Praėjusiais metais aukščiausią pasaulyje Tiličo ežerą (jis tyvuliuoja Himalajų kalnuose, 4950 m aukštyje) perplaukęs triatlonininkas gali pasigirti, kad per pastarąjį dešimtmetį įveikė visus aukščiausiai esančius gėlavandenius telkinius visuose žemynuose: 2009 m. perplauktas Titikakos ežeras (Pietų Amerika), 2010 m. – Jeloustounas (Šiaurės Amerika), 2011 m. – Baikalas (Azija), 2012 m. – Didysis ežeras Tasmanijos saloje (Australija), 2013 m. – Tanos ežeras (Afrika) ir Keturių Kantonų ežeras (Europa).
Tačiau dabar sportininkas pasiruošęs dar vienam iššūkiui. Šį kartą 60-mečio V.Urbono planuose – Dunojaus upė ir daugiau nei 2000 kilometrų plaukimo joje.
„Kol kas dar tik idėjos stadija ir tiksliai pasakyti nuo kur pradėsime plaukti, ir kur finišuosime – negaliu. Nors Dunojaus ilgis virš 2800 kilometrų, bet tikriausiai nuo pat ištakų nepradėsime. Dėliojamės planus, šalis per kurias plauksime“, – atskleidė sportininkas.
V.Urbono plaukimai buvo glaudžiai siejami su įvairiomis istorinėmis Lietuvos datomis, o pastarieji projektai ežeruose vienijosi po bendru pavadinimu „Vanduo – tai gyvybė“. Tad nenuostabu, kad ir artėjantis projektas turi simbolinių reikšmių.
„Pirmiausiai, tai – ekologija. Netgi jau po truputį bręsta ir pavadinimas šiam projektui – „Dunojus – Europos gyvenimo linija“. Tai tikrai nėra galutinis pavadinimas, bet linkstame į tą pusę. Tai bus tarsi plaukimo Nemunu tąsa. Prieš šį projektą, žinoma, buvo tie aukščiausi ežerai.
Dabar vėl einame prie upių. 1999 metais jau plaukiau Nemunu, tai kaip tik bus 20 metų praėję. Planuotume plaukimą kitais metais ir greičiausiai vasaros periodu“, – ateities planais dalinosi žinomas visuomenės veikėjas.
Paklaustas apie skirtumus pastarųjų plaukimų ežeruose ir būsimo projekto Dunojaus upėje, V.Urbonas pripažino, kad nebekamuos aukštikalnių sunkumai, bet laukia ilgesnė distancija.
„Nuo plaukimo ežeruose šis tikrai skirsis. Ten viskas vyko aukštikalnėse, juntamas deguonies stygius, o taip pat ir vandens temperatūra labai žema. Pavyzdžiui Tiličo ežere buvo vos 1,9 laipsnio. Plaukiant Dunojaus upe bus lengviau dėl kvėpavimo, bet reikės įveikti daugiau kilometrų, fizinis nuovargis bus kitoks.
Kaip parodė plaukimas Nemunu, tai vidutiniškai per parą įveikdavau 50-60 kilometrų, nors buvo galima ir daugiau įveikti“, – kalbėjo pasaulio rekordininkas.
V.Urbonas tiki, kad šiuo plaukimu galima Lietuvą pristatyti Europai ir jau po truputį ruošiamos idėjos, kaip bus galima tą padaryti: „Turime keletą idėjų, kaip tą galėtumėme įgyvendinti. Antradienį kaip tik susitinkame su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite, kur pristatysiu savo projektą.
Tačiau ir fizinis pasiruošimas taip pat po truputį vyksta, dirbame su savo kūnu, darome jėgos treniruotes.“
Tiesa, sportininkas pripažino, kad ne viskas taip paprasta ir tikrai laukia keletas išbandymų, norint įgyvendinti šį projektą.
„Dar bus daug sudedamųjų dalių, bet pirmiausiai laukia laivybos klausimas, koks jo intensyvumas, toliau dar yra užterštumo bėda. Žinoma, plaukiant po 80 kilometrų per parą bus nemenkas krūvis organizmui. Čia irgi bus iššūkis“, – kalbėjo V.Urbonas.
V.Urbonas yra nekartą dalyvavęs triatlono varžybose, kuriose tenka plaukti, minti dviratį ir bėgti, taip pat yra tapęs pasaulio ultratriatlono čempionu bei rekordininku, tačiau savo projektų įgyvendinimui pasirinko būtent plaukimą.
„Plaukimą pasirinkau, nes jis daugiau surištas su ekologija, yra artimesnis gamtai. Bėgti ir būtų galima, bet vanduo yra mūsų kaip ir gyvenimo linija. Juk ir mes priklausomi nuo vandens, mūsų organizme jo pilna. Jis yra tarsi simbolis.
Kažkada buvo minčių ir bėgimo projektus rengti, bet vis tik pasirinkau vandenį. Nuo vaikystės lankiau plaukimą, tai taip ir gavosi“, – atskleidė dar vienam projektui besiruošiantis sportininkas.
