Į Kūno kultūros ir sporto departamento konferencijų salę penktadienio popietę rinkosi ne mūsų žiniasklaidos puslapiuose mirguliuojančio bokso žvaigždutės, o dar paprastam sporto sirgaliui mažai žinomi veidai.
„Taip jau yra. Kas išvykęs, kas gal ir nosį užrietė, o galiausiai turime išrinkę tuos nominantus, kuriuos turime“, – į retorinius klausimus apie bokso žvaigždes be didesnio entuziazmo kalbėjo LBF prezidentas Dainius Šaluga.
Prieš septynerius metus Lietuvos boksui vadovauti pradėjęs prezidentas būsimiems nugalėtojams tik priminė, kad šių metų biudžetas nuo praėjusių metų 141 tūkst. eurų susitraukė iki 133 tūkstančių, bet jis viliasi bokso atgimimu.
„Pernai nebuvo kur skinti tų medalių derliaus – nevyko jokių rimtų varžybų. Tačiau jau šiemet kalbame apie atranką į 2020 metų Tokijo olimpiadą. Aš svajoju, kad ten tikrai turėtume laimėti bent vieną medalį“, – sveikindamas geriausius 2018 metų bokso atstovus kalbėjo D.Šaluga.
Geriausiu praėjusių metų Lietuvos boksininku paskelbtas šilutiškis Vytautas Balsys.
Skambiausiu jo laimėjimu tapo pasaulio studentų čempionate iškovotas bronzos medalis. V. Balsys taip pat laimėjo Lietuvos čempionatą ir Kaune vykstantį Algirdo Šociko tarptautinį turnyrą bei tapo tarpvalstybinio mačo Lenkija – Lietuva nugalėtoju.
Tuo tarpu šalies boksininke įvardinta Ana Starovoitova, Europos moterų čempionate užėmusi devintąją vietą, iškovojusi aukso medalius Lietuvos čempionate ir tarptautiniame Vitalijaus Karpačiausko turnyre Panevėžyje.
Geriausiojo jaunojo boksininko titulas atiteko visaginiečiui Aleksandrui Trofimčiukui, jaunimo grupėje bokso vadovų sprendimu padėka ir piniginė premija atiteko kauniečiui Liudvikui Lagunavičiui.
Geriausiu 2018 metų bokso treneriu paskelbtas šilutiškis Vincas Murauskas, teisėjas – Gintaras Šniukšta.
Net ir prizai bei dovanos šįkart negalėjo nuslėpti tvyrantį nerimą dėl bokso ateities – kalbama, kad net ir Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) po begalės skandalų dėl teisėjavimo ir organizaciją perėmusio su nusikalstamu pasauliu siejamu uzbeku Gafuru Rachimovu jau mąsto apie bokso išbraukimą iš 2020-ųjų Tokijo žaidynių.
Todėl dar nėra visiškai aiškių atrankos į olimpiadą kriterijų, net neplanuojami pardavinėti bilietai Japonijoje į bokso varžybas.
– Atrodo, kad kaip ir pasaulyje, taip ir Lietuvoje bokso reikalai prasti. Tiesa?, – lrytas.lt paklausė LBF prezidento D.Šalugos.
– O pas ką Lietuvoje iš sporto šakų geri reikalai? Tik išimtys. Mes turime dabar tokią varganą situaciją mūsų sporto šakoje, nes ilgus ilgus metus pas mus negalėjo nunykti ta senoji vadovų karta, kuri kėlė vėjus žiniasklaidoje, ėjo per teismus ir bandė atgauti galimybę vadovauti bokso federacijai.
Dabar jau lyg ir bandome tų piliečių atsikratyti, tačiau klausimas man išlieka vienas: kam reikėjo tos viską griaunančios kovos.
Juk dabar matome, ką po tokio karo turime – Vilniuje nėra bokso, kitur jis neatsigauna, nes buvo naikinamas ne vienerius metus.
– O jūs pabandėte išsiaiškinti, kodėl Vilniaus atstovai ir buvęs generalinis sekretorius santykius aiškinosi su LBF?
– Nežinau. Vis dar visi dokumentai yra pavogti arba, sakysime, išnešti iš federacijos ir nežinome, kodėl vyko ta kova. Kai pamatysime atgautus dokumentus, galbūt ir sužinosime, kodėl dar vyksta tas karas. Gal ten bus tas atsakymas? Mums tikrai įdomu, kas slypi tuose finansiniuose dokumentuose.
– Vadinasi, Lietuvos boksas ir toliau serga?
– Mes koncentruojamės pagrindinį ketverių metų įvykį – olimpines žaidynes ir labai tikime sėkme. Bet kai sportas yra plėšomas, ką ten gali daug svajoti.
Juk rezultatai ateina ne iš Kūno kultūros ir sporto departamento ar federacijos – ateina iš klubų, sporto mokyklų, savivaldybių, kurios remia boksą. Bet ketverius metus mes matome tik išorinį tam tikrų jėgų bandymą viską griauti.
– Tai sugriaus?
– Aš jau matau ir pozityvą – visų pirma, mes gyvename tikrai skaidriau ir federacijos lėšos yra aiškiai matomos.
Antrasis pozityvus dalykas – atsikratėme netikrų pranašų mūsų organizacijoje, o trečia – tie treneriai, kurie buvo specialiai nustumti į šoną, užmiršti, jie vėl išgryninti ir sugrįžta į priekines linijas. Tai galima sakyti ir apie 2018-ųjų trenerį Vincą Murauską.
– Kalbate apie medalius Tokijo žaidynėse. Atranką turėtų įveikti JAV profesionaliame bokse spindintis Egidijus Kavaliauskas?
– Ne, aš manau, kad tai turėtų būti taip pat Amerikoje profesionaliai besiboksuojantis Eimantas Stanionis. Jis neatsisako dalyvauti atrankoje ir atstovauti Lietuvai.
– O kaip su Londono žaidynių prizininku Evaldu Petrausku?
– Žiūrėsime. Evaldas stipriai plėšėsi krūtinę, tikino, kad gali, bet... Mes jį bandysime įtraukti į visus įmanomus turnyrus, atrankas, tačiau pagal dabartinę jo pasirengimo situaciją – ką aš žinau...
– Jau aiškūs kriterijai, pagal kuriuos bus atrenkami boksininkai į Tokijo žaidynes?
– Na, visų pirma, kad galėtum dalyvauti atrankose, reikia tapti šalies bokso čempionato nugalėtoju.
Tačiau mūsų bokso lyderiams vis dėlto reikia labiau rengtis ne čempionatui, o atrankai. Juolab, nedarysi juk E.Petrauskui atskirą svorio kategoriją, jei jis ir taip neturės ten konkurentų.
Žiūrėsime į mūsų žvaigždes šiek tiek liberaliau ir siūlysime jiems visą dėmesį skirti atrankoms. Bet reikia pasakyti, kad tarptautinė bokso federacija vis dar nėra susiderėjusi dėl atrankų kriterijų su Tarptautiniu olimpiniu komitetu, tad kol kas yra viskas pakibę ore.
