje rengiamos žūklės varžybos bus mėgėjiškos. Paskelbus apie jas, atsirado klausiančių, o koks esminis skirtumas tarp mėgėjiškos ir profesionalios žūklės?
- Profesionali žūklė skiriasi tuo, kad yra organizuojamos oficialios Lietuvos čempionato varžybos, kuriose dalyvauji ir rinkdamas taškus patenki į reitingus bei vėliau gali atstovauti šalies rinktinei. Tarp šių varžybų – didelis skirtumas. Pavyzdžiui, kuo skiriasi mėgėjiškas krepšinis nuo „Žalgirio“ klubo? Alytaus rajono mokyklos 12b klasės komanda irgi bėgioja ir į krepšį mėto, bet jie juk nežaidžia Eurolygoje. Panašiai ir čia.
- Žūklė kaip sporto šaka: kaip keičiasi jos populiarumas Lietuvoje? Kokios ryškėja tendencijos?
- Populiarėja, nes atsiranda vis daugiau žmonių, kurie uždirba daugiau pinigų ir gali investuoti į profesionalią žūklės įrangą, o vėliau tą profesionalią įrangą jie nori išbandyti profesionaliose varžybose. Su „golfais“ irgi niekas nebevažinėja – visi rimti ralistai važiuoja su rimtais automobiliais.
Kaip Benediktas Vanagas ir kiti – juk jie investuoja į automobilius po 50-100 tūkstančių eurų ir daugiau. Lygiai taip pat ir žvejyboje – investuoti į žūklės įrangą reikia daug pinigų. Sportinės žūklės įranga su visomis platformomis ir pilna ekipuote kainuoja tarp 15-20 tūkstančių eurų. Dabar atsiranda žmonių, kurie uždirba pinigų ir nori juos išleisti protingai leisdami laiką, sportuodami, varžydamiesi, rodydami klasę, tobulėdami.
- Kyla klausimas – rezultatai priklauso tik nuo įrangos, ar ir nuo sėkmės?
- Sportinės žūklės varžybose tokio dalyko kaip sėkmė nėra. Yra žvejo profesionalumas, daug treniruočių, daug darbo, gerų jaukų atrinkimas, supratimas kaip gaudyti greitai ir gerai kimbančią žuvį arba kaip gaudyti lėtai kimbančią žuvį, supratimas apie metų laikus, pavadėlių ilgį ar kabliukų ir masalo pasirinkimą – yra labai daug taktikų. Tai nėra tik plūdės įmetimas į vandenėlį ir žiūrėjimas kaip ta plūdė neria.
- O kaip atrodo žvejo treniruotė?
- Prieš varžybas susirenka visas klubas, visa komanda, treneriai skirsto skirtingus jaukus, skirtingas taktikas – vieni turi išlaukti ilgesnio žuvies kibimo, kiti – gaudyti smulkią žuvį. Pasibaigus treniruotei daromos išvados, aptarimas, techninių detalių susirašymai ant popieriaus lapų – kokiame atstume ir kas kiek laiko kibo žuvis.
Vėliau daroma antra treniruotė, kurioje atsisakoma neteisingų pasirinkimų, kol galiausiai išvedama tiksliausia taktika, su kuria komanda startuoja varžybose.
- Dažniausiai žmonės iš profesionalaus sporto, jeigu ne išgyvena, tai bent kažkiek uždirba. O kaip su sportine žūkle – ar ji neša pelną?
- Ne, viskas yra daroma iš žmogaus pinigų – kiek jis pasiruošęs išleisti savo hobiui, sportui. Žinoma, klubai turi rėmėjus, todėl žmonės gali kiek pigiau nusipirkti įrangą, gali gauti nedidelį kiekį jaukų, bet pinigų tikrai išleidžiama labai labai daug.
- Jus tikriausiai jau drąsiai galima vadinti Lietuvos žūklės legenda. Todėl jūsų akimis, kokiame lygyje yra Lietuva pasauliniais sportinės žūklės mastais?
- Silpnokame... Pasaulio čempionatuose dažniausiai dalyvauja 30 komandų, tai mes esame tarp 15-19 vietos.
Nesame tokie nelaimėliai kaip mūsų futbolininkai, bet nesame tokie geri kaip krepšininkai. Esame maždaug rankininkų ar ledo ritulininkų, kurie žaidžia B pakopoje, lygyje.
Mes esame A lygoje, bet labiau antroje pusėje visų komandų.
- Ką reikia daryti, norint patekti į Lietuvos rinktinę ir varžytis pasaulio čempionate?
- Lietuvos čempionato metu renkami taškai ir tuomet penki geriausi patenka į rinktinę. Be jų čempionatuose turi būti ir 5 stebėtojai, kurie dirba zonose viską stebėdami ir pranešdami informaciją. Tai realiai rinktinėje turi būti 10 žmonių.
- Ką bus galima pagauti Danės upėje?
- Danė yra labai įdomi upė, nes yra priklausoma nuo jūros – kai įpučiamas sūrus vanduo, tai žuvis prastai kimba, bet per varžybas Danėje tikrai galima pagauti pačios įdomiausios ir įvairiausios žuvies. Tradicinės būna kuojos, bet vasaros pradžioje iš Marių atplaukia ir dideli karosai, ir dideli karšiai. Galima nustebti pagaunant tikrai netradicinių, didelių ir gražių laimikių, kurie sveria ir kilogramą, ir pusantro, ir su kuriomis jau smagu ir nusifotografuoti.
- Nors į Olimpinės dienos programą žūklės varžybos įtrauktos tik pirmą kartą, tačiau tiek Klaipėdoje, tiek apskritai Lietuvoje jų tikriausiai netrūksta?
- Oi, tikrai daug vyksta. Oficialios Lietuvos čempionato varžybos vyksta keturiais etapais, bet yra labai daug taurės ir komercinių varžybų. Yra atskiros ir karpiams, ir spiningo, ir plūdinės varžybos. Lietuvoje per sezoną vyksta kažkur apie 60-70 varžybų. Į visas tikrai nesuspėsi, nes tą patį savaitgalį organizuojama net po kelias.
- Buvo norima sportinę žūklę įtraukti į 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių programą. Nors kitais metais Japonijoje šių varžybų neišvysime, bet galbūt ateityje joms pavyks prasiskinti kelią į sporto elitą?
- Neįsivaizduoju, nes kelias į olimpinių žaidynių programą yra tikrai sunkus.
Aišku, olimpinis komitetas įtraukė tokias sporto šakas kaip riedlentes, banglentes, laipiojimus uola ar breiką – viskas priklauso nuo paties olimpinio judėjimo, kokių jie turi idėjų.
- Buvo sakoma, kad jos neįdomios žiūrovams...
- Dinamikos, greičio, metimų, taškų, atakų nėra – atsisėda sau ramiai, gaudo, krapštosi. Iš šono tikrai dinamiškai neatrodo.
- O iš dalyvio pusės kuo žūklė tokia įtraukianti?
- Tai labai smagus sportas, nes tu visada įtampoje, visada galva užsukta ir visko pilna – eini iš proto.
- Dauguma žmonių žūklę renkasi kaip atpalaiduojantį hobį po sunkių dienų darbuose. O tai kurioje vietoje atsiranda noras vis tik bandyti dalyvauti varžybose?
- Lietuvoje yra 200 tūkst. žvejų, bet sportine žūkle užsiima vos tūkstantis. Jiems tiesiog norisi tobulėti, kaip ir kitose sporto šakose.
