Klaipėdoje sunkiaatlečiai išsidalino prizus ir pagyras, tačiau apie dopingą nutarė nutylėti

Į Klaipėdą buvo sugužėję visų Lietuvos miestų ir rajonų – išskyrus 2 trenerius, kurie negalėjo atvykti dėl ligos – sunkiosios atletikos treneriai.

Iš pradžių LSAF prezidentas Bronislavas Vyšniauskas pristatė praėjusių metų ataskaitą, kuriai vienbalsiai buvo pritarta.

Posėdyje buvo aptartas 2019 metų perspektyvinis planas, sudėliotas varžybų kalendorius, sudaryti suaugusiųjų vyrų ir moterų, taip pat jaunių ir jaunimo rinktinų sąrašai.

Lietuvos sunkiosios atletikos trenerius ir geriausius sportininkus pasveikino Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė ir Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas Vytautas Čepas.

Geriausiu praėjusių metų Lietuvos sunkiaatlečiu pripažintas daugkartinis Europos vicečempionas, geriausias 2018 metų Klaipėdos miesto ir Klaipėdos universiteto sportininkas Žygimantas Stanulis (treneris B. Vyšniauskas), o iš dailiosios lyties atstovių – Lietuvos rekordininkė gargždiškė Lijana Jakaitė (treneris Edvardas Šauklys).

Tarp jaunių geriausiu sunkiaatlečiu pripažintas jaunimo olimpinių žaidynių, vykusių Argentinoje, 7-os vietos laimėtojas marijampolietis Žilvinas Žilinskas.

Lietuvos sunkiaatlečiams šie metai – itin svarbūs ir atsakingi: vyksta atranka į Tokijo olimpines žaidynes. Jau balandžio mėnesio pradžioje būrys mūsų sunkiaatlečių vyks į Gruzijos Batumio mieste vyksiantį Europos suaugusiųjų sunkiosios atletikos čempionatą.

Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas akcentavo ir tai, kad jau kelerius metus Lietuvos sunkiaatlečiai Europos ar pasaulio čempionatų vienose ar kitose amžiaus grupėse iškovoja medalius.

„Dirbame kryptingai, auginamės jaunąją kartą. Turime kelis lyderius, jaunimas siekia į juos lygiuotis ir tai duoda rezultatų. Gražiai bendradarbiaujame ne tik su Anykščių, bet ir su Marijampolės, Vilniaus, Panevėžio, Telšių, Rokiškio, Šilutės sunkiosios atletikos treneriais.

Puikiai vienas kitą suprantame. Mūsų visų tikslas – ieškoti talentingų sportininkų ir juos paruošti Lietuvos rinktinei“, – aiškino Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris ir federacijos vedlys B. Vyšniauskas.

Peržvelgus ketverių olimpinių žaidynių ciklus, matyti, kad Lietuvos sunkiaatlečių rezultatai yra išties įspūdingi – įvairiose amžiaus grupėse iškovota pasaulio, Europos čempionatų, universiados medalių, taip pat Klaipėda gali didžiuotis ir olimpiniu prizininku.

„Per visą Lietuvą etatinių sunkiosios atletikos trenerių turime vos 25, o mūsų sporto šakos rezultatai ir pasiekimai – išties džiuginantys.

Kone kasmet iš Europos ir pasaulio čempionatų grįžtame su medaliais. Tuo pasigirti gali reta Lietuvos sporto šaka“, – posėdžio metu akcentavo Lietuvos sunkiosios atletikos treneriai.

Klaipėda yra tapusi Lietuvos sunkiosios atletikos sporto šakos sostine. Geriausi šalies sunkiaatlečiai jau daugelį metų gyvena ir treniruojasi Klaipėdoje esančiame sunkiosios atletikos centre.

Tad Lietuvos sunkiojoje atletikoje puikiai veikia piramidė – geriausi sunkiaatlečiai stengiasi pasiekti tokį lygį, kad profesionalumą galėtų kelti ir aukštumų siekti būtent uostamiestyje.

Čia yra įkurtas mini sunkiosios atletikos centras, kuriame sportininkai treniruojasi, yra aprūpinami maitinimu, papildais, suteikiamos visos sąlygos studijuoti universitetuose ir net vietoje yra mokoma anglų kalbos.

Per 30 sunkiaatlečių baigė Klaipėdos universiteto bakalauro studijas, yra baigusių ir magistro studijas. Taigi sportininkai tobulėja ne tik fiziškai, bet ir protiškai.

Į B. Vyšniausko sukurtą sistemą su pavydu žvelgia ir kopijuoti bando kitų šalių sunkiosios atletikos atstovai.

Visgi, teko posėdyje pripažinti, kad Klaipėdai reikia naujos sunkiosios atletikos sporto salės, kadangi dabartinė sporto bazė Centrinio stadiono teritorijoje yra pasenusi. Tą ne kartą žiniasklaidai pabrėžė ir šios sporto šakos lyderiai.

Sunkiaatlečių rezultatai Klaipėdoje itin iškalbingi – juk per kelerius metus vien tarp suaugusiųjų yra trys Europos čempionatų medalininkai – Ramūnas Vyšniauskas, Ž. Stanulis ir Aurimas Didžbalis, o kur dar jaunimo ir jaunių Europos čempionatų medalininkai.

Juk prieš porą metų jaunimo iki 23 metų Lietuvos rinktinė Europos čempionate buvo iškovota net antroji komandinė vieta. Tai neregėtas įvykis.

„Turime gražaus ir perspektyvaus jaunimo. Manau, kad esame nusipelnę treniruotis geresnėmis sąlygomis, kitaip jaunimas gali išsilakstyti.

Juk dabar daug jaunų žmonių emigruoja ir svetur kuria savo ateitį. Manau, jei bus sudarytos puikios sąlygos, sunkiaatlečių būrys ne tik išliks vieningas ir darnus, tačiau ir pagausės sportuojančiųjų.

O per masiškumą išryškės ir daugiau lyderių. Viskas yra labai glaudžiai susiję“, – teigė B. Vyšniauskas.

1996 m. Olimpinės žaidynės – 23 vieta;

2000 m. Olimpinės žaidynės – 11 vieta;

2004 m. Olimpinės žaidynės – 5 vieta;

2008 m. Olimpinės žaidynės – 8 vieta rovimo rungtyje;

2003 m. Europos čempionatas – 9 vieta;

2005 m. Europos čempionatas – 3 vieta;

2005 m. pasaulio čempionatas – 2 vieta stūmimo rungtyje;

2006 m. Europos čempionatas – 3 vieta;

2008 m. Europos čempionatas – 2 vieta;

2009 m. Europos čempionatas – 3 vieta.

2008 m. Europos jaunimo čempionatas – 2 vieta;

2009 m. Europos jaunimo čempionatas – 1 vieta;

2010 m. Europos jaunimo čempionatas – 1 vieta;

2010 m. pasaulio jaunimo čempionatas – 1 vieta;

2011 m. Europos čempionatas – 3 vieta;

2011 m. 26-toji Vasaros Universiada – 2 vieta

2014 m. pasaulio čempionatas – 3 vieta;

2015 m. Europos čempionatas – 1 vieta;

2015 m. pasaulio čempionatas – 1 vieta rovimo rungtyje;

2016 m. Olimpinės žaidynės – 3 vieta;

2017 m. Europos čempionatas – 3 vieta;

2017 m. 29-toji Universiada – 4 vieta.

2011 m. Europos jaunimo čempionatas – 4 vieta;

2012 m. pasaulio jaunimo čempionatas – 4 vieta;

2012 m. Europos jaunimo čempionatas – 1 vieta;

2013 m. Europos čempionatas – 2 vieta;

2013 m. 27-toji Universiada – 3 vieta;

2013 m. Europos jaunimo čempionatas – 1 vieta;

2014 m. Europos jaunimo čempionatas – 2 vieta;

2015 m. Europos čempionatas – 6 vieta;

2015 m. Europos jaunimo čempionatas – 1 vieta;

2016 m. Europos jaunimo čempionatas – 2 vieta;

2016 m. Europos čempionatas – 2 vieta;

2017 m. 29-toji Universiada – 5 vieta;

2018 m. Europos čempionatas – 2 vieta.

2009 m. Europos čempionatas – 7 vieta;

2014 m. Europos čempionatas – 6 vieta.

2010 m. Europos jaunimo čempionatas – 3 vieta.

2010 m. Europos jaunimo čempionatas – 3 vieta;

2011 m. 26-oji Universiada – 7 vieta.

2012 m. Europos jaunimo čempionatas – 3 vieta.

2012 m. 3-is pasaulio universitetų čempionatas – 3 vieta.

2015 m. Europos jaunimo čempionatas – 3 vieta.

2015 m. Europos jaunimo čempionatas – 2 vieta.

2013 m. Europos jaunimo čempionatas – 4 vieta;

2015 m. Europos jaunimo čempionatas – 4 vieta;

2018 m. Europos čempionatas – 7 vieta.

2016 m. Europos jaunių čempionatas – 3 vieta.

2013 m. Europos jaunių čempionatas – 4 vieta.

2013 m. Europos jaunių čempionatas – 3 vieta.

2015 m. Europos jaunių čempionatas – 6 vieta;

2016 m. Europos jaunių čempionatas – 8 vieta;

2018 m. Europos jaunių čempionatas – 8 vieta.