Pati nesu nuo jo nukentėjusi, o dėl perskaitytų kai kurių kaltinimų jam netgi galėčiau paprieštarauti. Aš su šiuo treneriu dirbau 15 metų ir iš savo pusės neturiu priekaištų“, – lrytas.lt apie dviračių sporto pasaulį sudrebinusį skandalą ir treneriui Antanui Jakimavičiui mestus seksualinio priekabiavimo kaltinimus pasakojo buvusi jo auklėtinė Vilija Sereikaitė.
32-ejų sportininkė savo karjerą baigė 2015 metais, o 2008 metais Pekino olimpinėse žaidynėse 6-ąją vietą užėmusi dviratininkė pastaruoju metu turėjo prisiminti savo ilgametį trenerį A.Jakimavičių.
Pirmadienį tv3.lt žurnalistas Mažvydas Laurinaitis paviešino kelis anonimiškus buvusių sportininkių kaltinimus treneriui dėl seksualinio priekabiavimo.
Buvusios dviratininkės tvirtino, kad A.Jakimavičius nuolat laidydavo seksualinio pobūdžio pastabas, stovyklose ir išvykose nuolat girtaudavo, neleisdavo užsirakinti durų, dažnai atsibudusios merginos rasdavo jį sėdintį prie lovos – jis liepdavo svertis vilkint tik apatinius drabužius, o atsisakius būdavo atimamos algos ir pasipildavo grasinimai.
Pirmasis apie šia problemą buvo užsiminęs dviratininkas Tomas Vaitkus, kuris savo mintimis pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“.
„Yra dar toks treneris Antanas Jakimavičius, tai ten yra visiškas sunkiasvoris dėl elgesio su mergaitėmis. „metoo“ judėjimas man atrodo būtų gėlytės“, – rašė sportininkas.
T.Vaitkus ragino visus netylėti ir pasipasakoti. Tuomet į žiniasklaidą ir kreipėsi buvusios trenerio auklėtinės.
Federacija situaciją aptars po Europos čempionato
„Situaciją mes žinome iš žiniasklaidos, – lrytas.lt sakė Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Romualdas Bakutis. – Dabar treko rinktinės treneris Antanas Jakimavičius yra treniruočių stovykloje Lenkijoje ir rengiasi Europos čempionatui Pruškove, kuris vyks paskutinę šio mėnesio savaitę. Ten startuos jo auklėtinė Olivija Baleišytė.“
Šalies dviračių sporto organizacijos vadovas konstatavo, kad sieks aiškintis su nacionalinės treko ekipos treneriu žiniasklaidoje minimus faktus ir taškus dėlios Vykdomojo komiteto pasitarime.
„Iš varžybų Lenkijoje A.Jakimavičius sugrįš kovo 3 dieną, sėsime ir kalbėsime. Tačiau noriu pabrėžti, kad per mano dešimties metų vadovavimą federacijai nesame gavę nė vieno pareiškimo ar prašymo įvertinti vieno ar kito trenerio darbą. O juolab, nėra vykdytas joks ikiteisminis teisėsaugos tyrimas dėl dviračių sporto trenerių elgesio su auklėtiniais – policijai niekas neparašė pareiškimo, nemetė kaltinimų priekabiavimu.
Tad esame tam tikroje neapibrėžtoje situacijoje – kažkokie gandai platinami, žiniasklaida rašo, tačiau pagrindo tyrimui nėra. Neseniai buvo puolamas ir kitas Panevėžio treneris – Vytautas Indreliūnas. Federacija prašė kažkokių įrodymų, kreipėmės ir į mokymo įstaigą, auklėtinius, bet nieko. Tuo mesti kaltinimai ir baigėsi – kai kam jo darbo metodai ir charakteris nepatiko, todėl ir atsirado pykčiai ir bandymas per žiniasklaidą suvedinėti sąskaitas“, – sakė R.Bakutis.
Sportininkė trenerio teisti nesiruošia
Buvusi dviratininkė V.Sereikaitė sutiko su lrytas.lt pasidalinti savo mintimis apie A.Jakimavičiui mestus kaltinimus ir ilgametę patirtį dirbant su treneriu.
– Turbūt girdėjote ar skaitėte apie treneriui mestus kaltinimus.
– Pilnai jo pateisinti negaliu, nes gal ir buvo to priekabiavimo, bet pasikartosiu, kad iš savo pusės jam priekaištų neturiu. Neneigiu, kad buvo tų pykčių pas mus, alkoholio problemų, kažkokių apsikabinimų ar panašiai, bet jis dėl mūsų visą širdį atidavė. Jis jokių pinigų nevogdavo, nei jis sau kažką į kišenę pasiėmė.
Pamenu, kai 2008 metais man startavus Pekino olimpinės žaidynėse, A.Jakimavičius gavo trenerio premiją, tai jis tuos pinigus ne sau pasiliko, o mums visiems nupirko bilietus į Kolumbiją, kad galėtume dalyvauti varžybose.
Jis toks pusiau geras, pusiau blogas. Turi didelių minusų, bet yra ir gerų dalykų. Visą gyvenimą atidavęs tam sportui, mergaitėms. Pats ir valgyti darydavo, ir vairuodavo, per lietų važinėdavo po visą Lietuvą, kad mes tą treniruotę padarytume.
Dabar, kai jau esu baigusi tą sportą, man daugiau yra išlikę gerų prisiminimų, nei blogų. Per tuos 15 metų keliavome per visą pasaulį. Labai gaila, kai žmogų tiesiog sunaikina. Aš mačiau, kaip jis iš visos širdies dėl mūsų stengėsi. Jis viską mums atidavė. Bet aišku, turėjo tų minusų, čia jau charakteris, nieko nepakeisi. Būdavo ir rėkimų, bet negalima visiškai žmogaus sunaikinti, turėjo jis ir gerąją pusę. Jis nėra kažkoks visiškas pabaisa.
– Pats treneris užsiminė, kad jam mesti kaltinimai tėra priešų bandymas susidoroti. Kas galėtų norėti A.Jakimavičiui pakenkti?
– Mūsų sporte yra didelė konkurencija, į vieną vietą pretenduoja nemažai sportininkų. Aš nežinau, mačiau ir socialiniuose tinkluose komentarų, buvo neigiamų atsiliepimų Panevėžio atžvilgiu, kad mes gauname finansavimą didelį, o Vilnius ir kiti negauna. Dėl sportininkų važiavimo į čempionatus gal kažkas jausdavosi labiau nusipelnęs važiuoti. Matote čia visais laikais būdavo ta konkurencija, pinigai, kaip ir visur. Dažniausiai kas pyksta labai, tas ir nori išsikalbėti.
– Ar A.Jakimavičius dirbo išskirtiniai vien tik su merginomis?
– Jis dirbdavo ir su vaikinais. Anksčiau dirbo tik su merginom, bet vėliau, kaip jau nebedirbo jo pačio treneris, tada prisijungė ir vaikinai.
– Ar jūs pastebėjote bei patyrėte kažkokius panašius priekabiavimus, apie kuriuos užsiminė buvusios jo auklėtinės?
– Kai aš sportavau, nemačiau tokių dalykų, kad neleistų užsirakinti duris ar lįsdavo naktį. Tarp kaltinimų buvo ir tokių, kad reikėjo svertis tik su apatiniais rūbais, man perskaičius buvo netikėta. Aš nežinau kas buvo prieš mane ir po manęs, bet kai sportavau, tai svėriausi būdama su pilna pižama nuo galvos iki kojų. Mums tikrai ten naktimis netrukdydavo.
Pamenu, kuomet išvažiavome į Maskvą, davė tik vieną kambarį, tai treneris išsinešė čiužinį į koridorių ir miegojo ten, kad tik mums netrukdytų ir mes pailsėtume. Negaliu pasakyti, kad jis naktimis mums trukdydavo. Buvo istorijų, kai kažkas man labai pavydėjo, bandė straipsnius rašyti, buvo visokių kalbų.
Žinoma, jis mėgdavo pakirkinti, apsikabinti, lįsti, neneigiu to, bet nenorėčiau teisti žmogaus. Nebent man baigus karjerą kažkas atsitiko.
– Galbūt treneris turėjo kažkokias savo favorites, kurioms išskirtinai rodydavo dėmesį?
– Dėl treniruočių proceso ar vitaminų, tai pas jį visos lygios būdavo, o ir šiaip nepasakyčiau, kad kažkam išskirtinį dėmesį rodytų. Ne, aš nepastebėjau šito.
– Minėjote, kad A.Jakimavičius turėjo problemų su alkoholiu. Galbūt tai būdavo tokio elgesio priežastis?
– Žinote, kai žmogus negeria, jis toks santūresnis būna, savame prote, o kai išgeria gal atsipalaiduoja. Sunku man atsakyti. Jis toks yra, aišku, kaip treneris neturėtų toks būti, jis peržengia ribas.
Aš manau, kad alkoholis su sportu nesuderinami. Visą galvą esu prieš ir labai pykdavau dėl to. Kalbėjomės su A.Jakimavičiumi dėl šitos problemos ne kartą. Bet jau buvo susiformavęs toks įprotis, susėda treneriai, jiems reikia viską apkalbėti ir prasideda. Žinote, atėjo tokie įpročiai iš Sovietų Sąjungos, pas jaunesnius trenerius turbūt tokių bėdų mažiau.
– Ar nebuvo kalbėta apie šią problemą su dviračių sporto federacija?
– Mes turbūt buvome visi labai artimi ir nesiskundėme. Klausėme, darėme, sportavome ir atrodė, kad taip turi būti. Dabar tik viskas kyla į viešumą, tada atrodė, kad kas čia pasikeis, be to, dėl tokių dalykų treniruotės pas mus niekada nenukentėdavo. Būdavo po pietų išgerdavo, per laisvas dienas...
– Galbūt jaunos merginos net ir patyrusios seksualinį priekabiavimą bijodavo viešai kažkam prisipažinti?
– A.Jakimavičius smarkiai rėkdavo, tai kažkiek prisibijodavome. Po to, atsiprašydavo, apsikabindavo, susitaikydavome ir vėl toliau gyvendavome. Daugelis bijodavo, nes A.Jakimavičius buvo griežtas. Jis galvodavo, kad jeigu mus prižiūri griežtai, tai mes stengiamės, sportuojame, o jei ne – tada palaida bala bus, kad pabėgsime, nesportuosime.
Negaliu atsakyti apie ankstesnes ar vėlesnes kartas, bet mes bijodavome ne dėl priekabiavimo, bet dėl piktumo, griežtumo.
