Dabar mes pasiruošę kartu sėsti, kalbėtis ir stengtis, kad bendromis jėgomis sporto bazė prie Nėries būtų pastatyta“, – trečiadienio popietę stovėdamas prie Vilniaus savivaldybės pastato džiaugėsi Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentas Dainius Pavilionis.
Lietuvos irklavimo bei Lietuvos kanojų ir baidarių irklavimo federacijos stojo į kovą prieš Vilniaus savivaldybę ir demonstratyviai nusprendė ginti, anot jų, viešąjį interesą pažeidžiančius savivaldybės veiksmus, aukciono būdu Žirmūnuose, Tuskulėnų parke, prie Neries parduodant pastatus bei siekiant neribotam laikui perduoti verslui sklypą.
Tam buvo imtąsi itin drąstiškų veiksmų – prie Vilniaus savivaldybės trečiadienio popietę buvo suorganizuota akcija „Šimašiau, neišvaryk irkluotojų iš Vilniaus!“.
Prie savivaldybės pastato Irklavimo sporto atstovai iš plytų pastatė simbolinę irkluotojų ir jų naujos bazės projekto palaikymo sieną, kurią papildė ir paties mero olimpietei Mildai Valčiukaitei prieš dvejus metus įteikta plyta.
Ir akciją galima vadinti pasisekusia. Tai bent jau laikinai atkreipė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus dėmesį, mat šis atėjęs prie jos rengėjų ir spausdamas rankas pažadėjo, kad sprendimų ieškoti bus bandoma.
Irklavimo bendruomenės pagrindinis siekis yra sutrukdyti savivaldybei parduoti seniai nenaudojamą turtą prie Nėries bei sutvarkius teritoriją, toje vietoje įkurti sporto bazę.
Kam to reikia? Anot akcijos rengėjų, visame pasaulyje Vilnių ir Lietuvą garsinantys irkluotojai ir jų pamaina – dabartiniai moksleiviai – privalo turėti sąlygas treniruotis Vilniuje, kur iki šiol nėra tinkamos treniruočių bazės.
„Mes atviri ir pasiruošę šimtu procentų savivaldybei padėti tą bazę pastatyti. Kai buvo sunku susitarti, mums beliko vienas dalykas – suorganizuoti akciją. Tikėjomės, kad taip bus atkreiptas dėmesys, galbūt taryba pamačiusi irkluotojus prie savivaldybės supras, kad mums svarbu ir mes domimės. Tada priims teigiamą sprendimą ir aukcioną sustabdys.
Taryba susideda ne iš vieno ar poros žmonių, yra daugiau. Man keista, kaip meras, pats sakydamas, kad yra buvęs sportininkas, į viską žiūrėjo pro pirštus.
Mes pasiruošę demokratiniais keliais eiti, diskutuoti, bendrauti. Vienu metu atrodė, kad visos sporto erdvės mieste piktybiškai naikinamos“, – bendraudamas su lrytas.lt akcijos motyvus aiškino vienas to iniciatorių D.Pavilionis.
Jis net palygino kitų miestų savivaldybių atvirumą ir Vilniaus: „Vieną kartą buvome patekę pas vicemerą, o kitus kartus kalbos vykdavo tik per apdovanojimus. Mūsų sportininkai patekdavo į geriausių Vilniaus sportininkų sąrašus, tai tokiomis progomis ir tekdavo pasikalbėti.
Tokia realybė. Kitų miestų savivaldybės mielai priima irkluotojus ir kalbasi, o čia nelabai. Belieka tikėtis, kad dabar bus kitaip.“
Sumanymą vietoje senos gelbėjimo stoties pastatyti irklavimo bazę kadaise buvo iškėlęs ankstesnis vicemeras J.Pinskus. Tačiau kodėl iki šiol jos nėra?
Įrengti visus reikalavimus atitinkančią irklavimo bazę prieš kelerius metus reikėjo apie 2 mln. litų (apie 580 tūkst. eurų). Tačiau savivaldybės biudžete tiek lėšų nebuvo, todėl siūlyta skelbti konkursą ir pritraukti privačius investuotojus. Tokia idėja labai patiko Lietuvos ir Vilniaus irklavimo federacijų atstovams, tačiau investuotojų paieškų niekas taip ir nepradėjo.
„Buvo viskas paruošta, žemė ten tapo komercine, sklypas suformuotas, tačiau tuomet pasikeitė valdžia ir viskas sustojo. Mes daug kartų bandėme kalbėtis ir kai vieną kartą buvome priimti į savivaldybę, mums buvo pasakyta – nesvaikite, ten bazės nebus.
Mes ramiai, tyliai laukėme, o gruodžio mėnesį pamatėme, kad aukciono būdu jau parduodamas sklypas. Kadangi aukšti ponai nenorėjo su mumis kalbėtis, mes iš karto kreipėmės, kur reikia ir tikėjomės, kad diskutuosime, rasime sprendimą.
Buvo pasiūlyta anksčiau susitikti pasikalbėti, bet kai nuėjome kalbėtis, mums tik pasakė, kad nesvaigtume. Čia gal buvo kažkoks staigus noras prieš rinkimus realizuoti sklypą. Kam tai daryti prieš rinkimus? “, – retoriškai klausė jis.
Sukilo po metų pabaigoje priimto sprendimo
„Lietuvos ryto“ žurnalistas Arvydas Lekavičius dar prieš savaitę detaliai aprašė situaciją, kurioje yra daug konkrečių detalių.
Straipsnį galite perskaityti čia.
Apleistas kampelis prie Nėries galėjo iki šiol niekam nerūpėti, jei ne praėjusių metų pabaigoje „Grindos“ paskelbtas aukcionas.
Buvusią gelbėjimo stotį valdanti savivaldybės įmonė nusprendė parduoti jau seniai nenaudojamą turtą.
O Lietuvos irklavimo federacijos vadovai tai sužinoję nužygiavo į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją, ir tuomet pasipylė skundai.
Sustabdyti savivaldybės organizuojamą aukcioną buvo prašoma Nacionalinės žemės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos.
Dėl LIF skundo ištyrimo kreiptąsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
Tiesa, atsakingos institucijos savo išvadų dar nepateikė.
Dar prieš akciją, ją rengiantys asmenys žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriame trumpai ir aiškiai dėstė situaciją: Vilniuje, ankštose nuomojamose patalpose vienu metu turi treniruotis 200 irkluotojų, o baseine jiems skirtos tik 6 vietos. Būtent tai ir verčia olimpinės rinktinės narius du kartus per dieną savo lėšomis vykti treniruotis į kone už 30 kilometrų nuo sostinės nutolusius Trakus.
„Ta vieta yra ideali ir geriausia Vilniaus mieste. Ten, kur Nėries upė daro vingį yra apie pusė kilometro ramaus vandens ir visų pirma ta bazė reikalinga ne tik profesionalams, bet ir pradedantiesiems. Todėl ant srovės išleisti vaiką nesaugu. Ten būtų gerai vieta irkluoti“, – aiškindamas, kodėl vietoje apleistų pastatų šalia upės galėtų iškilti irklavimo bazė teigė LIF prezidentas D.Pavilionis.
