Praėjusią savaitę kaip perkūnas giedrą dieną nuaidėjo žinia, kad 22-ejų olimpinė čempionė stabo treniruotes JAV ir atvyksta į Lietuvą tirtis sveikatos. Tačiau dabar 53-ejų D.Barkauskas ramina aistras ir lrytas.lt atskleidė, kad artimiausiu metu sportininkė priims išvadas po tyrimų.
„Dar viskas vyksta, bet geriausia būtų klausti pačios sportininkės. Pats ką nors tiksliai pasakyti negaliu, bet ketvirtadienį jau turėsime galutinius duomenis ir Rūta pati priims sprendimą“, – teigė nuo 2000-ųjų Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiojo gydytojo pareigas einantis specialistas.
D.Barkauskas paaiškino ir sportininkės motyvus tyrimams atvykti į Lietuvą.
„Jei JAV neturi draudimo, tos medicininės paslaugos kainuos kosminę sumą. Čia kalbame labiau ne apie kažkokius konkrečius gydymus, bet apie profesionalaus sportininko profilaktinę priežiūrą.
Dėl Lietuvos sportininkų už Atlanto turime tą problemą, tačiau didelės komandos samdo savo medicinos personalą, kuris jau gali tam tikrame lygyje prižiūrėti sportininkus.
Tačiau individualių sportų šakų srityje tuo užsiimama rečiau. Taip visada buvo ir bus“, – pasakojo žinomas gydytojas.
Kiek anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog R.Meilutytė galimai turi problemų dėl limfmazgių. Tačiau D.Barkauskas paneigė tokius nuogąstavimus.
„Čia buvo paskubėta skelbti nežinant, apie ką mes kalbame. Apskritai tam tikros sportininkų organizmo būsenos dėl didelio fizinio krūvio yra kitokios nei paprastų žmonių. Norint kažką detaliau apie tai pasakyti, reikia žiūrėti į individualią žmogaus situaciją“, – sakė Lietuvos olimpiečius prižiūrintis specialistas.
D.Barkauskas pripažino, kad profesionalūs sportininkai tyrimus atlieka kur kas dažniau bei pagalbos į specialistus kreipiasi ir dėl profilaktikos. Kaip byloja istorija, nerimą keliančių ženklų ignoravimas gali baigtis ir blogiausiu scenarijumi.
„Tokio lygio sportininkė kaip R.Meilutytė, jei po ranka neturi į ką kreiptis, kas galėtų patarti elementariais klausimais, natūralu, kad renkasi mus.
Pavyzdžiui, pradėjo skaudėti petį ir norima pasikonsultuoti, ar čia rimtas dalykas, ar galima numoti ranka. Jeigu nėra, kur to atlikti, gali kilti nerimas. Netgi ir su priežiūra visada būna niuansų.
Prisiminkime Norvegijos plaukiką Alexanderį Dale Oeną, kuris mirė Arizonos valstijoje nuo širdies smūgio. Jo istorija prasidėjo nuo to, kad sportininkas skundėsi peties skausmais, bet niekas neįtarė, kad jaunas atletas gali turėti stenokardinę širdies ligą.
Tad visus dalykus atsimenant ir žinant, natūralu, kad kilus nerimui keliame klausimus, kurie kartais mus pastato į keblią padėtį“, – teigė D.Barkauskas.
R.Meilutytei priimti sprendimą reiks greitai, mat jau vos po keturių mėnesių prasideda pasaulio čempionatas Pietų Korėjoje. Nors laiko dar yra, planetos pirmenybėse startuoti planuojantys plaukikai jau intensyviai pluša treniruotėse pasiruošimo procese.
