Lietuviai aplenkė būrį galingų valstybių, tarp kurių – Graikiją, Austriją, Izraelį, Švediją, Norvegiją, Kroatiją ir dar per 10 valstybių.
Lietuvos rinktinę Gruzijoje sudarė Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto klubo ir Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro auklėtiniai.
Lietuvių rezultatai
Geriausiai iš mūsų rinktinės narių sekėsi Arnui Šidiškiui. Jis svorio iki 102 kg varžybose užėmė 11-ąją vietą. A. Šidiškis surinko 351 kg (rovimas – 165 kg/stūmimas – 186 kg).
Nugalėjo ukrainietis Dmytro Čumakas (391 kg – 175 kg/216 kg), antrąją vietą užėmė armėnas Samvelas Gasparianas (377 kg – 168 kg/209 kg), trečiąją – baltarusis Vadzimas Stralcouvas (376 kg – 170 kg/206 kg).
Svorio iki 89 kg varžybose Irmantas Kačinskas B grupėje liko penktas, o galutinėje rikiuotėje užėmė 13-ąją vietą.
Jis dvikovėje surinko 323 kg (rovimas – 148 kg/stūmimas – 175 kg).
Nugalėjo armėnas Hakobas Mkrtčianas (371 kg – 164 kg/207 kg), antrąją vietą užėmė gruzinas Revazas Davitadzė (370 kg – 170 kg/200 kg), trečiąją – kitas armėnas Davitas Hovhannisianas (360 kg – 165 kg/195 kg).
Kiek kukliau pasirodė du mūsų atstovai – Tomas Li-Čin-Chai svorio kategorijoje iki 96 kg užėmė 20-ąją vietą (rovimas – 150 kg/stūmimas – 180 kg, dvikovės rezultatas – 330 kg), Sergejus Lichovojus svorio iki 109 kg varžybose liko 21-as (328 kg – 148 kg/180 kg).
Kamuoja alkūnės trauma
Į Batumį su Lietuvos rinktine vyko ir daugkartinis Europos vicečempionas Žygimantas Stanulis. Pastarąjį klaipėdietį kankina alkūnės trauma, tad jis galiausiai nusprendė varžybose štangų nekelti.
„Žygimantas šiose varžybose pasirodė dėl olimpinės kvalifikacijos. Pagal naujas taisykles, iki olimpiados reikia šešių kvalifikacinių startų. Žygimantas užsiregistravo varžyboms, per dalyvių pristatymą išėjo į sceną, tačiau dėl alkūnės traumos nusprendė štangos nekelti“, – situaciją dienraščiui „Vakarų ekspresas“ komentavo Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris Bronislavas Vyšniauskas.
Pats sportininkas teigė, jog jaučia didelius alkūnės skausmus.
„Negaliu kelti didelių svorių. Tiesiog skausmas veria alkūnę. Per treniruotę bandžiau dar kelti daugmaž didesnius svorius, tačiau supratau, kad startuoti šiose varžybose nepavyks. Negaliu rizikuoti, kitu atveju galiu susitraumuoti taip, kad niekada nebegalėsiu kelti svorių. Labai apmaudu, tačiau nieko negaliu pakeisti. Tai labai nemaloni trauma“, – akcentavo sportininkas.
Pamatęs savo svorio grupės rezultatus, Ž. Stanulis dar labiau nusiminė.
„Tokie rezultatai man yra įveikiami. Jei ne trauma, tikrai galėjau Lietuvai iškovoti Europos čempionato medalį. Prieš traumą keldavau tokius svorius, tad bronza ar sidabras būtų pasiekiamas ranka. Dėl aukso medalio būtų klaustukas, bet dėl kitos spalvos medalio būčiau tikrai kovojęs“, – pabrėžė Ž. Stanulis.
Treneris – ir medikas, ir psichologas
B. Vyšniauskas, kalbėdamas apie šį Europos čempionatą, sakė, jog varžybų organizatoriai Gruzijos atstovai pasistengė sunkiaatlečiams sudaryti geras sąlygas.
„Gyvenimo, treniruočių ir varžybų sąlygos, maitinimas – geras. Transportas visada laiku vežė į treniruotes, varžybas. Čempionatas suorganizuotas išties sklandžiai. Mus iš vėžių išmušė traumos – ne tik Žygimantas Stanulis skundžiasi alkūnės skausmais, bet neišsigydę po traumų startavo Sergejus Lichovojus ir Tomas Li-Čin-Chai.
Tomą kamuoja peties ir kitos traumos, be to jis prieš varžybas buvo pasigavęs virusą, dešimt dienų vartojo antibiotikus, Segejus dėl peties traumos net keturis mėnesius negalėjo sportuoti. Pastaruoju metu mus užklupo traumų periodas“, – kalbėjo B. Vyšniauskas. – Gruzijoje ir kituose čempionatuose daugelis kitų šalių rinktinių atvyko su medikų, masažuotojų brigadomis, turi po kelis rinktinių trenerius. O ką mes?
Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamentas su savo reformomis išdraskė Lietuvos olimpinį sporto centrą, panaikino medikų, masažuotojų etatus.
Žadėjo, kad federacijoms tam skirs papildomai lėšų, bet taip neįvyko. Ne visos federacijos pajėgią išlaikyti medikus, masažuotojus ir kitą reikalingą personalą. Taigi, rinktinės treneris turi sportininkams atstoti ir mediką, ir masažuotoją, ir psichologą, ir trenerį, ir mamą bei tėtį.
Viskas iš bėdnumo. Iš to ir atsiranda problemos – gydome vienas traumas, išlenda kitos. Taip ir tęsiasi užburtas ratas. Sportininkui skaudą vieną ranką, jis ją saugo, kelia svorius, traumuojasi kita ranka ar nugara.
Tokių sporto šakų atstovams medikai ir masažuotojai yra labai reikalingi. Tikimės, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ištaisys tai ir gražins medikų bei masažuotojų etatus.
Tikimės, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrė Kornelija Tiesnesytė, kuruojanti sporto sritį, tai supranta kur kas geriau, nei buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbanavičius“, – akcentavo B. Vyšniauskas.
Dėl ADAMS nukentėjo 18 valstybių
Batumyje tarp įvairių šalių sunkiaatlečių daug kalbų sukosi apie pasenusią pasaulio anti-dopingo agentūros (WADA) informacinę sistemą (ADAMS). Būtent dėl jos daugiau nei 40-čiai sunkiaatlečių iš 18 skirtingų šalių neleista dalyvauti Europos čempionate.
Dėl šios priežasties nukentėjo ir Lietuvos sunkiaatlečiai. Trys sportininkės – Lijana Jakaitė (iki 71 kg), Gintarė Bražaitė (iki 71 kg) ir Indrė Didžklapytė (per 87 kg) neišvyko į Europos čempionatą, o klaipėdietis Laurynas Antanaitis (iki 96 kg) išvyko į Gruziją, tačiau jam dalyvauti pirmenybėse nebuvo leista.
„Buvo sportininkų, kur pavėlavo užpildyti WADA anketas, tačiau dėl Lauryno Antanaičio viskas užpildyta laiku, bet kažkodėl nesuveikė programa. Dėl tos pačios priežasties buvo nepatenkintų daug kitų valstybių atstovų“, – aiškino Lietuvos sunkiosios atletikos generalinis sekretorius Vytautas Stašinskas.
Mūsų merginos – L. Jakaitė ir I. Didžklapytė šiek tiek per vėlai apsisprendė dalyvauti Europos čempionate, o dėl G. Bražaitės keliomis dienomis pavėluota užpildyti anketą.
Europos sunkiosios atletikos federacijos generalinis sekretorius turkas Hasan Akkus Gruzijoje sunkiaatlečiams aiškino, kad būtina investuoti į naują sistemą, kad ateityje panašių problemų nebekiltų.
WADA tvirtino nesulaukę oficialių nusiskundimų dėl ADAMS, bet taip pat teigė žinanti bėdas su kuriomis susiduria atletai ir, kad yra dirbama ties „dideliu sistemos atnaujinimu“.
Nusiskundimų sulaukta ir iš danų, belgų, vokiečių dviratininkų, britų lengvaatlečių. Vienas Belgijos sportininkas pakomentavo, kad ADAMS sistema „technologiškai užstrigusi ties 1990 metais“.
Keturių Olimpinių žaidynių dalyvis, IWF švaraus sporto komisijos narys, Tom Goegebuer palaiko griežtą IWF poziciją, kad „taisyklės yra taisyklės“, bet priduria: „Gerai, kad mes išspiriame sukčius, bet yra negerai, kad mes praradome daug nekaltų atletų“.
Ateities planai
Lietuvos sunkiaatlečiai tikisi, kad rimčiausias šio sezono pasirodymas bus rugsėjo mėnesio pabaigoje Tailande vyksiančiame pasaulio čempionate.
„Tikimės, kad šiame čempionate dalyvaus ne tik vyrų rinktinė, bet ir minėtos mūsų merginos ir jos šiose pirmenybėse gerai pasirodys“, – sakė Lietuvos rinktinės treneris B. Vyšniauskas.
Kalbėdamas apie Lietuvos sunkiaatletį, galintį iškovoti olimpinį kelialapį į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes, B. Vyšniauskas sakė: „Šiemet turėtų būti aišku, kad rimčiausiai gali kovoti dėl olimpinio kelialapio. Tarp realiausių kandidatų – Arnas Šidiškis, Žygimantas Stanulis ir Irmantas Kačinskas, taip pat Laurynas Antanaitis. Sergejaus Lichovojaus ir Tomo Li-Čin-Chai galimybes pristabdė traumos. Tiesa, gali būti, kad Žygimantui Stanuliui bus reikalinga pakartotinė alkūnės operacija, bet mes Klaipėdos traumotologų pagalba bandysime kuo greičiau išsikapstyti iš šios situacijos“.
Jau anksčiau skelbėme, kad sunkiojoje atletikoje pasikeitė ne tik atrankos į olimpines žaidynes sistema, bet ir svorio kategorijos. Nebeliko populiariausių – iki 94, iki 105 ir per 105 kg kategorijų.
„Daugeliui mūsų sportininkų yra labai neparanku – reikia arba mesti po 5-9 kg svorio arba maždaug tiek kilogramų priauginti. Be to, panašaus svorio yra keli mūsų sunkiaatlečiai, tad dar tenka kovoti tarpusavyje“, – kalbėjo B. Vyšniauskas.
