Lietuvos rekordo ( 2 m 1 cm) autorė šįsyk įveikė tik 1 m ir 85 cm aukštį, bet nuo artimiausios persekiotojos šiaulietės Urtės Baikštytės ją vis tiek skyrė saugūs 10 cm.
1 m 90 cm aukštyje pakeltos kartelės neperšokusi sportininkė akivaizdžiai pyko, bet per kelias minutes susitvardė ir kalbėdama su žurnalistais jau tvieskė šypsena.
- Šiandienos varžybas vertinu kaip treniruotę. Nuotaika nėra bloga, nes tik vakar apsisprendžiau važiuoti. Gaila, kad Šiauliai nebuvo labai svetingi, man nepavyko šiandien susidraugauti.
Nesureikšminu šiandienos rezultato, nes yra buvę, kad per treniruotes pasirodau prastai, o varžybose – puikiai. Mano statistinis vidurkis šį sezoną yra pakankamai aukštas (1,94 – 1,98 m).
- Kaip pati jaučiatės?
- Paskutinėse varžybose demonstravau gerą formą. Pasirodymas Šiauliuose buvo nekoks, bet čia kaltas nusiteikimas.
Viskas yra neblogai, bet tarptautinėse varžybose bus labai sunku, nes yra Rusijos šuolininkė, nuolat įveikianti 2 metrų ribą, yra kelios labai pajėgios ukrainietės. Bus nežmoniškai sunku ginti titulą, bet važiuoju tikrai ne pačios prasčiausios formos ir manau, kad pasigalynėsiu dėl aukščiausių vietų.
- Gal šiandien trūko iššūkių?
- Iš tikrųjų – taip. Kai yra konkurencija, man atsiranda daugiau adrenalino, įsijungia sportinis charakteris, kovingumas. Tada dažniausiai parodau, ko esu verta, net jei varžybos vyksta, tarkim, prekybos centro erdvėje.
Lietuvoje yra problema dėl konkurencijos. Nenoriu nuvertinti nė vienos varžovės, bet situacija yra tokia: atlikusi apšilimą turiu laukti apie valandą savojo starto. Tuo tarpu apšilimas per 15 minučių prarandamas, tai įrodo mokslo tyrimai.
- Kelintas toks lengvas jums Lietuvos čempionatas?
- Net sunku pasakyti. Prisimenu, čia, Šiauliuose, peršokau 1 m 95 cm, o antras rezultatas buvo 1 m 75 cm. Tai rodo, kad per šešerius metus niekas labai nepasikeitė. Todėl siekti labai gerų rezultatų yra sunku.
