Beje, pirmas buvo irgi sunkiaatletis R.Vyšniauskas, bet jam ta antra bloga žinia sutapo su karjeros pabaiga. Visai kitaip vertintina aštuonerių metų diskvalifikacijos bausmė viršūnėje buvusiam A.Didžbaliui.
Kad ir kiek sportininkų globėjas B.Vyšniauskas muštųsi į krūtinę ir teigtų esąs nekaltas, juo jau beveik niekas netiki.
Ilgametis treneris, pastaraisiais metais tapęs ir šios sporto šakos federacijos vadovu, buvo tituluojamas sunkiosios atletikos patriarchu, tačiau dabar jam vis dažniau lipdoma „dopingo tėvo“ etiketė.
Galbūt ir nederėtų nubraukti B.Vyšniausko atsidavimo sunkiajai atletikai, tačiau nesibaigiantys dopingo skandalai ir anekdotais tapę pasiaiškinimai temdo visas šviesias akimirkas.
Dopingu sutepta sunkioji atletika sunkiai serga ne Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, todėl Tarptautinis olimpinis komitetas rimtai svarstė net ją išbraukti iš olimpinių žaidynių programos. Kol kas toks drastiškas sprendimas nepriimtas, bet šimtais skaičiuojami teigiami dopingo testai ir anuliuojami rezultatai daug ką pasako.
Po pakartotinio testų tikrinimo 2012 metų Londono olimpiados prizininkų sąrašai keitėsi daugybę kartų, o juk dar ateis eilė iš naujo tikrinti ir 2016 metų mėginius. Kas galėtų garantuoti, kad iš A.Didžbalio nebus atimta ir olimpinė bronza?
Kad viskuo tenka abejoti, įrodo kanojininko J.Šuklino atvejis – 2012 metais Londone jo iškovotas olimpinis sidabras tikriausiai bus atimtas, o buvusiam didvyriui gali tekti grąžinti ir tūkstantines premijas, ir dovanas.
Mes dažnai pirštais badome dopingu šeriamus Rusijos sportininkus, bet, pasirodo, ir patys nesame šventi.
